Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena. Nors medicina sparčiai žengia į priekį, hepatitas C ir toliau išlieka vienu labiausiai nesuvaldytų infekcinių susirgimų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, 2017 m. visame pasaulyje gyveno 71 mln. hepatito C virusu užsikrėtusių žmonių, iš kurių tik penktadalis žinojo šią diagnozę. Pasak infekcinių ligų gydytojos, Vilniaus universiteto profesorės med. m. dr. Ligitos Jančorienės, tokią liūdną statistiką lemia tai, jog hepatitas C – tai klastingas virusas, kuris ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais požymiais, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos jau esant labai pažengusiam kepenų pažeidimui.
Neapsaugotas nė vienas
„Hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas infekcinis susirgimas, pažeidžiantis vieną svarbiausių vidaus organų, kepenis, galintis sukelti tiek ūminį, tiek lėtinį kepenų uždegimą. Yra žinoma, kad hepatitas C glaudžiai susijęs ir su vienos sunkiausiai gydomų onkologinių ligų, kepenų ląstelių vėžio rizika. Negydomas šio viruso sukeltas uždegimas gali progresuoti į kepenų cirozę, kepenų funkcijos nepakankamumą“, – pasakoja infekcinių ligų gydytoja profesorė L. Jančorienė.
Nors į labiausiai pažeidžiamas rizikos grupes patenka švirkščiamąsias psichoaktyvias medžiagas vartojantys, uždaromis, nehigieniškomis sąlygomis gyvenantys asmenys, nuo šio klastingo viruso, pasak L. Jančorienės, neapsaugotas nė vienas.
„Hepatito C virusas perduodamas per kraują ir kontaktą su kitais organizmo skysčiais. Iš tiesų, didžiausią riziką užsikrėsti šio tipo virusu patiria švirkščiamąsias narkotines medžiagas vartojantys asmenys, tačiau tai anaiptol nereiškia, jog likusi visuomenės dalis nuo to apsaugota. Šiuo klastingu virusu galima užsikrėsti ir darantis tatuiruotes, veriant auskarus, jei tam naudojami nesterilūs instrumentai, taip pat atliekant kai kurias medicinines manipuliacijas. Anksčiau, iki hepatito C viruso diagnostikos pradžios, daug žmonių visame pasaulyje hepatito C viruso infekcija užsikrėtė per kraujo ar plazmos perpylimus, plazmos donorystę ar chirurginio gydymo metu. Dabar tokios rizikos jau nėra, nes donoro kraujas ir jo produktai yra labai kruopščiai patikrinami. Retai, bet klinikinėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai virusu užsikrėtusi motina gali infekciją perduoti savo naujagimiui, dažniausiai gimdymo metu arba greitai po jo. Ši rizika ženkliai padidėja, jei motina yra užsikrėtusi dar ir ŽIV viruso infekcija“, – sako gydytoja.
Klastingas virusas nerodo simptomų
Blogiausia, pastebi profesorė, jog hepatito C viruso infekcija daugeliu atvejų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl diagnozuoti šią ligą anksti dažnai yra sudėtinga. „Ūminio hepatito C inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, ir 8 iš 10 užsikrėtusiųjų ligos pradžioje nepajunta jokių simptomų, tokių kaip gelta, diskomfortas pilve ar šleikštulys, apetito stoka ar sąnarių skausmas. Rečiau, prasidėjus ūmiam viruso sukeltam kepenų uždegimui, gali pakilti kūno temperatūra, kamuoti silpnumas, pasireikšti odos bėrimai. Pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmai, daugeliui asocijuojasi su apsinuodijimu maistu, todėl esant šiems ligos požymiams apie ūminį kepenų uždegimą dažnai nepagalvojama. Kepenų pažeidimą dažniausiai išduoda pastebimai patamsėjusi šlapimo spalva, odos ir akių sklerų (odenų) pageltimas ar pakitusi išmatų spalva“, – atkreipia dėmesį L. Jančorienė.
Pasak jos, tik vidutiniškai 20 proc. atvejų po ūminio hepatito C yra pasveikstama savaime (spontaniškai), dažniau tai siejama su moteriška lytimi ir jaunu amžiumi (iki menopauzės), likusiais 80 proc. atvejų ūminis hepatitas C po 6 mėnesių pereina į lėtinį kepenų uždegimą, kuris, dažnai ilgą laiką be jokių simptomų ar klinikinių požymių, lėtai progresuoja į kepenų cirozę, kepenų funkcijos nepakankamumą ar kepenų ląstelių vėžį. Tokiais atvejais, ypač anksčiau, kai nebuvo efektyvaus hepatito C viruso infekcijos gydymo, esant labai pažengusiai kepenų ligai, gyvybę išgelbėti buvo galima tik atlikus kepenų persodinimą.
Kilus įtarimų, neatidėliokite vizito pas gydytoją
Pasak profesorės L. Jančorienės, kilus įtarimų ar jaučiant nuolatinį nuovargio, silpnumo pojūtį, pastebėjus neįprastų simptomų, būtina pagalvoti ir apie lėtinį hepatitą C, kreiptis į gydytoją ar laboratoriją ir pasitikrinti.
„Tam pakanka atlikti atrankinį hepatito C testą (serologinį anti-HCV tyrimą). Aptikus hepatito C viruso infekcijos žymenis, reikia kreiptis į infekcinių ligų gydytoją ar gydytoją gastroenterologą, kuris atliktų daugiau tyrimų, nustatytų viruso genotipą, koncentraciją, įvertintų kepenų pažeidimo laipsnį ir paskirtų antivirusinį hepatito C viruso gydymą“, – sako profesorė – efektyviausias gydymas visada yra tas, kuris yra paskirtas laiku. Šiuolaikinė medicina pajėgi visiškai suvaldyti ir išgydyti hepatito C viruso infekciją, tačiau kiekvienas žmogus privalo jaustis atsakingas už savo sveikatą ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus“.
