Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija gruodžio 14 d. Kultūros ministerijoje paskelbė 2016 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jai tapo architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vytautas Anužis, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas, tapytoja Rūta Katiliūtė, kino režisierius Gytis Lukšas, rašytojas Valdas Papievis.
Naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson padėkojo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai už atsakingą ir nelengvą darbą bei sudėtingus apsisprendimus, vertinant kūrėjų darbą. Sveikindama šiais metais tapusius Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais, ji pažymėjo, kad džiugu įvertinti iškilius kūrėjus, padėkoti jiems už talentą ir kūrybinį darbą. Kultūros ministrė, apgailestaudama dėl netekties, paprašė tylos minute pagerbti iškilų filosofą, buvusį komisijos pirmininką Leonidą Donskį.
„Lietuvoje talentingų žmonių yra ir visada bus daug daugiau nei tų, kurie už savo pasiekimus ir kūrybinį darbą yra pagerbti ir apdovanoti. Tikiuosi, kad ateityje bus galimybė ištaisyti šiuos nelygumus. Mes labai atsakingai vertinome ir rinkome“, – pristatydama šių metų laureatus, sakė komisijos pirmininkė.
Architektui A.Ambrasui (52 m.) premija skirta už jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę. Vienas garsiausių šalies architektų 1985 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultetą. 1985-1995 m. dirbo Paminklų konservavimo institute, nuo 1995 m. verčiasi privačia praktika. Žymesni jo vadovaujamo architektų biuro darbai: „Swedbank“ centrinė būstinė dešiniajame Neries krante Vilniuje, sostinės meno ir edukacijos centras „Rupert“, banko DNB centrinė būstinė Rygoje, „Baltic Hearts“ verslo centras Vilniuje, bendrovės „Hanner“ administracinis pastatas Vilniuje ir kt.
Aktoriui V.Anužiui (60 m.) premija skirta už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą. 1974 m. baigęs Panevėžio dramos teatro J.Miltinio studiją, mokėsi aukštojoje B.Ščiukino teatro mokykloje prie Jevgenijaus Vachtangovo akademinio dramos teatro, dirbo Klaipėdos dramos teatre. Nuo 2011-ųjų - Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. V.Anužis - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, nepamirštamų vaidmenų spektakliuose kūrėjas (Jono Vaitkaus „Karalius Lyras“, Eimunto Nekrošiaus „Borisas Godunovas“, Oskaro Koršunovo „Katedra“ ir kt.)
Muzikantai V.Ganelinas (72 m.), V.Tarasovas (69 m.) ir V.Čekasinas (69 m.) įvertinti už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą (už viso gyvenimo kūrybą). Legendinė grupė yra Lietuvos džiazo istorijos ašis, įkvėpusi ne vieną kartą ir davusi postūmį Lietuvos džiazo mokyklos raidai. Nuo 1967 m. V.Ganelinas ir V.Tarasovas grojo kavinėje „Neringa“ Vilniuje, o 1971 m. prie jų prisijungus ir V.Čekasinui, susikūrė gerai žinomas džiazo trio, palikęs pėdsaką ir pasaulio džiazo muzikos istorijoje kaip viena ryškiausių visų laikų neamerikietiško džiazo grupių. Net sovietmečiu jos koncertai pasiekdavo JAV, Pietų Ameriką, Kanadą.
Dailininkė R.Katiliūtė (72 m.) įvertinta už abstrakčiosios tapybos turiningumą. Ji laikoma viena nuosekliausių abstrakcionistų Lietuvoje. Specialistai liudija, kad jos abstrakcijos su niekuo nesupainiojamos, „intymios ir viešos, kaip viešas ir visiems regimas yra vakarėjantis dangus ar ežero mėlis“... Gimusi 1944 m. Marijampolėje, 1962-1968 m. studijavo Lietuvos dailės institute Vilniuje vitražo specialybę. Nuo 1969 m. rengia ir dalyvauja parodose Lietuvoje, Baltijos šalyse, Europoje.
Režisierius G.Lukšas (70 m.) premijuojamas už kūrybišką nacionalinės literatūros interpretaciją kino kalba (už viso gyvenimo kūrybą). Baigęs kinematografijos institutą Maskvoje, geriausias vaidybines juostas G.Lukšas susuko dar sovietmečiu, didžiumą jų - remdamasis lietuvių literatūra: Juozo Apučio, Romualdo Granausko, Sauliaus Tomo Kondrato, Kazio Sajos, Marcelijaus Martinaičio, Sauliaus Šaltenio kūriniais. Į auksinį lietuvių kino fondą įrašyti jo filmai „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Mėnulio Lietuva“, „Duburys“.
Rašytojas V.Papievis (54 m.) apdovanotas už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką. 1985 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros studijas, darbavosi Vilniaus universiteto rektorate, buvo kultūros ir švietimo ministro patarėjas, leido kultūros žurnalą „Sietynas“; šiuo metu gyvena Paryžiuje. Yra parašęs romanus „Ruduo provincijoje“, „Vienos vasaros emigrantai“, „Eiti“, „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ ir apysakų rinkinį „Užmaršties slėnis“.
Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Vasario 16-osios proga.
Kultūros ministerijos informacija
