Daugiau 
 

Pavojingas ryšys – koronavirusas ir insultas

05/22/2020 Aidas
health 2

Koronavirusas, sukeliantis COVID-19, yra nepaprastai klastingas ir pateikė mokslininkams nemalonių siurprizų. JAV medikai, tirdami dėl koronaviruso mirusius žmones, aptiko ryšį tarp viruso infekcijos ir galvos smegenų insulto. O juk ir be grėsmingo COVID-19 poveikio insultas išlieka vienu iš didžiausių pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei.

„Tarp žmonių mirties priežasčių pasaulyje insultas arba ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas užima trečią – ketvirtą vietą. Kiekvienais metais pasaulyje fiksuojama iki keliolikos milijonų naujų insultų“, – sako neurologas dr. Šarūnas Augustis, pridurdamas, kad COVID-19 pandemija gali turėti neigiamą poveikį ir insultų skaičius gali augti.

Neseniai JAV medikai įspėjo, kad koronaviruso infekcija sukelia padidintą kraujo krešėjimą didžiosiose arterijose, ko pasekoje gali įvykti insultas. Ypač liūdina faktas, kad ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas ištinka jaunus žmones. Tokią išvadą padarė Niujorko neurochirurgas Tomas Okslis. Pasak jo, per pastarąsias dvi savaites klinikoje, kurioje jis dirba, 7 kartus išaugo ūminio insulto atvejų jauniems žmonėms skaičius. Gydytojas rekomenduoja gyventojams ypatingai sekti koronaviruso simptomus ir, pajutus pirmus insulto požymius, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Saviizoliacijos režimas karantino metu sukelia padidėjusią insulto riziką, kurią įtakoja šie veiksniai: pastovios emocinės perkrovos; nervų sistemos nuovargis; fizinio krūvio apribojimas; neteisinga mityba; rūkymas; alkoholio vartojimas.

Neurologas Šarūnas Augustis įspėja, kad išskirtinis žiniasklaidos dėmesys koronavirusui nukreipė žmonių dėmesį nuo kitų ligų, todėl neretai pacientai kenčia ir nekreipia dėmesio į nerimą keliančius požymius.

„Be abejo, šiandien pagrindinė naujienų tema – koronavirusas. Tačiau statistika rodo, kad dauguma žmonių miršta ne nuo infekcijos COVID-19. Tarp visų mirties ir gresiančio neįgalumo priežasčių insultas užima vieną pirmųjų vietų. Gal kažkas galvoja, kad kitos ligos palauks karantino pabaigos. Tačiau tai netiesa. Reikia priminti žmonėms apie pavojingų kraujotakos ligų prevenciją ir savalaikį gydymą. Jei apie tai nekalbėsime, mūsų lauks nemažėjanti insultų banga“, – įsitikinęs gydytojas Š. Augustis.

Meskite rūkyti. Rūkymas yra vienas iš didžiųjų insulto rizikos veiksnių. Tyrimai rodo, kad ydingas įprotis apie du kartus padidina išeminio insulto riziką ir net keturis kartus kraujo išsiliejimo į smegenis galimybę.

Kontroliuokite arterinį kraujo spaudimą. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas – insulto pranašas. Būtina pastoviai kontroliuoti kraujo spaudimą ir jį stabilizuoti. Paprastai kraujospūdžio matuokliai išmatuoja tris rodiklius. Pirmasis – pats didžiausias – yra sistolinis kraujo spaudimas. Jis parodo, kaip stipriai širdis pumpuoja kraują. Šis rodiklis yra pats svarbiausias. Optimalus sveiko žmogaus sistolinis kraujo spaudimas yra 120 mmHg. Antrasis kraujospūdžio matuoklio rodmuo – diastolinis kraujo spaudimas. Jis padeda įvertinti, kaip lengvai kraujas teka kraujagyslėmis. Optimalus diastolinio kraujo spaudimo dydis yra 80 mmHg. Šiuolaikiniai kraujospūdžio matuokliai išmatuoja ir pulsą. Medikai jį vadina širdies ritmu. Pulsas parodo, kaip tankiai plaka širdis. Normaliu pulsu laikomas rodiklis nuo 50 iki 70 kartų per minutę.

Sekite širdies ritmą. Širdies ritmo sutrikimams apibūdinti yra naudojamas medicininis terminas – aritmija. Aritmijos atveju, širdis yra linkusi plakti per greitai (tachikardija), per lėtai (bradikardija), per anksti (priešlaikinis širdies susitraukimas – ekstrasistolė) ar nereguliariai (prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas), tokiu būdu paveikdama pumpuojamo kraujo kiekį. Aritmijai diagnozuoti dažniausiai atliekami šie tyrimai: elektrokardiograma (EKG), Holterio monitoravimas (širdies ritmo tyrimas ir analizė paros laikotarpiu), elektrofiziologiniai tyrimai (širdies elektrinių impulsų sekimas ir stimuliavimas) bei streso (mankštos) tyrimas (širdies ritmo sekimas, kai širdis verčiama dirbti sunkiau nei įprastai). Nereguliari širdies veikla (prieširdžių plazdėjimas ar virpėjimas) ženkliai padidina insulto ar širdies nepakankamumo riziką, tokiu atveju būtinas specifinis gydymas.

Venkite produktų su dideliu cholesterolio kiekiu. Sudarydami savo mitybos racioną, pirmiausia įtraukite produktus, kuriuose gausu skaidulų ir mažai sočiųjų riebalų. Pavyzdžiui, obuolius, pupas, kriaušes, sėlenas, avižinius dribsnius, žuvį, riešutus. Organizmą svarbu aprūpinti pakankamu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir kompleksinių angliavandenių (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Reikiamą baltymų normą galima gauti vartojant įvairias ankštines daržoves ir neriebią mėsą (vištieną, kalakutieną, jautieną). Viena iš svarbiausių mitybos plano dalių – neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų vartojimas. Tai patvirtina dauguma mokslinių tyrimų. Būtina mitybą papildyti ir antioksidantais, neutralizuojančiais kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį ir mažinančiais uždegiminius procesus kraujagyslėse. Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių. Jo taip pat gausu uogose, prieskoniuose, lapinėse daržovėse ir kt.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu