Pirmojo šalies vadovo Antano Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir sostinėje Vilniuje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A. Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas Jonui Basanavičiui. Manau, kad tai buvo puiki iniciatyva ir savo inauguracijos dieną aš pasirinkau pirmąjį vizitą būtent atsistoti ir paminėti mintyse mūsų patriarchą prie jo paminklo“, – sakė šalies vadovas.
„Manau, kad viskas dar priešakyje ir tų reikšmingų atminties ženklų bei simbolių bus palikta gerokai daugiau. Tai – mūsų kartos įsipareigojimas“, – pridūrė jis.
Ukmergės rajone, šalia Užugirio dvaro, G. Nausėda kartu su vietos bendruomene šeštadienį iškilmingai atidengė paminklą A. Smetonai, minint 145-ąsias jo gimimo metines.
„Nesitikėjau, kad bus tiek daug žmonių. Iš tikrųjų, tai rodo, koks didelis susidomėjimas šiuo istoriniu asmeniu, koks didelis susidomėjimas šituo įvykiu, kurį mes šiandien švenčiame <...> Man, kaip devintajam prezidentui, savotiškai simbolinis įvykis, nes prezidentas A. Smetona atidarė šitą galeriją ir atidarė valstybės kelią į priekį“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas savo kalboje teigė, kad nori pagerbti ne vien A. Smetoną, bet ir apskritai valstybės pamatus, prie kurių kūrimo ir įamžinimo istorijoje šis prisidėjo. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad net ir sovietmečiu A. Smetona buvo prisimenamas kaip tam tikras valstybingumo simbolis.
„Kaip valstybės simbolį mes privalome jį ir gerbti – kartu su jo puikiaisiais bruožais, o kartu ir su tam tikromis klaidomis, kurių buvo padaryta, ir kurios gal kiek pasuko Lietuvos valstybės vairą į šoną nuo demokratinės sistemos. Aš esu tikras, kad šis žmogus tai darė tik iš didelės meilės Lietuvai, norėdamas, kad jos nepriklausomybei, jos laisvei, jos gerovei nekiltų pavojų iš išorės“, – sakė Prezidentas, paraginęs šventės dalyvius dažniau sustoti ir pamąstyti, ką jie gali duoti savo šaliai.
Valstybės vadovas kritiškai atsiliepė apie pastaruoju metu išryškėjusią tendenciją iš aukšto kritikuoti praeities valstybės kūrėjus. „Šiandien Lietuva gyvena laikotarpyje, kurį aš vadinu istoriniu panagių atlupinėjimu, kai mes vėl ir vėl kvestionuojame savo istoriją, mes ir vėl esame tokioje padėtyje, kai norime atsiprašyti už tai, kad mes esame kartu su kitomis tautomis, kad mes išlikome per istorijos šimtmečius. Aš nežinau, ar reikia atsiprašinėti. Reikia mylėti kitas tautas ir gyventi su jomis santarvėje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas taip pat paragino kitus politikus dažniau susilaikyti nuo pagundos tapti teisėjais žmonių, kurie gyveno prieš daugelį metų. „Galbūt ir jų didelis nuopelnas yra tai, kad šiandien jūs galite stovėti ir juos iš aukšto kritikuoti, nors jie gyveno visai kitokiomis istorinėmis aplinkybėmis ir priiminėjo visai kitokius moralinius ir istorinius sprendimus“, – sakė šalies vadovas.
Antano Smetonos gimtinėje Ukmergės rajone vykstančioje šventėje „Smetoninės 2019“ šiemet minimas 145-asis pirmojo valstybės Prezidento gimtadienis ir šimtmetis, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu.
Šią savaitę Signatarų namams buvo padovanota Amerikos lietuvių kultūros archyve saugota auksinė Prezidento plunksna, kurią jam vardo dienos proga 1933 metais padovanojo Ukmergės inteligentai. Simboliška, kad ji bus eksponuojama A. Smetonos memorialiniame kambaryje šalia Nepriklausomybės Akto.
Naujasis paminklas A. Smetonai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje. Paminklas A. Smetonai stūkso ir istorinės prezidentūros kiemelyje, Kaune. 2019-uosius Seimas yra paskelbęs A. Smetonos metais.
Mokslo, meno, kultūros, politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“ pernai kreipėsi į šalies ir Vilniaus vadovus, kad sostinėje būtų pastatytas paminklas A. Smetonai, tačiau jokio sprendimo šiuo klausimu nėra.
Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose. Lietuvoje kartais prieštaringai vertinamas jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Primename, kad LŠSI oficialiai kreipėsi į Lietuvos institucijas su prašymu įamžinti Vilniuje pirmojo Lietuvos prezidento atminimą ir tą pareiškimą pirmasis pernai paskelbė „Čikagos Aidas“. Tą oficialų raštą dar kartą teko įteikti Jo Ekselencijai Lietuvos Prezidentui šių iškilmių metu, ir priminti visiems apie Išeivijos šaulių ir kitų patriotinių organizacijų norą matyti šiais Prezidento A.Smetonos metais jo paminklą Vilniuje. Tikimės ir viliamės, kad su Prezidento G.Nausėdos pagalba paminklas išvys dienos šviesą Vilniuje.
Prezidento komunikacijos grupės ir „Čikagos Aido“ informacija
Ernesto Lukoševičiaus nuotraukose – paminklo atidengimo iškilmių akimirkos
