Seime pradedama rengtis po dvejų metų vyksiančiam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Seimo pirmininkė sako, kad pasimokyta iš 2019-ųjų referendumo klaidų – tikimasi, kad su politikais bei teisininkais pavyks suderinti aiškesnę klausimo formuluotę. Nepritariantys referendumui aiškina, kad gyventojai jau kartą išreiškė nuomonę dėl dvigubos pilietybės, todėl bandyti dar kartą rengti tokį pat referendumą, pasak jų, – valstybės lėšų švaistymas.

2019 m. gegužę referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyko kartu su prezidento rinkimais, tačiau tada nepavyko pakeisti Konstitucijos ir įteisinti dvigubos pilietybės. Seimas po dvejų metų vėl kartu su prezidento rinkimais rengiasi naujam referendumui.

„Tegul žmonės išreiškia savo valią, bet šiaip turiu abejonių dėl to, nes žmonės, kurie gyvena užsienyje ir nori įgyti Lietuvos pilietybę, turi įgyti ne tik teises, bet ir pareigas“, – mintimis dalijasi Vilniuje gatvėje kalbintas vyriškis.

„Reikėtų žiūrėti, ar pasikeitė visuomenės nuomonė, ar išliko tokia pati. Jeigu apklausos rodytų, kad pasikeitė, manau, reikėtų daryti referendumą, jeigu nepasikeitė, tokiu atveju gal neverta, nes referendumai nemažai kainuoja“, – nuomonę išsakė kitas gatvėje kalbintas gyventojas.

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, netrukus bus suformuota darbo grupė, kuri ir atliks didžiausią darbą rengiantis naujam referendumui.

„Praeito referendumo viena iš patirties, galbūt klaidų, buvo ta, kad buvo palikta per mažai laiko pasiruošti referendumui. (...) Vienas iš pirmųjų klausimų, apie kuriuos kalbėsime, aišku, yra formuluotės klausimas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ar tai turėtų būti per teigiamybes, ne per neigiamybes, kaip anuo kart, ar tai turėtų būti liberalizuota ir nenusakanti, kokių valstybių piliečiai ar aljansų piliečiai galėtų ją išlaikyti, – visa tai spręs politikai kartu su teisininkais“, – apie formuluotę kalbėjo Seimo ir pasaulio lietuvių komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Seimo frakcijose dėl referendumo rengimo didelių prieštaravimų neturėtų būti, tačiau dalis neparlamentinių partijų, kaip ir per referendumą prieš trejus metus, taip ir dabar, nuomonės nepakeitė.

„Manau, kad apskritai politiškai nėra perspektyvi ir sąžininga pozicija bandyti kažką vėl ir vėl, ko visuomenė nepriima, nepatvirtina referendumu ar Seimas nenubalsuoja, taip atvirai tiesiog laužiant, kad balsuosim, kol pavyks“, – komentavo „Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas Vytautas Sinica.

Skepticizmo dėl būsimo referendumo turi pasaulio lietuviai. Pasak bendruomenės pirmininkės, didžiausia problema – labai aukšta kartelė.

„Reikalaujama, kad ateitų ne tik 1 mln. 300 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir pasisakytų už. Todėl nepakeitus referendumo sąlygų ir tvarkos, kuri buvo 2019 metais, ir 2024 metais greičiausiai nepavyks pakeisti Konstitucijos, o Lietuva toliau praradinės savo piliečius“, – mano Dalia Henke.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją, šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.