Ilinojaus mokesčių mokėtojai vis dar neatsigavo po to, kai liepą buvo priblokšti 32 procentų pajamų mokesčio. Šiuo metu jie ir vėl paliekami nežinioje apie galimus naujus ir didesnius mokesčius. Taip yra dėl to, kad įstatymų leidėjai pradėjo susitikinėti už uždarų durų ir slapčia diskutuoti apie sostinės kelių remonto planus bei kaip už tai sumokėti.
Kaip valstija, kuri turi daugiau nei 16 milijardų dolerių nesumokėtų sąskaitų, 1,7 milijardų dolerių 2018 metų biudžeto deficitą bei daugiau nei 200 milijardų dolerių pensinio amžiaus žmonių sveikatos apsaugos išlaidų skolą planuoja sumokėti už kelių remontą? Atsakymas yra visiškai aiškus – iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Nors įstatymų leidybos lyderiai (Atstovų rūmų pirmininkas Michaelas Madiganas, Senato prezidentas Johnas Cullertonas, Atstovų rūmų mažumos lyderis Jimas Durkinas bei Senato mažumos lyderis Billas Brady) nesiruošia atskleisti rinkėjams, apie ką eina kalba už uždarų durų, atstovas Danas Brady‘is užsiminė, jog svarstoma apie degalų mokesčio didinimą.
„Nežinau, kaip aukštai jį kelsime, tačiau gubernatorius ir kiti nori šio nutarimo. Mūsų infrastuktūrai jis yra būtinas. Manau, kad pavyks sutarti dėl degalų mokesčio didinimo,“ – kalbėjo Brady.
Ilinojaus gyventojai šiuo metu moka 18-ą didžiausią degalų mokestį visoje šalyje. Taip yra dėl to, kad degalų kainos šiuo metu yra ganėtinai žemos palyginus su tomis, kurios buvo prieš keletą metų. Be to Ilinojus yra viena iš septynių valstijų, kuriose degalams yra taikomas pardavimo mokestis. Kai didėja degalų kainos, didėja ir mokesčiai. Kai benzinas kainavo daugiau nei 4 dolerius už galoną, Ilinojaus gyventojai mokėjo trečią didžiausią degalų mokestį visoje šalyje.
Labiausiai pyktį kelia tai, kad Ilinojaus vairuotojai mokesčius moka du kartus. Degalams pardavimo mokestis yra pritaikomas tik po to, kai šiai prekei pritaikomi visi kiti mokesčiai.
Praėjusią savaitę gubernatorius Bruce‘as Rauneris teigė, jog palaiko kelių remonto planus, tačiau prieštarauja degalų mokesčio didinimui. Rauneris užsiminė, kad jam artimesnė yra privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė, pagal kurią privatūs investuotojai galėtų finansuoti kelių remonto projektus. Tačiau privatūs investuotojai tikrai nieko neinvestuos, jeigu žinos, kad iš to negalės pasipelnyti. Itin gilios valstijos fiskalinės problemos parodo, kad be kito pelno šaltinio tokios idėjos įgyvendinti nepavyks.
Kai buvo išsiaiškinta, kad Ilinojaus politiniai lyderiai paslapčiomis susitikinėja ir aptarinėja įvairius planus, visų jų atstovai spaudai viską neigė. Po praėjusią savaitę vykusio susitikimo nei vienas jų nekalbėjo apie tai viešai.
„Per jų slaptus susitikimus valstijai susidarė 200 milijardų dolerių skola. Mums reikia skaidrumo. Dabar ir vėl kuriami nauji slapti planai. Tai turėtų kelti nerimą valstijos mokesčių mokėtojams,“ – kalbėjo atstovas Davidas McSweeney.
Jis yra visiškai teisus. Ilinojiečiams reikia skaidrumo iš išrinktųjų valdininkų. Nedera žaisti slėpynių ir rizikuoti valstijos mokesčių mokėtojų gerove.
