„Nepaisant to, kad žmonės gyvena skurdžiai, esame be galo laimingi būdami saugūs. Tėvams nebereikia sėsti į skirtingus autobusus tam, kad įvykus išpuoliui ir susprogdinus autobusą, bent vienas iš maitintojų liktų auginti vaikų“, – sako prof. Amalas Jayawardane, Regiono strateginių studijų centro direktorius Kolombe, pasakodamas apie 26 metus trukusį Šri Lankos pilietinį karą tarp sinhalų ir „Tamilų tigrų“ separatistų, pasibaigusį tik 2009 m. gegužę.
Tamilai – tai beveik 77 milijonų tauta, daugiausia gyvenanti Indijoje ir Šri Lankoje (apie 3 mln.). Gana didelė Indijos tamilų populiacija yra Šri Lankos Centrinėje provincijoje, nes XVIII–XIX a. britų kolonijos laikais arbatos plantatoriai juos atsivežė iš Indijos dirbti, todėl jie dažnai vadinami „valdos tamilais“. Pastarieji amžiams buvo pasmerkti skurdžiai gyventi, nes karta iš kartos dirba tą patį juodą darbą už itin varganą atlygį – vidutiniškai 1 dolerį per dieną. „Valdos tamilai“ kalba tuo pačiu dialektu kaip ir „Tamilų tigrai“, tačiau dažnai nenori identifikuotis su jais, gyvenančiais salos Šiaurėje ir Rytuose. Tamilai oficialios Šri Lankos valdžios pradėti engti nuo 1949 m., kai buvo priimtas įstatymas „valdos tamilus“ palikęs be pilietybės, o po 13 metų pasirašyta sutartis su Indija, kuria numatyta 60 000 jų per 15 metų grąžinti į Indiją, o 35 tūkst. suteikti Šri Lankos pilietybę. Nusprendę negrįžti į Indiją, bet likę gyventi Šri Lankoje, tamilai prarado teisę balsuoti, keliauti į užsienį ar visavertiškai dalyvauti šalies gyvenime. Visa tai tęsėsi iki 2003 m., kai likusiems tamilams buvo grąžintos teisės šalyje.
Nepaisant jau minėtų faktų, pirmine konflikto priežastimi laikoma prasidėjusi tamilų tautinės mažumos diskriminacija iš centrinės valdžios pusės, stojant į universitetus, taip pat didėjantis religinis nepakantumas ir segregacija valstybės tarnyboje, policijos ar armijos pajėgose. Kaip atsakas į tai 1976 m. Buvo įkurta organizacija „Liberation Tigers of Tamil Eelan“, geriau žinoma kaip „Tamilų tigrai“. Šie savo tikslu paskelbė nepriklausomos tamilų valstybės šiaurinėje ir rytinėje dalyse sukūrimą, tad 1983 m. Prasidėjo tamilų riaušės, virtusios ketvirčio amžiaus trukmės pilietiniu karu tiek ant žemės, tiek ant vandens, tiek ore, įgyvendinant radikalias teroristines strategijas, ir nusinešusios iki 100 tūkst. žmonių gyvybių.
Tamilai buvo viena geriausiai organizuotų ir brutualius kovos įrankius pasirinkusių teroristinių grupių pasaulyje. Ši organizacija vienijo apie 10 tūkst. ginkluotų kovotojų ir 3000–6000 parengtų karių. Tamilų elitinis „Juodasis tigrų būrys“ vykdė savižudžių atakas prieš svarbiausius taikinius, o žemesnio rango nariai su savimi nešiojosi cianido kapsules, kad pasitaikius kritinei situacijai, verčiau nebūtų suimti, o atimtų sau gyvybę. Šalia to, yra žinoma apie moterų susisprogdinimus ar vaikų paėmimus į pasipriešinimo kariuomenės pajėgas.
Skelbiama, kad nuo pirmųjų konfliktų „Tamilų tigrai“ surengė apie 40 proc. visų pasaulyje įvykdomų teroristinių išpuolių, įskaitant daugiau nei 200 savižudžių atakų. Jie sprogdino viešuosius pastatus ir transporto centrus, Budos šventyklas ar kitas svarbias centrines vietas. Ne vienas gyventojas beveik 30 metų atsibusdavo su mintimi, kad tai gali būti paskutinė jo gyvenimo diena. Kažkam ji tokia ir buvo. „Tamilų tigrai“ pirmieji pradėjo naudoti mirtininkų savižudžių liemenes. Iš jų patirties mokėsi ir tobulėjo tokios garsios teroristinės grupuotės kaip „Al Qaeda“ ar Afganistano Talibanas. Pasak JAV federalinių tyrimų biuro, tai vienintelė teroristinė grupė, kuri per teroro aktus nužudė netgi du pasaulinės svarbos lyderius – Šri Lankos prezidentą Ranasinghe Premadasa 1993 m. ir buvusį Indijos premjerą Rajivą Gandhi 1991 m. Reikia pažymėti, kad Šri Lankos „Tamilų tigrai“, būdama labai uždara grupuotė, turėjo profesionalias žvalgybos tarnybas, tam tikras karines jūros ir oro pajėgas, moterų politinius ir karinius padalinius.
Tamilų pasirinktas teroristinis kelias, siekiant iškovoti nepriklausomybę, nepasitvirtino. Tačiau vis dar ieškoma kitokio pobūdžio kelių ir priemonių kovai, ypač kuriant struktūras užsienyje. Po karo buvo sukurtos tarptautinės organizacijos, kurios siekia grąžinti tamilus „į namus“, o diasporą paskatinti skleisti idėją dėl suverenumo teisės tamilams Šri Lankoje.
