Ketvirtadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, minint 31-ąsias Sausio įvykių metines vadovų kalbas nustelbė valdžios veiksmais nepatenkintų protestuotojų šūksniai ir švilpimas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio sukviesti žmonės kėlė triukšmą: šaukė „Gėda“, švilpė, pūtė signalines dūdas, mušė būgnus. Rankose jie laikė valstybės vėliavas, plakatus „COVID diktatūrai – ne“, „Tauta bunda“. Jie neatsižvelgė į renginio vedėjo prašymą gerbti laisvės gynėjų atminimą.
„Jeigu negerbiate susirinkusiųjų, bent jau gerbkite žuvusiųjų atminimą“, – prašė Gintaras Mikalauskas.
Daugiausia triukšmo kelta kalbant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei. Kalbėdama apie kovą už laisvę ir jos pasiekimus, Vyriausybės vadovė, kreipdamasi į piketuotojus, teigė, jog tai, kad šiuo metu jie gali švilpti yra būtent kovos už laisvę padarinys. Švilpta ir rėkauta kalbant ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.
Jai kalbant apie laisvės svarbą ir sakant, jog laisvės nebūna be moralės, protestuotojai švilpė, šaukė „Kas meluoja, tas ir vagia“. Kalbant prezidentui Gitanui Nausėdai protestuotojai elgėsi ramiau, jį minia pasitiko skystais plojimais.
Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad Nepriklausomybės aikštės prieigose susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių, sulaikytų asmenų kol kas nėra. Minioje yra ir nemažai žmonių, atėjusių ne protestuoti, o atiduoti pagarbą laisvės gynėjams.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
„Mes atvažiuojame į Sausio 13-osios minėjimą, o paskui, pasibaigus minėjimui, prie palapinės, kur vyksta ilgalaikė protesto akcija ir mums išduotas leidimas, gal ten susirinks žmonės“, – teigė jis.
Laisvės premijos laureatas, Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius sako, kad rengti protesto akcijas prieš valdžią per Laisvės gynėjų minėjimą yra neleistina.
„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.
„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną,... Man trūksta žodžių“, – sakė S. Tamkevičius.
Jis drauge su B. Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis ketvirtadienį vykusio Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu šūkavusius protestuotojus lygina su Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu veikusio prosovietinio judėjimo – „Jedinstvo“ veikėjais.
„Tai kokie čia žmonės. Čia gi „Jedinstvo“. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Na taip, problema žinoma. Pamišėlių pakankamai daug“, – po minėjimo atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė V. Landsbergis.
„Mūsų laikais „Jedinstvos“ mitingai būdavo atskirai. Kai vieną kartą buvo čia, prie Seimo, du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų. Tegul jie sau rėkia ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu“, – pridūrė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Komunistinės nkvedistinės kgbistinės išperos lauk iš valdžios“, „Lauk landsberginį gaivalą! Šalin kovidinį PIŠ‘o fašizmą“, „Ne už tokią laisvę žuvo lietuviai“.
Į protestuotojų šūksnius savo kalboje sureagavo premjerė. Kalbėdama apie laisvę ji teigė, kad ir jos kalbą tildęs protestuotojų švilpimas yra iškovotos laisvės dalis.
„Laisvė visada yra kūryba, o ne destrukcija. Ir tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra taip pat tos iškovotos laisvės dalis“, – Nepriklausomybės aikštėje sakė I. Šimonytė.
Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad protestuojančiųjų, pasilikusių po minėjimo, yra apie 750. Čia protesto dalyviai sakė sveikinimo kalbas, kuriomis ragino trauktis šalies valdžią dėl vykdomos pandemijos politikos.
„Žmonės, kurie prieš 31-erius metus paaukojo savo gyvybes, kad mes gyventume laisvoje, nepriklausomoje valstybėje ir didžiuotumėmės, kad esame lietuviai ir Lietuvos piliečiai“, – susirinkusiesiems sakė galiūnas Žydrūnas Savickas.
„Tikrai negalėjau pagalvoti, kad po 31-erių metų mes gyvensime diktatūroje, mes gyvensime blogio imperijoje, kur norint studijuoti, dirbti reikia antikonstitucinio gyvulio paso. Tai yra gėda mūsų valdžiai, tokia valdžia turi trauktis ir kuo skubiau“, – pridūrė jis.
Iš Kauno atvykęs Ramūnas Alaunis sakė, kad protestų vyks dar daugiau, nes šalis gyvena „ant melo ir neteisingumo pamatų“. „Atvažiavau, kad tapčiau istorinių įvykių dalyviu, nuo čia prasideda valstybės kūrimas. Atkūrus nepriklausomybę nebuvo nei vienos dienos galvota apie tikrąją laisvę, apie valstybę, kuri bus Lietuvos žmonių, tautos žmonių. Kuo toliau, tuo dažniau Lietuvoje kils socialiniai neramumai, nes mes gyvename ant melo ir neteisingumo pamatų pastatytoje valstybėje“, – BNS sakė R. Alaunis.
Susirinkusieji, atsinešę Trispalves, Vyčio vėliavas ir kitas skandavo šūkį „Seimą lauk“.
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas sureagavo į ketvirtadienį protestuojančius minint 31-ąsias Sausio įvykių metines. Žukauskas protestuojančius tokią dieną pavadino „penktaja Rusijos kolona, naudingais idiotais ir visuomenės vėžiu“.
„Įsijungiau transliaciją iš aikštės prie Seimo. Visi, kurie ten esate ne dėl S13 aukų pagerbimo, o dėl protesto prieš valdžią – jūs esate penktoji Rusijos kolona, naudingi idiotai ir visuomenės vėžys. Visos janutienės ir vasiliauskaitės, visi feikiniai egzzzpertų institutai, visi save advokatais vadinantys kenkėjai, visi klounų maršai, visi basakojai politikieriai. Visi jūs esate vėžys, kuris visuomenėje gali plisti tik dėl to, kad kažkas prieš 31-erius metus dėl laisvės paaukojo gyvybę. Jie iškovojo laisvę ne tik šaliai, bet laisvę ir kenkėjams, kurie dabar niekina tų pačių aukų atminimą“, – rašo K. Žukauskas.
Prie Seimo sustiprintos policijos pajėgos, rūmų prieigos aptvertos specialiomis metalinėmis tvorelėmis. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
