Seimo Konstitucijos salėje visą savaitę posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija pasidžiaugė šiuo metu parlamente svarstomomis Pilietybės įstatymo pataisomis ir pakartojo nepritarianti iniciatyvai dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus spręsti referendumu. Apie tai rašo „Lietuvos žinios“.
Pilietybės reikalai – tradicinė visų Seimo ir PLB komisijos posėdžių tema. Šįkart buvo pristatytos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti galimybę visiems šeimos nariams – tėvams, vaikams ir vaikaičiams - vienodomis sąlygomis išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę tuo atveju, kai gimimu įgyjama ir kitos šalies pilietybė. Be pilietybės, komisija svarstė atskiros vienmandatės rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams įteisinimo, balsavimo internetu klausimus, aptarė valstybės požiūrį į pabėgėlių krizę ir pasirengimą spręsti šią problemą, socialinio modelio įstatymų projektų galimą įtaką šalies ekonomikai, investicijoms į ūkį, apžvelgė piliečių išnaudojimo užsienyje situaciją. Taip pat domėtasi, kaip rengiamasi įgyvendinti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programą.
Skirtingai nei įprastai, šįkart komisija nepriėmė jokių rezoliucijų. Keli klausimai atidėti kitam komisijos susitikimui, kuris bus paskutinis šios kadencijos Seime.
Gyrė projektus
Seimo ir PLB komisijos vicepirmininkės Irenos Gasparavičiūtės teigimu, šiuo metu Seime svarstomi Pilietybės įstatymo pataisų projektai yra „žingsnis pirmyn“. Pasak jos, komisija pritarė pataisai, kuri leistų užsienyje gimusiems emigrantų vaikams likti Lietuvos piliečiais neatsisakant kitos šalies pilietybės. Dabartinė įstatymo norma užsienyje gimusioms ir automatiškai kitos šalies pilietybę įgijusioms Lietuvos piliečių atžaloms nedraudžia dvigubos pilietybės, bet tik iki 21 metų.
„Taip pat komisija pritarė įstatymo pakeitimui, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išsaugoma, jeigu asmuo ją įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka, arba Lietuvos pilietybė buvo atkurta ir jeigu asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“, – sakė I. Gasparavičiūtė.
Jos teigimu, šios pataisos išspręstų didelės dalies Lietuvos piliečių problemą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, tačiau ne visų. Pasak komisijos narės, paradoksas, kad mama pilietybę prarastų, o vaikas pilietybę išsaugotų visam laikui. „Tačiau vaikų, gimusių mišriose santuokose arba užsienyje, problema išsispręstų“, – sutiko PLB atstovė.
Ji pabrėžė, kad, kaip ir anksčiau, komisija nepritaria sumanymui surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo: „Komisijos nuomone, šiuo metu nėra tinkamas laikas rengti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.“
Nevykusi iniciatyva
Seimo ir PLB komisijos darbą atidžiai stebėjusi PLB valdybos pirmininkė Dalia Henke pažymėjo, kad per posėdžius buvo aptarta daug užsienyje gyvenantiems tautiečiams svarbių klausimų, tačiau pagrindinis, kuris jaudina visus, jau daug metų yra vienas – pilietybė.
„Palaikome, remiame ir džiaugiamės“, – taip PLB lyderė įvertino Seimo svarstomas Pilietybės įstatymo pataisas. Tačiau referendumo dėl dvigubos pilietybės iniciatyva, pasak D. Henke, nevykusi. „Referendumas nieko neišspręs, nes jis paprasčiausiai neįvyks“, – sakė ji.
„Mes sutinkame, kad Konstitucijoje dėl dvigubos pilietybės sudėti visi saugikliai. Bet galvokime ir apie tuos, kurie iš šalies išvyko po 1990-ųjų ir nori išlaikyti pilietybę. Tai galima reguliuoti Pilietybės įstatymu“, – teigė D. Henke. Ji priminė, kad net pabėgėlio statusą turintis asmuo turi teisę turėti dvigubą pilietybę.
Griežtas įstatymas
Pilietybės įstatymas numato devynis atvejus, kai Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiai. Pirmiausia, kai tokią teisę jie įgyja gimdami, tačiau tik kol sulaukia 21 metų. Dvigubą pilietybę taip pat gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos ištremti arba pasitraukę asmenys bei jų palikuonys. Tokia teisė suteikta ir su kitos valstybės piliečiais susituokusiems ir dėl to savaime tos valstybės pilietybę įgijusiems žmonėms. Piliečiais gali būti užsieniečių įvaikinti vaikai iš Lietuvos, kol sulauks 21 metų ir turės apsispręsti. Mūsų šalies pilietybę taip pat galima įgyti išimties tvarka, teisę į ją tam tikrais atvejais suteikia pabėgėlio statusas.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti naudoti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Apie pilietybę kalbantis Konstitucijos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu. Seime šiuo metu svarstomas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo surengti kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais. Pagal įstatymą, pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
