Niujorko Žydų muziejuje atidaryta paroda „Jonas Mekas: kamera visada veikė“, pirmasis išsamus muziejinis Jono Meko kūrybos pristatymas Jungtinėse Valstijose. Ši paroda – Jono Meko šimtmečio programos dalis.
Vasario 16-oji Niujorke pažymėta ypatingai – čia, Lietuvai minint Nepriklausomybės paskelbimo metines, Niujorko Žydų muziejuje atidaryta Jonui Mekui skirta paroda. Ji pirmąkart Jungtinių Amerikos Valstijų muziejuje pristato Jono Meko, Amerikos avangardinio kino krikštatėvio, kūrybą, atskleidžia jo įtaką kinui. Paroda Žydų muziejuje, anot kuratorės, tai primirštos istorijos grąžinimas.
„Čia, Žydų muziejuje, Jonas Mekas 1969-tais metais pradėjo rengti „avangardo antradienius“. Tai kino kūrėjų sinematekos renginių serija, kuri tęsėsi dvejus metus. Šie renginiai reiškė radikalaus muziejaus laikotarpio pabaigą – tuo metu buvome vienintelis muziejus, rodęs jaunų, kylančių kūrėjų darbus“, – pasakoja parodos kuratorė Kelly Taxter.
Mekas per septynis dešimtmečius sukūrė 93 filmus ir vaizdo įrašus. Kuratorė parodoje siekė aprėpti visą Meko kūrybos laikotarpį, išskirdama reikšmingiausius jo darbus. Parodoje 11 filmų – nuo pirmojo, „Medžių ginklai“, sukurto 1961-aisiais, iki paskutinio – „Requiem“, pasirodžiusio 2019-aisiais. Pristatant Meko kūrybą, kuratorei buvo svarbios jo kaip poeto ir emigranto patirtys, kokią įtaką jos turėjo ne tik turiniui, bet ir struktūrai.
Kaip teigia K. Taxter, Jonas buvo įsipareigojęs visuomet būti šiuolaikiškas, leido kuratoriams interpretuoti jo darbus: „Taigi šitoje parodoje nebus to, ką matytumėte kino teatre. Filmai padalyti į skyrius, į scenas. Visos rodomos vienu metu“.
Anot Sebastiano Meko, jo tėvui ši, pirmoji tokia paroda Jungtinėse valstijose, būtų reikšmingas įvykis.
„Atrodo, lyg šią parodą būtų surengęs pats Jonas Mekas. Ji neįtikėtinai kompleksiška. Ekranai, projekcijos sukuria įtraukiančią patirtį, kurios Jonas siekdavo savo renginiuose“, – teigia S. Mekas.
Be filmų ištraukų, čia taip pat pristatomos fotografijos, anksčiau nerodyta archyvinė medžiaga.
Kultūros ministras Simonas Kairys džiaugėsi: „Yra labai smagu ir svarbu, kad J. Meko paroda vyksta būtent Niujorke, tame mieste, kur Jono Meko kūryba ne tik turėjo savo pradžią, bet ir buvo be galo reikšminga. Tame mieste, kuris irgi spinduliuoja tokia laisve, kūrybiškumu, kas buvo svarbu Mekui kaip asmenybei“.
„Stebėdamas dabar įvykius pasaulyje, kas vyksta už mūsų sienų, ką daro režimai, galvoju, kad jo visa kūryba – individo triumfas prieš sistemą. Nes iš mažo Lietuvos kaimelio atvykęs jaunuolis į Niujorką, sukelia sąjūdį, kuris rezonuoja visam pasaulyje“, – komentuoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.
Ši paroda – tai ir Jono Meko, kurio vardu paskelbti 2022-ieji Lietuvoje, šimtmečio programos dalis.
Parodoje ir monografija – pirmoji anglų kalba, pristatantį Meką kaip kertinį Niujorko avangardo kino scenos narį. Ji išleista bendradarbiaujant Niujorko Žydų muziejui ir Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, ir taip jungia šią parodą su Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, veikiančia paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.
