Daugiau 
 

Nobelio literatūros premiją pelnė prancūzų rašytoja Annie Ernaux

10/07/2022 Aidas
literature 1302

Ketvirtadienį, spalio 6-ąją dieną, Stokholme paskelbtas 2022 m. Nobelio literatūros premijos laureatas. Kaip pranešė Švedijos akademijos Nobelio komitetas, prestižinis apdovanojimas šiemet bus įteikiamas prancūzų rašytojai Annie Ernaux.

Nobelio literatūros premija skirta Ernaux „už drąsą ir klinikinį aštrumą, su kuriais ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.

„Ernaux akivaizdžiai tiki išlaisvinančia rašymo jėga. Jos kūryba bekompromisė, parašyta paprasta, švaria kalba. Ir kai ji su didele drąsa ir klinikiniu aštrumu atskleidžia klasinės patirties agoniją, aprašydama gėdą, pažeminimą, pavydą ar nesugebėjimą pamatyti, kas esi, ji pasiekia kažką žavingo ir išliekančio“, – teigiama Nobelio premijos „Twitter“ paskyroje.

Ernaux tapo 17-ąja moterimi, laimėjusia Nobelio literatūros premiją. Nuo 1901 m. šis apdovanojimas skirtas iš viso 119 žmonių. Ernaux apdovanojimą įteiks Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Ceremonija vyks gruodžio 10-ąją dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. Tradiciškai Nobelio premijos laureatas, atsiimdamas apdovanojimą, skaito ir viešą paskaitą.

„Annie Ernaux ypatinga dviem aspektais. Pirma – ji nagrinėja moters padėtį visuomenėje, o antra – rašo vadinamąsias autofikcijas. Autofikcija yra technika, kai savo asmeninio gyvenimo patirtis autorius paverčia romanu, prideda išmonės savo gyvenimo faktams. Romanas tampa grožinis, jis nebėra dokumentinis“, – pasakoja literatūrologas, vertėjas Vytautas Bikulčius, pridurdamas, kad Ernaux „po Simone de Beauvoir yra ryškiausia rašytoja Prancūzijoje“.

Daugelis kritikų geriausiu Ernaux kūriniu laiko 2008 metais išleistą „Metai“ (pranc. Les Annes). Romane rašytoja nagrinėja Prancūzijos visuomenę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iki šio amžiaus. Už šią knygą ji 2018 m. buvo apdovanota „International Booker Prize“ apdovanojimu. Nobelio literatūros premija yra teikiama už visą autoriaus kūrybą, o štai „Bookerio“ premija už vieną konkretų rašytojo kūrinį.

Ernaux gimė 1940 m. mažame Normandijos miestelyje. Tėvai turėjo maisto prekių parduotuvę ir kavinę, jos aplinka nebuvo turtinga, tačiau kupina ambicijų – tėvai stengėsi „pakilti“ iš vienos socialinės klasės į kitą. Šios temos ir asmeninės patirtys atsispindi ir rašytojos kūryboje.

Premija – už aukščiausią literatūros kūrinių kokybę

Dar prieš paskelbiant Nobelio literatūros premijos laureatą Švedijos akademijos atstovė Ellena Mattson „Twitter“ paskyroje pasakojo apie premijos komiteto kriterijus renkant šio apdovanojimo laimėtoją.

Atstovė teigė, kad teoriškai bet kas gali būti nominuotas premijai, o komitetas kliaujasi įvairiausių žmonių – mokslininkų, literatūros žinovų – rekomendacijomis. Komitetui svarbiausia – aukšta literatūros kūrinių kokybė, literatūrinė jėga ir išliekamoji vertė.

„Žinoma, pasaulis sklidinas puikiai rašančių žmonių, tačiau premijos laureatas turi turėti kažką išskirtinio. Labai sunku apibrėžti, kas tai yra. Romantikai pavadintų tą dalyką dieviškąja kibirkštimi, o aš apibrėžčiau kaip balsą, kurį girdžiu būtent to autoriaus kūryboje ir niekur kitur“, – kalbėjo Ellena Mattson.

Mattson pati yra žymi Švedijos rašytoja, 2019 m. išrinkta būti Nobelio literatūros premijos komiteto nare. Kaip vieną geriausių dalykų šiame darbe ji įvardija galėjimą susipažinti su tiek daug puikios literatūros – komiteto nariai, anot jos, perskaito visų pretendentų į Nobelio literatūros premiją knygas.

Pastaraisiais metais Nobelio literatūros premija susilaukia ir kritikos – komitetas kritikuojamas dėl to, kad per retai atkreipia dėmesį į rašytojas moteris (iki šiol apdovanotos tik 16 moterų), taip pat susitelkia į vakarietiška laikomą literatūrą. Komitetas atkreipia dėmesį į šias pastabas, pavyzdžiui, 2021 metais premija suteikta Tanzanijos rašytojui Abdulrazakasui Gurnah. Jis apdovanotas Nobelio literatūros premija už darbus, išryškinančius kolonializmą. Rašytojas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir rašo anglų kalba.

Du rašytojai premijos atsisakė. 1958 metais Borisas Pasternakas iš pradžių pareiškė priimsiąs apdovanojimą, tačiau vėliau, spaudžiamas sovietinės valdžios, jo atsisakė. Jeanas Paulis Sartre`as 1964 metais savo neigiamą sprendimą motyvavo tuo, kad iš esmės nepriima jokių apdovanojimų.

 

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu