2017 metų Nobelio medicinos arba fiziologijos premija pirmadienį buvo skirta trims amerikiečiams – Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui – už „jų padarytus molekulinių mechanizmų, kontroliuojančių cirkadinį ritmą, atradimus“.

Nobelio komiteto išplatintame pranešime skelbiama, kad mokslininkų trijulė buvo pripažinta dėl jų atradimų, paaiškinančių, „kaip augalai, gyvūnai ir žmonės adaptuoja savo biologinį ritmą taip, kad jis sinchronizuotųsi su Žemės sukimusi“.

Komanda identifikavo vaisinėse muselėse esantį geną, kuris kontroliuoja jų paros ritmą. Genas nakties metu užšifruoja ląstelėse esantį specifinį baltymą, kuris dienos metu suyra.

Kai organizmo vidinis „laikrodis“ neatitinka išorinės aplinkos, tai gali neigiamai paveikti sveikatą – pavyzdžiui, žmonės tokiu atveju jaučiasi išvargę ir nepailsėję.

Mokslininkų komandos atrasti skirtingi genai ir baltymai, susiję su vidiniu laikrodžiu, padėjo paaiškinti, kaip šie savireguliaciniai mechanizmai veikia ir prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, o taip pat išaiškinti mechanizmą, pagal kurį saulės šviesa gali sureguliuoti šį vidinį laikrodį.

Visi trys premijos laureatai yra iš Jungtinių Valstijų. 72-ejų Hallas jau yra išėjęs į pensiją, bet didžiąją dalį savo karjeros praleido Brandeis universitete Voltheme, Masačusetse, kur taip pat iki šiol dirba 73-ejų Rosbashas. 68-erių Youngas darbuojasi Rockefellerio universitete Niujorke.

Ši premija šiemet teikiama jau 108 kartą. Premijos laureatus Stokholme, Švedijoje paskelbė Nobelio komisija. Visi trys mokslininkai pasidalins 9 mln. Švedijos kronų (1,01 mln. JAV dolerių) piniginiu prizu bei gaus medalius su išgraviruotais savo vardais.