Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

„Nord Stream 2“: dar galime pamatyti pokyčių

09/14/2018 Aidas
linkevicius 1106

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Eltai sakė, kad „Nord Stream 2“ istorijoje taškas dar nėra padėtas, ir per Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą ši tema taip pat gali būti aptarta.

Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui. Vokietijos užsienio reikalų ministras, nors ir tikina atsižvelgsiąs į Baltijos valstybių nuogąstavimus, tačiau projektą vadina komerciniu.

Vasarą, nepaisant kritikos, Švedijos vyriausybė taip pat pritarė projektui, tačiau dabar šalies parlamentarai į dujotiekį žvelgia kiek skeptiškai.

Kaip Eltai sakė L. Linkevičius, pokyčių „Nord Stream 2“ istorijoje dar galime tikėtis, tačiau labiau iš tų valstybių, kurios turi tiesioginį interesą dujotiekiui.

„Apskritai kalbant, labiausiai, kas gali kažką pakeisti, tai tos šalys, kurios tiesiogiai turi interesų, kad yra trasoje arba šalia savo teritorinių vandenų. Tai pirmiausia išskirčiau Daniją. Švedija taip pat gali būti minima, tačiau sklinda oficialūs komentarai, kad jie neturi teisinio pagrindo prieštarauti. Bet mums svarbu tiek nacionalinės, tiek Europos Komisijos reakcijos. Nepamirškime, kad ir Europos Komisijos atsakingų pareigūnų, pavyzdžiui, energetikos komisaro Marošo Šefčovičiaus komentarai visuomet buvo labai neigiami.

Kol kas dar sunku padėti tašką, ir ta istorija tęsiasi. Nepamirškime, kad labai aktyviai dalyvauja ir užjūrio valstybės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, kurios pasisako neigiamai šio projekto atžvilgiu. Manau, kad čia dar bus visokių pokyčių ir įvykių“, - teigė L. Linkevičius.

Iš Skandinavijos šalių leidimų dar nedavusi Danija, tačiau L. Linkevičius mano, kad ateityje Danija dar galėtų pakeisti savo poziciją.

Galima tikėtis, kad dujotiekio klausimas bus paliestas penktadienį, kai Vokietijos kanclerė A. Merkel Lietuvoje susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais.

„Paprastai mes tuos klausimus iškeliame. Buvo atvažiavęs naujasis užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tai jo komentaras buvo kiek kitoks, nei tradiciškai būdavo. Jeigu anksčiau Vokietijos oficialūs atstovai sakydavo, kad tai tik komercinis projektas, tai Maasas, kiek pamenu, sakė, kad čia yra ir kitų niuansų - politinių. Tai yra vis tiek žvilgsnis į tą pusę suvokiant, bet vėlgi sudėtinga pasakyti, kiek tai gali pakeisti Vyriausybės poziciją.

Aš nežinau, ar tie klausimai iškils, bet jei iškils, tai mūsų pozicijos yra gana gerai žinomos visiems - mes tam projektui nepritariame, nematome ekonominės logikos. Matome tam tikrų politinių aspektų, kurie neatitinka Europos Sąjungos politikos prioritetų. Vokietija laikosi kitokios nuomonės šiuo požiūriu“, - sakė užsienio reikalų ministras.

Primename, kad Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.

Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai. Be to, šalys sutarė įgyvendinti bendrą biokuro biržos projektą.

Penktadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta A. Merkel, ji susitiks su prezidente D. Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais. Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuos klausimai, susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“.

D.Grybauskaitė savo ruožtu susitikimo metu bandys įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą pavyzdinėms Bendrijos nariams nebūtų teisinga. Juolab, kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas žemiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio.

Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidurs ir JK išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su JK susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu