Kodėl neverta klausti, kokia diasporos nauda
Prieš ir po 2024 m. referendumo dėl pilietybės išsaugojimo gyvenantiems svetur tautiečiams  vykusiose lietuvių diskusijose ir pokalbiuose dažnai skambėjo, iš pirmo žvilgsnio, nesavalaikis klausimas: „Kuo Lietuvos diaspora gali būti naudinga savo šaliai, jei joje negyvena?“ Kad būtų aiškiau, kodėl „nesavalaikis“, reikia pabandyti sugretinti diasporą su artimu jai simboliu. Artimiausias būtų – po pasaulį pasklidusios lietuvybės sėklelės. Senas graikiškas žodis „diaspero“ reiškia būtent „sėją“. Taigi, ar sėja kaip tokia gali būti nenaudinga? Juk iš sėklelių būtinai išauga kas nors naudinga ir pradžiugina. Lietuvybės daigai pasaulyje, regis, negali nekelti pasigėrėjimo ir pasididžiavimo. Ir nesvarbu, kad kai kurie jų nudžiūva, bet pastarųjų ne tiek ir daug.

Ar ne per dosnus Lietuvių Fondas?
Esu viena seniausių Lietuvių Fondo narė, buvau pirmoji moteris, išrinkta LF Tarybos pirmininke. Daugelį metų savanoriškai dirbdama LF, galiu patikinti, kad mūsų visų tada dirbusių pagrindinis tikslas buvo ne tik kaupti, bet ir taupiai, tikslingai dalinti.

Dviguba pilietybė netapo kūnu, kas toliau?
     Tai jau antrasis, taip pat nepavykęs bandymas įveikti akmenuotus slenksčius, siekiant įteisinti dvigubą pilietybę. Taigi, abu referendumai, įvykę 2019.05.12 ir 2024. 05.12, buvo nesėkmingi, nors, žiūrint kam. Tie, kurie buvo gyvybiškai suinteresuoti ir troško turėti dvi ar daugiau pilietybių (pasų) patyrė nusivylimą, o kiti, griežtai kritikavę rizikingus žaidimus su Lietuvos pilietybe, pajuto stabilumo garantą, pasijuto laimėjusiais. Nežinia kokia dabar emocinė būsena tų abejingųjų, nėjusių balsuoti. Vis tik neišspręsta problema išlieka, tik nežinia ar amžiams, ar dar galima ką nors sugalvoti. Pamėginkime pamąstyti.  

Buldozeriu stumiamas nereikalingas referendumas
2006 m. prelato Mykolo Krupavičiaus palaikų perkėlimui iš Čikagos į Lietuvą (Kauną), įkūrėme Komitetą. Po perlaidojimo Kauno Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, Komitetas susirinko aptarti kaip pavyko renginiai Čikagoje ir Lietuvoje. Padėkojome vieni kitiems už gražų bendradarbiavimą ir nusprendėme atsisveikinti. O čia driokstelėjo žinia, kad Pilietybės įstatymas dėl dvigubos pilietybės (galiojo nuo 2003 m. sausio 1d. – 2006 m. lapkričio 13 d.), atšaukiamas – LR Konstitucinio teismo pirmininkas E. Kuris (buvęs TSKP narys), nusprendė, kad, remiantis „konstitucinėmis dvasiomis“, 12 str. žodis „atskiras“, negali būti taikomas plačiai, o dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai… Taip atsirado KT doktrina, kuri, beje, yra visiškai neteisinė. Per trejų metų laikotarpį, iki šių išaiškinimų, spėta suteikti galimybę išlaikyti LR pilietybę per tris tūkstančius užsienio lietuvių, ypač JAV išeivijai. Svarbiausia, kad į įstatymą buvo įtraukti įstatymo nustatyti atskiri atvejai ir lietuvių kilmės asmenys.

Verslininkas Arūnas Povilas Paliulis: tvarumas išlįs mums per gerklę
Verslininkas Arūnas Povilas Paliulis net neabejoja: galime tai vadinti sąmokslu ar kuo tik nori, tačiau ES pasirinktas aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) kursas, jau keliantis Europos žemdirbių pasipriešinimą, yra Klauso Schwabo ir jo sąjungininkų sumanyto globalaus plano dalis.

Žydai vėl verčiami „jais“ – kaltaisiais dėl visų mūsų bėdų
Pastaruoju metu pasaulyje regime ženklų antisemitizmo plitimą, dėl kurio perspėja ir Europos Komisija, ir Vatikanas, ir įvairios valstybinės institucijos. Lietuvoje antisemitizmas pasireiškia gal kiek labiau buitišku lygmeniu, tačiau pastaruoju metu jo taip pat regime vis daugiau.

Terminas „Rytų Europa“ yra pasenęs ir klaidinantis
Nuo to, kaip įvardijame vietas, priklauso, kaip apie jas mąstome. Todėl visada prieštaravau terminui „Rytų Europa“, kuris kadaise buvo patogi sutrumpinta apibrėžtis, reiškianti komunizmo pavergtas šalis. Tiesiogine reikšme ji niekada neturėjo prasmės. Praha yra į Vakarus nuo Vienos. Helsinkis ir Atėnai yra geografiniuose žemyno Rytuose, bet ne „Rytų Europoje“. Rusijos milžiniškas masyvas nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos visiškai iškrenta iš šios kategorijos.

Kvietimas visiems Amerikos žemaičiams
Amerikoje beveik visi mūsiškia gyvena nesiskųsdami – gerai. Dirbame ir gerai gyvename. Nežinau, kaip Jūs, bet aš kiekvieną dieną svajonėse gyvenu savo gimtinėje, savo gražiojoje Tėvynėje. Tiek daug metų ten pragyventų, tiek daug grožio palikta. Svarbiausia, kad vis galvoju, kaip sugrįžus namo... Nemažai pažįstamų jau sugrįžę Tėvynėn džiaugiasi geru gyvenimu. Galvoju ir aš apie namus...

Nereikalinga DAUGYBINĖ pilietybė, nereikalingas REFERENDUMAS
1990 m. kovo 11d. buvo priimta Laikinoji LR Konstitucija, kurioje buvo ir nuostatų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal 13 straipsnį buvo nustatyta, kad LR pilietybės turinį, pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato LIETUVOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS.

Septynios referendumo kliūtys
Pilietybės referendumas, kuris atsitrenks į neįveikiamą reikalaujamų balsų „už“ kartelę, yra bergždžias reikalas, labai brangus visos Lietuvos ir jos diasporos laiko bei resursų švaistymas. Kad referendumo rezultatas butų kitoks nei 2019 m., reikia kardinalių pokyčių šio privalomojo referendumo sąlygose.

Apie lietuvių tautos išsaugojimą ir žemaičių balso svarbą
Neseniai kreipiausi į visus Čikagoje ir jos priemiesčiuose gyvenančius Lietuvos išeivius – žemaičius, kviesdamas bendrauti, rašyti apie save, kaip sekasi suktis svetimoje – daugiatautėje šalyje. Brangieji trečiabangiai ar ketvirtabangiai Žemaičiai, mane, žemaitį, labai jaudina tai, kad Tėvynėje Lietuvoje, mums išvykus duoneliauti, beliko labai mažai jaunų ir galinčių palaikyti mūsų tautos skaitlingumą šeimų. Ne kuo galime pasigirti ir gyvenantieji Čikagos žemėje: žemaitiškose ir beveik visose lietuviškose šeimose auginame vos po vieną – dvi jaunas atžalas.

Jeigu ne karas, tai seniai būtume susipykę su kuria nors ES valstybe?
Europos Komisija pagaliau paskelbė tai, ką kiekvienas Lietuvos sveiko proto pilietis ir galėjo prognozuoti – vadinamasis tranzitas tarp Rusijos Fedracijos ir jos eksklavo Kaliningrado bus. Nors tai buvo aišku nuo reglamento su sankcijų paketu priėmimo pradžios, bet Lietuvos politikai ir vėl pabandė paprieštarauti Europos Komisijos autoritetui. Kiek kartų dar reikės priminti, kad reglamentas kaip Europos Sąjungos (ES) leidžiamas teisės aktas yra tiesioginio taikymo be išlygų?