Vėžio tyrimų ekspertai teigia, jog vieną dieną nutukimo ir nejudrumo sukeltas vėžys pražudys daugiau žmonių nei rūkymo sukeltos vėžio atmainos.
Amerikos vėžio bendruomenės daktaras Richardas Wenderis teigia, jog mažėjant rūkorių skaičiui, šio žalingo įpročio vietą vis dažniau užima kiti nesveiki įpročiai. Praėjusį rudenį „New England Journal of Medicine“ išspausdintame tyrime buvo minimos 13 vėžio atmainų, kurios yra tiesiogiai susijusios su antsvoriu.
Wenderis tikina, jog nėra garantijų, jog nutukimas ir nejudrumas aplenks rūkymą vėžio sukėlime, tačiau tokia tikimybė egzistuoja.
„Kas būtų galėjęs pagalvoti apie dieną, kai mityba ir veiklumas gali pražudyti daugiau žmonių nei rūkymas?“ – svarstė Wenderis.
Tai, kad rūkymas ir ultravioletiniai saulės spinduliai gali sukelti vėžį, žino beveik visi, tačiau ryšys tarp mitybos, judrumo ir vėžio dažnai lieka užmirštas. Taip pat labai sunku nustatyti tiesioginį ryšį tarp nutukimo ir vėžio, kadangi čia susipina įvairūs vėžio rizikos faktoriai. Nors 20 procentų vėžio atvejų sukelia prasta mityba, alkoholis, fizinis nejudrumas bei nutukimas, to negalima susieti su 30 procentų rūkymo sukelto vėžio mirčių. Taip yra todėl, kad neturtingi žmonės daug dažniau yra nutukę rūkoriai, nei turtingesnieji.
Wenderis tvirtina, jog 50 procentų vėžio mirčių galima būtų išvengti, jeigu žmonės laikytųsi paprasčiausių sveikos gyvensenos pagrindų: sveikai maitintųsi, sportuotų ir nebijotų reguliariai pasitikrinti ar neserga vėžiu.
Wenderis teigia, jog mažėjančio rūkymo sukelto vėžio rodiklius „dalinai atsvėrė 8 dešimtmetyje prasidėjusi nutukimo tendencija.“ Nuo 1970 metų JAV nutukimo rodiklis beveik patrigubėjo. Šiuo metu JAV gyvena apie 36 procentus nutukusių suaugusių žmonių.
„Geisinger Health“ padalinys Pensilvanijoje išplėtė savo programą, pagal kurią patys nesveikiausi, neturtingi pacientai nemokamai gauna sveikus produktus. Programa yra žinoma kaip „Fresh Food Pharmacy“. Šiuo metu ja naudojasi 65 pacientai. „Geisinger“ atstovas spaudai Michaelas Ferlazzo teigia, jog programos rezultatai „buvo įspūdingi“. Pacientams pavyko numesti svorio, sumažinti vartojamų vaistų kiekį bei cukraus kiekį kraujyje bent trimis punktais. Tyrimai rodo, jog bent vienu punktu sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje vidutiniškai padeda sutaupyti 8 tūkstančius dolerių per metus.
Pašto kodai taip pat yra vėžio rizikos faktorius, kadangi yra labai aiškus ryšys tarp žmogaus gyvenamosios vietos ir sveikatą veikiančių socialinių faktorių. Pašto kodas dažnai apibrėžia asmens išsilavinimo galimybes, pajamas, mitybos galimybes bei prieigą prie sveikatos apsaugos išteklių. Yra labai stiprus ryšys tarp regiono ir amerikiečių, kurie gali gauti vėžio tyrimą, vartoja tabako produktus ir pasirenka nesveika gyvenseną, skaičiaus.
„Neturime žinojimo problemos, turime darymo problemą,“ – kalbėjo chirurgas Robertas Pearlas.
Didžiausia „darymo problemos“ dalis kyla dėl transporto. Jeigu žmonės negyvena arti gydytojo, mažiau tikėtina, kad jie bandys gauti pagalbos. Tai tik dar blogiau atsiliepia tiems, kurie gyvena arti skurdo ribos.
Žmonės, kurie į darbą turi keliauti viešuoju transportu, lankydamiesi pas gydytoją dažnai turi praleisti visą darbo dieną. Nuo transporto priklauso ir skirtumai tarp miestų ir užmiesčių gyventojų.
Daktaras Johnas Bulgeras teigia, jog daugelis gydytojų kaltina neatvykusius pacientus, tačiau tai nėra jų kaltė – jie paprasčiausiai neturėjo kaip atvykti pas savo gydytoją. Bulgeras tvirtina, jog sprendžiant tokias problemas reikia ieškoti būdų kaip tiekėją pristatyti prie paciento durų. Procesą palengvinti taip pat galėtų elektroniniai medicininiai įrašai.
„Blue Cross“, „Blue Shield“ bei „Lyft“ praėjusį mėnesį pranešė, jog vienijasi ir sieks pagerinti sveikatos apsaugos tiekimą taip vadinamose „transporto dykumose“.
