Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

05/10/2019 Aidas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys gegužės 7-ąją vyko Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Sveikinimo žodį tarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, akcentavęs, jog „Aušra“ sutelkė visuomenės dalį, tą kritinę masę, kurios neužteko visiems kitiems valstybės kūrimo darbams atlikti. „Aušros“ darbus veikiai pratęsė tolyn ir smarkyn gausėjusi lietuviška periodinė spauda, originalūs mūsų rašytojų kūriniai, lietuviški vadovėliai ir kitokie leidiniai. Visa tai mes regime vykstant ir šiandien, tik mūsų visuomenės pilietinei, politinei ir kultūrinei raiškai formų atsiradę nepalyginamai daugiau, ir tai labai džiugina.“

Spaudos ir valstybės santykis XX amžiuje

VU Komunikacijos fakulteto prof. Andrius Vaišnys apžvelgė spaudos ir valstybės santykį XX amžiuje. Ypač akcentavo moteris žurnalistes. „Dar visai neseniai, prieš tris dešimtmečius, vyravo nuomonė, jog žurnalistė moteris negali būti tokia žurnalistė kaip vyras, būtu geriau, jei universitete studijuotų daugiau vaikinų. Prisimenant istorinę žurnalistikos raidą, turime moteris žurnalistes įvairiose šalyse, kurios įėjo į istoriją. Tai knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja Felicija Bortkevičienė – „Varpas“ redaktorė, „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė, ne kartą kviesta į policiją atsakyti į cenzoriaus priekaištus, buvo kalinama.

Ana Politkovskaja, atvėrusi prezidento korupcinius ryšius. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog moteris gali būti ne tik drąsi, moteris gali būti ir žurnalistė. Vienas pagrindinių dalykų, kuris niekada nesibaigs ir niekada nebus įveiktas, tai kova su valdžia, kova prieš valdžios korupciją, nepriklausomai kokie yra režimai.

Mūsų praeities aukštinimas turi būti labai pamatuotas, vertinama žurnalistų drąsa.

Šimtai žurnalistų pasaulyje nužudyti už savo veiklą, todėl ši profesija nusipelno nepaprastos pagarbos ir įvertinimo. Jie kuria istoriją. Yra dokumentai, kuriuos mes galime atsiversti, dauguma jau suskaitmeninti. Jie liudija to laiko cenzūrą, labai dažnai nematome autorių pavardžių, nes buvo tradicija pasirašyti slapyvardžiais, bet jie rodė ir skelbė tiesą.

„Cenzūros atspindžiai XX. a. lietuvių periodinėje spaudoje“

Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Aida Grybienė parengė parodą, skirtą Spaudos atgavimo dienai. Parodoje eksponuojami bibliotekoje saugomi dokumentai, atspindintys cenzūros įtaką XX a. lietuvių periodinei spaudai – 1935 m. žurnalo „Kultūra“ cenzūrinė korektūra ir galutinis išėjęs numeris, cenzūros išbraukyti, išleisti su baltomis dėmėmis uždraustų straipsnių vietoje tarpukario laikraščių numeriai. Sovietinio laikotarpio cenzūros veiklą atspindi Bibliotekos Specialiajame skyriuje (Specfonde) saugotos išeivijos bei užsienio periodinių leidinių iškarpos, kai kurie Specfondo veiklos dokumentai.

„Cenzūra paprastai būna dvejopa: prevencinė ir baudžiamoji. IX-XX a. spauda visuomet gyvavo cenzūros sąlygomis, tačiau lietuviška periodinė spauda ištvėrė persekiojimus, suvaidino labai svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę. Paroda yra kruopščiai atrinkta ir rodomi tiktai tarpukario Lietuvos bei po to sekusio sovietinės okupacijos laikotarpio dokumentai. Tarpukario laikotarpiu vyko politinių partijų kova. Yra žinoma, jog iki 1926 m. perversmo redaktoriai buvo baudžiami piniginėmis baudomis, redaktoriai sėdėjo kalėjimuose. Po 1926 m. perversmo cenzūra taip pat draudė spausdinti įvairius straipsnius. Šį laikotarpį būtų galima pavadinti baltų dėmių žurnalistika. Nepatikę straipsniai buvo išbraukiami, o redaktorius turėjo kažkokiu būdu užpildyti tą likusią tuščią vietą. Savaitraščiams buvo lengviau, nes jie turėjo medžiagos, na, o dienraščiams reikėdavo labai greitai užpildyti baltą vietą. Nieko nuostabaus buvo išvysti pirmajame laikraščio puslapyje anekdotų skyrelį arba šachmatų lenteles, nes tai pats paprasčiausias būdas užpildyti laikraščio baltą vietą,“ – kalbėjo Aida Grybienė.

Parodoje eksponuojamas „Lietuvos žinių“ numeris, kuriame yra baltos vietos, taip pat galima išvysti cenzūrinę korektūrą ir kaip atrodė originalus straipsnis.

Taip pat eksponuojami bibliotekoje saugomi dokumentai, atspindintys cenzūros įtaką XX a. lietuvių periodinei spaudai – 1935 m. žurnalo „Kultūra" cenzūrinė korektūra ir galutinis išėjęs numeris, cenzūros išbraukyti, su baltomis dėmėmis uždraustų straipsnių vietoje išleisti tarpukario laikraščių numeriai. Sovietinio laikotarpio cenzūros veiklą atspindi Bibliotekos Specialiajame fonde (anksčiau trumpinta – Specfonde, skaitykloje Nr. 4) saugotos išeivijos bei užsienio periodinių leidinių iškarpos, kai kurie jo veiklos dokumentai.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, buvo įvesta griežta cenzūra. Beveik visi periodiniai leidiniai buvo uždaryti, o sovietų sąjungoje spausdinami leidiniai buvo cenzūruojami. Cenzūrą vykdė Glavlito (Vyriausioji valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdyba prie SSRS MT) Lietuvos padalinys, veikiantis prie LSSR MT. Veikė specialus Glavlito skyrius, kuriame tikrindavo banderoles. Iš užsienio gaunamos lietuviškos knygos, kurias tautiečiai siuntė savo giminėms, pažįstamiems ir bibliotekoms, paprastai adresatų nepasiekdavo, pakliūdavo į Specfondus. Įdomus eksponatas – adresato, prof. Norberto Vėliaus, nepasiekęs jam siųstas siuntinys su Marijos Gimbutienės dedikacija.

„Spaudos, žodžio laisvė yra tai, ką vis dėlto kiekvieną dieną turime matyti. Linkiu, kad šita laisvė būtų visiems suprantama, kad mes kiekvieną dieną ją turėtumėm“ – sakė A. Grybienė.

„Linkėjimai šimtmečiui“. Autografų kolekcija“

Knygos „Linkėjimai šimtmečiui“. Autografų kolekcija“ idėjos iniciatorius režisierius Raimondas Polis, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas, daugiau nei per metus – nuo 2018 m. vasario 16 d. iki šių metų kovo 11 d. – surinko beveik šimtą linkėjimų Lietuvai. Tai įvairių žmonių – nuo prezidentės iki bibliotekos darbuotojo – linkėjimai Lietuvos šimtmečiui, patvirtinti parašu. Knygą papildo sąrašas su įvardytais linkėjimų autoriais.

 „Sofoklis yra pasakęs: „autografas atskleidžia visa, kas slapta, ir slepia visa, kas aišku“. Ši vieno egzemplioriaus knyga pavadinimu „Linkėjimai šimtmečiui“. Autografų kolekcija“ įamžina Lietuvos, ir ne tik Lietuvos, žmonių, kurie gyveno XXI a. pirmoje pusėje, mintis ir palinkėjimus ateinančioms kartoms. Kad nepamirštų, kokiomis idėjomis, mintimis dalijosi 2018-2019 metų žmonės. Surinkta beveik šimtas linkėjimų Lietuvai. Nuo LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kardinolo Audriaus Juozo Bačkio, filosofų, mokslininkų, žurnalistų, bibliotekos darbuotojų, - kalbėjo knygos autorius Raimondas Polis.

Beje, renginio dalyviai šioje knygoje turėjo unikalią progą taip pat įrašyti savo linkėjimus Lietuvai ir palikti autografus.

Knygą Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius perdavė saugoti Vrublevskių bibliotekos fondui, kad ir ateinančio šimtmečio žmonės galėtų ją paskaityti. Paskaityti linkėjimus sau.

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu