Dalis San Fransisko įlankos regiono greitojo transporto (Bay Area Rapid Transit, BART) traukinio keleivių sužinojo, kas nutinka, kai vyriausybė ignoruoja taip vadinamą „sudužusių langų“ teoriją, apibrėžiančią viešosios tvarkos palaikymo ypatumus.

„Sudužusių langų“ teorija, pristatyta Jameso Wilsono ir George‘o Kellingo, teigia, jog bendruomenė ima byrėti, kai politiniai lyderiai nekreipia dėmesio į „gyvenimo kokybės“ ir viešosios tvarkos užtikrinimą. Wilsonas ir Kellingas naudojo pastato su keletu sudaužytų langų pavyzdį. Jie teigė, jog tuo atveju, kai sudaužyti langai nėra pataisomi, vandalai ir toliau daužys kitus langus, kol nebeliks nei vieno sveiko. Tai, kad nebuvo sutvarkyti pirmieji išdaužti langai, byloja chuliganams, jog ir vėlesni nusikaltimai nesulauks pasekmių. Vandalizmas tęsiasi, kol chuliganai įsilaužia į pastatą ir pradeda darkyti jį iš vidaus.

Sociologai teigia, jog tas pats vyksta ir su miestais. Jeigu teisėsauga ignoruoja „gyvenimo kokybės“ nusikaltimus – šlapinimąsi viešoje vietoje, alkoholio vartojimą viešumoje, šiukšlinimą, grafiti ir vandalizmą, netvarka plečiasi, o bendra situacija mieste blogėja.

1990 metais Niujorko miesto transporto policijos vadovui Williamui Brattonui galutinai atsibodo prižiūrėti pragarišką metro sistemą, todėl jis įsakė savo pareigūnams griežčiau elgtis su „gyvenimo kokybės“ nusikaltėliais. Civilių drabužiais apsirengę policininkai pradėjo gaudyti „zuikius“ (asmenis, nemokančius už viešojo transporto paslaugas), agresyvius valkatas ir vandalus. Dėl to sumažėjo bendras nusikalstamumo lygis. Niujorko metro sistema tapo tokia saugi, jog ja pradėjo naudotis net politikai.

2017 metais BART vadovybė pagaliau pamatė, jog taip pat turi problemų su „zuikiais“. Kaip teigia „The San Francisco Chronicle“: „Kasdien BART paslaugomis galimai nelegaliai naudojasi 22 tūkstančiai žmonių. Dėl to viešojo transporto sistema kasmet netenka $25 milijonų pajamų.“ Daugumai mūsų tai yra labai didelė pinigų suma, tačiau kai kuriems BART tarybos nariams pasirodė, kad tai tėra menka suma, kurią jie pasirengę sumokėti, kad tik išvengtų transporto policijos priekabiavimo prie rasinių mažumų.

BART tarybos narė Lateefah Simon yra įsitikinusi, jog aukštesniosios vidurinės klasės senjorai „zuikiu“ važinėja ne ką rečiau nei rasinės mažumos, tačiau transporto pareigūnai, tik gavę progą, būtinai visą dėmesį skirs „paaugliams, rasinėms mažumoms ir benamiams“.

„Nenorime sukelti daugiau problemų negu išspręsime“, – aiškino Simon.

Tačiau problemą sukūrė būtent jų neveiklumas. Praėjus penkioms dienoms po to, kai Simon nusispjovė ant viešojo transporto paslaugų bilietų pirkimo priežiūros griežtinimo, gauja chuliganų užėmė traukinį. „SFGate“ pranešė, jog „šeštadienio naktį Ouklande 40-60 jaunuolių grupė įsiveržė į traukinį, apiplėšė keleivius ir keletą jų sužalojo. Nepilnamečiai peršoko per bilietų vartus ir įbėgo į Coliseum stotyje stovinčio traukinio vagonus. Keli grupės nariai neleido užsidaryti traukinio durims, kiti bėgiojo po traukinį, apiplėšinėjo ir puldinėjo keleivius.“

BART vadovybė į išpuolį sureagavo išplatindama savo užuojautą nukentėjusiems. Toliau oficialiame pareiškime skambėjo tušti pasiteisinimai ir melas: „Bendru mastu, nusikalstamumas mažėja, tad norime pabrėžti, jog šis incidentas neatspindi nei mūsų sistemos, nei viešojo transporto saugumo. Stengiamės savo keleiviams suteikti kuo saugesnes paslaugas...“

Deja, nusikalstamumas nemažėja – pirmą 2017 metų ketvirtį jis išaugo 22 procentais. Nusikalstamumo augimas tapo toks akivaizdus, jog laikinasis BART komisaras Jeffrey Jenningsas paskelbė nepaprastąją padėtį. Užuojautos nebūtų reikėję, jeigu BART vadovybė būtų buvusi kompetentinga. Aiškios ir brangiai kainuojančios problemos (važinėjimo „zuikiu“) ignoravimas tik paskatino nusikaltėlius pabandyti pastūmėti ribas ir atlikti didesnį nusikaltimą.

Protingas sprendimas būtų duomenų naudojimas sprendžiant, kur ir kada derėtų pagriežtinti taisyklių laikymąsi. Stebėjimo kamerų dėka valdyba galėtų nustatyti, kuriose stotyse ir kada atliekama daugiausiai nusikaltimų. Toks logiškas sprendimas galbūt būtų sustabdęs ir šį traukinio apiplėšimą, kadangi jis įvyko iškart po renginio, kuriame dalyvavo daug jaunuolių.

Nėra jokių ženklų, jog BART taryba bent dabar kažko imsis. Kadangi dėl „sudužusių langų“ politikos galėtų padidėti sulaikytų rasinių mažumų atstovų skaičius, taryba verčiau rizikuos. Tačiau „gyvenimo kokybės“ įstatymai nėra sukurti tam, kad skatintų diskriminaciją. Jie sukurti tam, kad apibrėžtų visuomeninio elgesio taisykles. Šie įstatymai saugo senjorus, kūdikius, jaunuolius, moteris ir ligonius bei kontroliuoja maištinguosius. Užmerkus akis prieš menkus nusikaltimus, netrukus tenka sulaukti milžiniškų.