Daugiau 
 

Pasaulio demokratija – mirtiname pavojuje

02/10/2018 Aidas
world-1-1-e1518428181959

Vos mažiau nei 5 procentai pasaulio populiacijos gyvena „visiškoje demokratijoje“, atskleidžia nauja ataskaita, reitinguojanti šalis pagal jų politinių sistemų funkcionalumą.

Įmonė „Economist Intelligence Unit“ paviešino savo 2017 m. Demokratijos indeksą, kuris sureitingavo 167 šalis skalėje nuo 0 iki 10. Tik šalys su aukštesniu balu nei 8 pateko į „visiškos demokratijos“ kategoriją.

Jungtinės Valstijos buvo perklasifikuotos iš „visiškos demokratijos“ į „demokratiją su trūkumais“ dar praėjusių metų reitinge, remiantis „menku pasitikėjimu, kurį JAV rinkėjai jaučia savo vyriausybei, išrinktiems atstovams ir politinėms partijoms“. 2017-aisiais Amerikai nepavyko atgauti prarastų pozicijų – šalis išlaikė tą pačią vietą ir balą reitinge.

Tyrimas rėmėsi penkiais kriterijais: ar rinkimai šalyje yra laisvi ir sąžiningi („rinkiminis procesas ir pliuralizmas“), ar vyriausybė turi saugiklių ir balansų („vyriausybės funkcionalumas“), ar piliečiai yra įtraukiami į politinį procesą („politinis įsitraukimas“), ar jie palaiko savo vyriausybę („politinė kultūra“), ir ar turi žodžio laisvę („pilietinės teisės“).

Sudarius galutinį reitingą paaiškėjo, kad 2017 metų rezultatai yra prastesni nei tikėtasi. Net 89 šalyse demokratijos normos per praėjusius metus suprastėjo, teigia tyrimo autoriai. Vos 4,5 proc. pasaulio gyventojų gyvena pilnai funkcionuojančioje demokratijose, palyginus su 8,9 proc. 2015-aisiais, o už šį nuosmukį pirmiausia atsakingas Jungtinių Valstijų perkėlimas iš „visiškos demokratijos“ į „demokratijos su trūkumais“ kategoriją. Kaip aiškina ataskaitos autoriai, prezidentui Donaldui Trumpui pernai pavyko išnaudoti rinkėjų jaučiamą nepasitenkinimą šalies politine ir ekonomine stagnacija. Tačiau Trumpo prezidentavimas galiausiai tik dar labiau supriešino šalį, teigia jie. Amerikiečių nuomonės ir toliau smarkiai skiriasi tokiais klausimais kaip imigracija ir ekonomika bei aplinkosaugos politika. „Auganti atskyra tarp tų, kurie identifikuojasi kaip respublikonai ir demokratai, iš dalies padeda paaiškinti, kodėl Trumpo administracijai taip sunku valdyti šalį, nepaisant to, kad respublikonai kontroliuoja abejus Kongreso rūmus“, - rašo ataskaitos autoriai.

Tyrimo autoriai įspėja, kad tokia atskyra rodo tolimesnį demokratijos nuosmukį Amerikoje, ir tai gali sukurti dar prasčiau funkcionuojančią vyriausybę, turinčią menkas galimybes siekti kompromisų ir kartu išspręsti svarbiausius klausimus. Dvipartinio susiskaldymo tendencija taip pat yra siejama su rinkėjų tarpe pastebimu pasitikėjimo vyriausybe trūkumu.

Vertinant globalinę padėtį, demokratinės normos išlieka silpnos. Visame pasaulyje pastebimi žodžio laisvės apribojimai, mąžtantis pasitikėjimas institucijomis, pagrindinių politinių partijų populiarumo nuosmukis ir pilietinių laisvių erozija. Trečdalis pasaulio gyventojų yra valdomi autoritarinių režimų.

Tuo tarpu pačiomis demokratiškiausiomis pasaulio šalimis išlieka Skandinavijos šalys, Australija ir Naujoji Zelandija, Kanada, o taip pat pagrindinės Europos valstybės – Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Šveicarija. Tik viena šalis iš besivystančio pasaulio, Urugvajus, pateko į „visiškų demokratijų“ sąrašą. Ispanijos demokratijai pasiekti pilną potencialą sukliudė šalies vyriausybės siekis sustabdyti Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Rytų Europoje didžioji dalis šalių demokratijos indekse pasirodė dar prasčiau nei visuomet dėl kraštutinių pažiūrų politikų iškilimo.

Tuo tarpu pačios nedemokratiškiausios pasaulio šalys yra Šiaurės Korėja, Sirija, Kongas ir Čadas.

Tiesa, tyrimo autoriai rado šiokios tokios vilties. „Jeigu 2016-ieji pasižymėjo populistų sukilimu prieš tradicines politines partijas ir politikus išsivysčiusiose demokratinėse Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, - rašo jie, - tai 2017-uosius apibrėžė sukilimas prieš populizmą.“ Tarp jų pateikiamų pavyzdžių yra britų pastangos sustabdyti išstojimo iš Europos Sąjungos pastangas ir globalinis pasipriešinimas Trumpui.

Geriausių pasaulio demokratijų dešimtukas:

1. Norvegija — 9.87/10
2. Islandija — 9.58
3. Švedija — 9.39
4. Naujoji Zelandija — 9.26
5. Danija — 9.22
6 ir 7. Airija ir Kanada — 9.15
8. Australija — 9.09
9 ir 10. Suomija ir Šveicarija — 9.03

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu