Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Pasaulio lietuvių centro pristatymas Lietuvoje

12/20/2019 Aidas

Neseniai Pasaulio lietuvių centro direktorius Artūras Žilys viešėjo Lietuvoje. Vizito planuose buvo numatytas PLC veiklos pristatymas Lietuvos Respublikos prezidentūroje, susitikimas su LR Seimo nariais, Užsienio reikalų ministerijos vadovais, Kretingos rajono valdžia, dalyvavimas XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, bendrame LR Seimo narių ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdyje ir lankymasis viename iš vaikų dienos centrų, įkurtame Plungės rajone, Šateikiuose, kurį remia PLC įsikūrusi organizacija „Vaiko vartai į mokslą”. Viešnagės metu A. Žilys taip pat susitiko su Telšių vyskupu ordinaru Kęstučiu Kėvalu.

Trumpai apie vizitą Lietuvoje, jo įspūdžius ir Pasaulio lietuvių centro ateities planus kalbamės su centro direktoriumi Artūru Žiliu.

 Neseniai viešėjote Lietuvoje pristatydamas Pasaulio lietuvių centrą ir jo veiklą. Trumpai apžvelkite savo vizitą?

– Vienas mano vizito tikslų buvo apsilankyti XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris vyko Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Planuose buvo susitikimai su Seimo nariu, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininku Antanu Vinkumi ir  LR Prezidento kanceliarijos kanclere Alge Budryte. Prieš išvykstant į Lietuvą turėjau progą apsilankyti organizacijos „Vaiko vartai į mokslą” renginyje kur susitikau su organizacijos vadovais. Jiems paminėjau, jog lankysiuosi Lietuvoje ir kartu norėčiau apsilankyti jų organizacijos remiamame vaikų dienos centre Šateikiuose. Norėjau tiesiogiai iš centro vadovų išgirsti, kaip sekasi išsilaikyti, su kokiomis problemomis ar iššūkiais jie susiduria.

Atskridus į Lietuvą pirmą dieną laukė susitikimas su Seimo nariu, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininku Antanu Vinkumi. Susitikimo metu pristačiau Pasaulio lietuvių centro tikslą, misiją, veiklos planus, centre veikiančias organizacijas. Taip pat aptarėme galimybes centre kaupti informaciją apie šiuo metu vykstančius darbo rinkos pokyčius Lietuvoje, kvalifikacijos specialistų poreikį, viešinti Lietuvos Vyriausybės vykdomas programas, padedančias emigravusiems lietuviams sugrįžti gyventi į tėvynę. Tą pačią dieną susitikau su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir keletu seimo narių kuriems pristačiau PLC veiklą. Seimo pirmininkas buvo girdėjęs apie centrą, bet tokios konkrečios informacijos, kiek centras talpina organizacijų, kaip jis veikia, nežinojo. Tikslas buvo pristatyti ne tik patį centrą, bet čia esančias organizacijas. Pasakojant apie PLC esmė buvo papasakoti ne tik apie pastato dydį, kur jis yra, kaip išsidėstęs, bet apžvelgti ten esančių organizacijų veiklą, centro misiją ir pristatyti Pasaulio lietuvių centro ateities planus. Ne vienas Seimo atstovas stebėjosi ir negalėjo patikėti, kad užsienyje gyvenantys lietuviai gali vykdyti tokio masto veiklą. Smagu buvo girdėti Seimo pirmininko, kuris deja dar nėra lankesis PLC, nuomonę, jog visi mes esame pasaulio lietuviai ir turime dirbti kartu Lietuvos gerovei.

Kitas susitikimas vyko prezidentūroje su LR Prezidento kanceliarijos kanclere Alge Budryte, kuriai taip pat pristačiau centro veiklą. Centras jai paliko gilų įspūdį, netgi buvo palygintas su antra mažyte Lietuva. Išgirdus, kad čia veikia Maironio mokykla su 700 vaikų, Lietuvių fondas, dailės muziejus su gausiu parodų, renginių skaičiumi, kitos organizacijos, kanclerė buvo taip sužavėta, jog pati juokėsi, kad visiems sutiktiems pradėjusi pasakoti apie PLC veiklą. Pagal planą buvome dar susitikę su Užsienio lietuvių departamento direktoriumi Marijumi Gudynu, su kuriuo aptarėme PLC veiklą, naujoves bei bendradarbiavimą.

Vieną dieną teko sudalyvauti ir keturių dienų Seimo narių ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdyje, kuriame kelias dienas buvo svarstomi Pasaulio lietuvių bendruomenei aktualūs klausimai. Savo sveikinimo žodį papildžiau mūsų Pasaulio lietuvių centro pristatymu. Po sveikinimo žodžio PLB Valdybos pirmininkė Dalia Henkė, kuri beje yra buvusi Centre ne vieną kartą, džiaugėsi mūsų labai aktyvia veikla ir linkėjo sėkmės ateityje.  

Vienas iš įdomesnių susitikimų buvo su Telšių vyskupu ordinaru Kęstučiu Kėvalu, kuris yra mokslų daktaras, anksčiau dėstęs Vytauto Didžiojo universitete. Kas įdomu, tai, kad Telšių vyskupija yra pati didžiausia Lietuvoje, jai priklauso 151 parapija. Po mišių buvau pakviestas pasakyti sveikinimo kalbą. Trumpai pristačiau Pasaulio lietuvių centrą, o vėliau mes su vyskupu plačiau pakalbėjome apie PLC, kuriame jis jau yra lankesis. Maloniai pakviečiau jį vėl apsilankyti čia ir tą jis pažadėjo padaryti artimiausiu metu. Šių vizitų tikslas buvo supažindinti ir plačiau papasakoti, kas yra Pasaulio lietuvių centras ir kaip jis veikia.  Po susitikimo su vyskupu sekė apsilankymas Šateikių vaikų dienos centre, kurį remia organizacija „Vaiko vartai į mokslą”. Prieš susitikimą paskambinęs, sužinojau, jog vaiko dienos centro šildymo sistema yra sugedusi, o dėl šalto oro lauke, vaikų centre nebus. Kadangi mano laikas buvo ribotas, norėdamas atiduoti visus organizacijos skirtus suvenyrus ir išsamiau susipažinti su centro veikla vis tik apsilankiau dienos centre. Centro užimtumo specialistė Inga Davidavičienė ir socialinė darbuotoja Simona Etkevičiutė-Baltrušė aprodė pastatą, kuriame lankosi vaikai, papasakojo apie dienos centro veiklą. Buvau apstulbęs, koks gražus ir renovuotas pastatas ir kokios atsidavusios savo darbui moterys ten dirba. Paprašiusios Plungės savivaldybės padėti sutvarkyti šildymo sistemą, kaip pačios sakė, greičiausiai rezultatų sulauks tik po poros mėnesių. Maloniai nustebino tai, kad moterys nutarė nelaukti naujos šildymo sistemos ir vietoje granulinės sistemos pradėjo naudoti malkomis kūrenamą krosnelę. Jos darė viską, kad tik būtų šilčiau ir vaikai galėtų vėl lankyti centrą. Kiek vėliau į centrą nepabūgusios šalčio užėjo dvi mergaitės, kurios man papasakojo, kad centre jaučiasi kaip namie. Paklausiau centro darbuotojų, kokia pagrindinė priežastis, kodėl vaikai lankosi šiame dienos centre? Jų nuomone, kad tai yra karštas maistas, vaikai gauna pietus. Kadangi dienos centre lankosi rizikos grupės šeimų vaikai, yra svarbu, kad jais būtų pasirūpinta - jie gautų maistą, pastogę galėtų ramiai ruošti pamokas, bendrauti ir svarbiausiai matytų gerus pavyzdžius, ko jų artimoje aplinkoje dažniausiai trūksta. Visa tai suteikia šis vaikų dienos centras - nuo sutvarkyto pastato, įrengtų dušų, virtuvėlės, kambarių su žaislais, maisto iki galimybės augti kaip asmenybei (psichologo konsultacija, įvairios kelionės, net futbolo varžybos užsienyje). Galiu tvirtai sakyti, kad viso vizito metu šis susitikimas man paliko didžiausią įspūdį. Žmonių nuoširdumas ir atsidavimas stebino ir džiugino. Džiaugiuosi, kad šis ir dar daugelis kitų vaikų dienos centrų yra remiami PLC esančios organizacijos „Vaiko vartai į mokslą”. Paraginčiau visus kiek įmanoma, pagal galimybes finansiškai prisidėti prie šios organizacijos veiklos, paremti Lietuvoje esančius vaikų dienos centrus ir taip išauginti geresnę visuomenę.

 Iš pokalbio suprantu, kad apie Pasaulio lietuvių centrą žinojo tik tie, kas čia yra buvę. Kokį įspūdį susidarė žmonės, kurie tik jūsų vizito metu sužinojo apie PLC veiklą?

– Išgirdus pavadinimą Pasaulio lietuvių centras, pirmiausiai visiems toptelėdavo mintis, na galbūt čia yra maža salė prie bažnyčios, kurioje kartas nuo karto vyksta tam tikri kultūriniai renginiai. O čia yra visas kompleksas pastatų, kuriose telpa ne tik organizacijos, bet yra bažnyčia, dvi sporto, banketinės salės, du futbolo stadionai, 17 butų gyvenamasis priestatas, atskiras mokyklos priestatas, muziejus su keliomis galerijomis ir dar keletas įvairių patalpų kurių bendras dydis siekia 150 tūkst. kv. pėdų. Supranta tik tie, kas yra čia apsilankę ir susipažinę su centro veikla ir visomis organizacijomis. Plačiau sužinoję apie PLC ir čia veikiančias organizacijas, žmonės lieka nustebinti. Anksčiau PLC Tarybos posėdžių metu tiek aš, tiek taryba juokaudavome, kad kitose Amerikos valstijose gyvenantys lietuviai pasišaipydavo, jog va čia jūs išdidūs, pasivadinote Pasaulio lietuvių centras ir pan. Mes spalio mėnesį turėjome JAV lietuvių bendruomenės tarybos suvažiavimą ir jo metu 60-čiai tarybos narių, atvykusių iš įvairių Amerikos valstijų, suorganizavome ekskursiją po PLC. Ar galėtumėte patikėti, kad net čia gyvenantys nežinojo, kas yra PLC, kiek čia organizacijų veikia ir kokio masto veikla yra vykdoma. O dėl pavadinimo, jis yra likęs dar nuo tų laikų, kuomet centras tik kūrėsi, taigi nelaikome savęs išdidžiais. Kad mes esame žinomi, taip, mus žino, tačiau, kas mes tokie, kiek turime organizacijų ir kokias veiklas vykdome, žino palyginus nedaug žmonių. Todėl stengiamės garsinti ne tik PLC vardą ir veiklą, bet taip pat visas centre veikiančias organizacijas.  

 Kaip dažnai vyksta tokie centro veiklą pristatantys susitikimai ir ar jie yra efektyvūs?

– Susitikimai anksčiau vykdavo tik pas mus centre. Pavyzdžiui, atvykdami į Ameriką įvairūs ministrai, LR Seimo atstovai, universitetų vadovai, mokslininkai, meno, kultūros ir sporto atstovai visada užsukdavo čia, ypatingai LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius stengiasi visus atvežti į Pasaulio lietuvių centrą. Mes visada stengiamės aprodyti patalpas, papasakoti apie mūsų veiklą. Dabar aš asmeniškai pristačiau PLC daugeliui LR Seimo narių, Seimo pirmininkui, taip pat Prezidentūra gavo visą informaciją, kurią galės platinti. Aš tikiuosi, kad tai padės suformuoti teigiamą požiūrį į lietuvių išeivių gyvenimą svetimoje šalyje. Paprastai daugelio lietuvių gyventojų požiūris į išvažiavusius į užsienį yra negatyvus. Vyrauja nuostata, kad pagrindinė lietuvių emigracijos priežastis - užsidirbti pinigų, o ta lietuvybė jiems nė motais. Tačiau matydamas visų lietuviškų organizacijų veiklą, sužinai kiek yra lietuvybei atsidavusių žmonių. Prie PLC esančių labdaros organizacijų “Lietuvos dukterų draugija”, „Saulutė”, „Vaikų vartai į mokslą” jungiasi vis daugiau neseniai atvažiavusių iš Lietuvos, o kai kurios organizacijos kaip “Mamų unija” ir buvo įkurtos iš Lietuvos naujai atvykusių moterų. Jie taip pat vis daugiau įsijungia į JAV Lietuvių bendruomenės veiklą. Tokių organizacijų ir pavyzdžių tikrai yra daug. Taigi kiek klaidinga teigti, jog lietuviai tik uždirbinėja pinigus ir jiems visai nerūpi ta lietuvybė. Savo vizito metu pristatydamas PLC organizacijas, pasakodamas, kaip mes čia gyvename, norėjau, kad tie žmonės tokie kaip Seimo nariai, kurie atstovauja Lietuvą, kurie yra išrinkti paprastų Lietuvos žmonių neštų žinią toliau -  pasakotų, jog išeiviai, gyvenantys užsienyje, bendradarbiauja ir padeda Lietuvai ir ta lietuvybė tęsiasi toliau. Kaip dabartinis prezidentas yra pasakęs - Lietuva neturi aiškių sienų, nesvarbu, kuriame pasaulio gale tu esi, jei esi lietuvis, ten ir yra gabalėlis Lietuvos.

 Ar pavyko užmegzti naujų kontaktų, sutarti dėl bendradarbiavimo projektų artimoje ateityje?

– Pagrindinis mano tikslas vykstant buvo pristatyti Pasaulio lietuvių centrą, daugiau informacinė sklaida. Taip pat turėjau tikslą apsilankyti XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris 2008 m. vyko čia PLC. Simpoziumai vyksta jau daugelį metų, kurio pradininkas buvo ilgametis PLB valdybos pirmininkas Bronius Nainys. 2008 m. PLC vykęs simpoziumas, kurio metu iš daugelio pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, suvažiavo mokslininkai, buvo labai įdomus ir naudingas. Tuo metu buvo užimtas visas pastatas, kur skirtingose patalpose vyko paskaitos ir diskusijos. Keletą metų šis simpoziumas nebuvo organizuojamas, dabar vėl atsinaujino. Taigi mano tikslas buvo apsilankyti šiame simpoziume, nes po 4 metų norėčiau, kad jis vėl būtų organizuojamas Pasaulio lietuvių centre. Paprastai šis simpoziumas būdavo organizuojamas arba Lietuvoje, arba Amerikoje. Tokia galimybę aptariau su PLB valdybos pirmininke Dalia Henke.

Taip pat džiaugiuosi užsimezgusiu bendradarbiavimu su Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininku, Seimo nariu Antanu Vinkumi, kurio veikla šioje komisijoje yra ypatingai aktyvi. Manau, kad jo vadovaujamos seimo komisijos, dirbančios kartu su diaspora, dėka pavyksta išspręsti nemažai įvairių iššūkių, kurie kyla šių dienų globaliame pasaulyje. Ponas A. Vinkus yra ilgametis LR ambasadorius ne vienoje užsienio šalyje, todėl puikiai supranta lietuvių išeivius.

 Kokie pasikeitimai ar naujovės laukia PLC lankytojų kitais metais?

– Sekančiais metais, beje kaip ir anksčiau, planuojame daug įvairių ir įdomių renginių skirtų mūsų bendruomenei. Stengiamės bendradarbiauti su kuo daugiau organizacijų ir vykdyti įvairius projektus kartu, nes sujungus pajėgas galima nuveikti daug daugiau. 2020 m. kovo 11 d. sukaks 30 metų, kai buvo paskelbtas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo. Jau pradėjome burti organizacinį komitetą iš įvairių organizacijų šios iškilmingos progos paminėjimui.

Kitais metais planuojame „Vienybės parko” projekto įgyvendinimą lauke, PLC teritorijoje. Šiais metais jau turėjome vieną renginį, kurio metu buvo surinkta nemaža pinigų suma šio projekto įgyvendinimui. Projekto darbus galvojame pradėti vasarą ir tikiuosi iki rudens, Bendruomenės dienos, mes būsime jį pabaigę ir galėsime oficialiai atidaryti šį parką. Norėčiau paminėti, jog paskutinius metus mes neturėjome Bendruomenės dienos, kurios metu susirenka visos PLC organizacijos ir prisistato, dabar mes kartu su Palaiminto Jurgio Matulaičio Misija vėl norime ją atgaivinti. Jos metu lauke vyksta mišios, organizacijos pritraukia nemažai naujų narių, daugelis žmonių paprasčiausiai plačiau sužino ir apie PLC veiklą. Dar vienas projektas, kurį tikiuosi įgyvendinsime greičiau, tai naujo kryžiaus pakėlimas ant bažnyčios lauko sienos. Senasis buvo beirstantis, todėl teko jį nuimti. Planuojame jį pakeisti kitu. Kartu su Palaiminto Jurgio Matulaičio Misija tą norėtumėme padaryti iki balandžio 26 d., nes laukiame pirmą kartą atvykstant kardinolo Sigito Tamkevičiaus. Ir jei mums pasiseks, tikiuosi kardinolas pašventins mūsų naująjį kryžių.   

„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu