Kūno kultūros ir sporto departamente (KSD) vykusio X pasaulio lietuvių sporto žaidynių atnaujintos darbo grupės metu pasidžiaugta, kad jubiliejinis renginys pritraukė rekordiškai daug sportininkų iš viso pasaulio.
Birželio 30-liepos 2 d. Kaune ir Druskininkuose vyksiančios žaidynės skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir šiemet vykstantiems Sporto metams paminėti. Tai Vyriausybės patvirtintos programos „Globali Lietuva“ dalis, kurios sėkmingu įgyvendinimu rūpinasi Kūno kultūros ir sporto departamentas.
„Nepaprastai džiaugiamės, kad žaidynėse dalyvaus beveik keturi tūkstančiai lietuvių iš visų penkių žemynų - rekordinis ir didžiausias iki šiol žaidynėse dalyvavusių sportininkų skaičius. Tai parodo, kokia svarbi ir laukiama yra ši sporto šventė, vienijanti tautiečius visame pasaulyje“, - sako Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius.
Dalyvauti X pasaulio lietuvių sporto žaidynėse užsiregistravo 29-ių šalių – Airijos, Australijos, Baltarusijos, Danijos, Ekvadoro, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos, Čekijos, Švedijos, Šveicarijos ir Lietuvos sportininkai – iš viso 3 989 dalyviai, iš jų 1 431 - iš užsienio šalių.
Kauno miesto gatvėmis bus organizuota šventinė dalyvių eisena. Kauniečiai ir miesto svečiai birželio 30 d. 20 val. kviečiami į Kauno Sporto halę, kurioje vyks iškilmingas žaidynių atidarymas.
Atsižvelgus į gautas paraiškas, Vidaus reikalų viceministro Dariaus Urbono vadovaujama darbo grupė taip pat patikslino žaidynių nuostatus ir varžybų reglamentą, nesusidarius komandoms iš užsienio šalių nebeliko ledo ritulio varžybų, lengvosios atletikos varžybų reglamentas papildytas disko metimo rungtimi, o šaudymo ir teniso varžybų reglamentas papildytos dalyvių amžiaus grupėmis.
Sporto organizacijų prašymu, į žaidynių programą įtraukta mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“, taip pat žaidynių metu Sporto halės prieigose vyks žaidimai, veiks Sveikatos palapinė. Liepos 2 d. Kauno savivaldybėje vyks Pasaulio lietuvių sporto forumas, kurio metu bus priimtas sprendimas ir dėl būsimų žaidynių datos ir vietos.
Žaidynių istorija
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada įvyko 1938 m. Kaune. Dalyvavo Latvijos, JAV, D. Britanijos, Brazilijos, Lietuvos, iš viso 182 sportininkai. Vėliau – Lietuvai esant SSRS sudėtyje – olimpiados nevyko.
Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva po 40 metų pertraukos buvo atkurtos senosios tradicijos ir 1978 m. birželio 27-liepos 3 d. Toronte (Kanada) buvo surengtos I pasaulio lietuvių sporto žaidynės (toliau – PLSŽ), skirtos Lietuvos Nepriklausomybės 60-mečiui, kuriose dalyvavo 1 101 sportininkas iš JAV, Kanados, V. Vokietijos, D. Britanijos, Australijos ir Argentinos. Lietuviai rungtyniavo 11 sporto šakų. Emblemą žaidynėms sukūrė žinomas grafikas torontiškis Telesforas Valius.
II-osios PLSŽ vyko 1983 m. birželio 25-liepos 4 d. Čikagoje (JAV). Tomis dienomis ten vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo posėdžiai ir Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, Dainų šventė. Trylikos sporto šakų varžybose dalyvavo 1 127 sportininkai iš JAV, Kanados, Australijos, V. Vokietijos.
III-osios PLSŽ vyko 1988 m. gruodžio 26-31 d., Adelaidėje (Australija). Tuo metu ten vyko XV-osios Australijos lietuvių dienos. Trečiosiose PLSŽ pirmą kartą dalyvavo ir atgimstančios Lietuvos sportininkai (krepšinis, plaukimas, stalo tenisas, šachmatai). Dalyvavo 487 sportininkai iš Australijos, JAV, Kanados ir Lietuvos.
IV-osios PLSŽ vyko 1991 m. liepos 27-rugpjūčio 4 d. dvylikos Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių sporto bazėse (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Elektrėnuose, Palangoje ir Nidoje). Taip pat Kaukazo (Gruzijos Respublika) bei Himalajų (Nepalas) kalnuose. Rungtyniauta 22 sporto šakų varžybose, iš viso buvo akredituoti 6 395 dalyviai, iš jų – 3 695 sportininkai ir jų treneriai iš 12 pasaulio šalių (Argentinos, Australijos, D. Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos). Žaidynių šventinę nuotaiką aptemdė šiurpi tragedija: liepos 31 d. Medininkų pasienio poste buvo išžudyti Lietuvos muitininkai ir policininkai, dėl to žaidynės buvo sustabdytos. Rugpjūčio 3-ąją, per aukų laidotuves, nebuvo rengiamos jokios varžybos: dalyviai kartu su visa Lietuva pagerbė žuvusiuosius.
V-osios PLSŽ vyko 1995 m. liepos 30-rugpjūčio 5 d. aštuoniuose Lietuvos mietuose ir rajonuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose, Šiauliuose, Elektrėnuose, Alytuje, Širvintose), o Kanadoje vyko kalnų slidinėjimo varžybos. Buvo akredituoti 6 198 dalyviai, iš jų – 4 575 sportininkai ir jų treneriai iš 16 valstybių (Argentinos, Australijos, Baltarusijos, D. Britanijos, Estijos, JAV, Kanados, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, N. Zelandijos, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos, Vokietijos). Rungtyniauta 27 sporto šakų varžybose.
VI-osios PLSŽ vyko 1998 m. birželio 23-30 d. Varžybose dalyvavo sportininkai iš 18 šalių (Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Danijos, D. Britanijos, Estijos, JAV, Izraelio, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Ukrainos, Švedijos, Vokietijos). Buvo akredituoti 4 722 dalyviai, iš jų 1 492 – sportininkai ir jų treneriai. Varžybos vyko 10 Lietuvos miestų ir rajonų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Palangoje, Telšiuose, Trakuose ir Elektrėnuose).
VII-osios PLSŽ vyko 2005 m. birželio 30-liepos 4 d. Vilniuje. Jos buvo skiriamos Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, Europos kultūros konvencijos 50 metų jubiliejui bei Jungtinių Tautų paskelbtiems Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams paminėti. VII-osios PLSŽ vyko 17-oje sporto šakų. Taip pat 10 sporto šakų vyko parodomosios varžybos. Iš viso akredituoti 5 138 dalyviai. Varžybos vyko Vilniuje, Kauno rajone ir Marijampolėje. Dalyvavo 18 šalių sportininkai (Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Danijos, D. Britanijos, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Prancūzijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus, Venesuelos, Vokietijos).
VIII-osios PLSŽ vyko 2009 m. birželio 25-28 d. Vilniuje. Jos buvo skiriamos Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ paminėjimui. Vyko 26 sporto šakų varžybos. Kalnų slidinėjimo varžybos vyko JAV. Akredituoti 3 161 dalyvis. Dalyvavo sportininkai iš 16 šalių (Australijos, Baltarusijos, D. Britanijos, Estijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos).
IX-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 2013 m. birželio 27-30 d. Klaipėdoje, kalnų slidinėjimo varžybos – Australijoje. Iškilmingas žaidynių atidarymas vyko birželio 28 d. Klaipėdos „Švyturio arenoje“, kur dalyvius sveikino žaidynių globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, žaidynių Organizacinės darbo grupės vadovas, vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Po iškilmingos visų dalyvių eisenos žaidynių ugnį įžiebė ilgametis žaidynių dalyvis Prezidentas Valdas Adamkus. Žaidynėse dalyvavo apie 3 000 dalyvių – sportininkų, trenerių, delegacijų vadovų iš Lietuvos ir 20 kitų šalių. Iš užsienio atvykusių lietuvių sportininkų skaičius siekė 700. Gausiausios delegacijos buvo iš JAV, Baltarusijos ir Latvijos. Žaidynėse sportininkai varžėsi 24 sporto šakose, vyko ir neįgaliųjų rungtynės. Populiariausios sporto šakos – krepšinis, orientavimosi sportas, lengvoji atletika, stalo tenisas, plaukimas. Buvo išdalinta 600 medalių komplektų.
Pagal lietuvišką spaudą
