Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Pasaulio naujienos Nr. 901

06/06/2014 Aidas
WPT2012_940x615px_new_0

Rusijai grasina griežtesnėmis sankcijomis

Trečiadienį galingiausių valstybių vadovai, susibūrę į taip vadinamą G7 grupę, pareiškė esantys pasirengę naujoms, dar griežtesnėms sankcijoms prieš Rusiją, jeigu ši nepadės atkurti stabilumo Rytų Ukrainoje, skelbia naujienų taryba „Reuters“. „Jeigu įvykiai to pareikalaus, mes esame pasiruošę suintensyvinti tikslines sankcijas ir apsvarstyti papildomus apribojimus, kurie dar brangiau kainuotų Rusijai“, – teigiama G7 lyderių pareiškime po naktinio susitikimo Briuselyje. Anot Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Vakarų šalys dabar nuolat tikrins, kad Rusija darytų tai, ką gali, kad situacija Rytų Ukrainos regione būtų stabilizuota. „Mes negalime sau leisti tolimesnės destabilizacijos Ukrainoje“, – sakė ji žurnalistams. „Jeigu mes nematysime progreso, yra sankcijų – netgi griežtų 3 etapo sankcijų – tikimybė“, – pareiškė Vokietijos vadovė, kalbėdama apie prekybines, finansines ir energetines sankcijas. Tai buvo pirmasis G7 susitikimas po to, kai Rusijos prezidentas buvo išmestas iš G8 klubo. Vladimiras Putinas ketina kitą savaitę Prancūzijoje asmeniškai susitikti su Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovais.

Pradėjo tyrimą dėl A.Merkel šnipinėjimo

Vokietijos federalinis prokuroras Haraldas Range trečiadienį informavo pradėjęs oficialų tyrimą dėl kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono šnipinėjimo, kurį, kaip įtariama, vykdė JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA). Ilgai lauktas tyrimas dėl praėjusiais metais atsiradusių įtarimų, jog Jungtinių Valstijų šnipai praeityje klausėsi A.Merkel telefoninių pokalbių, atliekamas prieš neįvardintus asmenis. Prokuroras taip pat sakė nusprendęs pradėti turimą dėl NSA vykdyto platesnio masto Vokietijos piliečių šnipinėjimo. Visa tai gali sukelti įtampą Berlyno ir Vašingtono santykiuose, kuriuos abiejų šalių lyderiai mėgina atkurti po pranešimų apie plataus masto NSA vykdytą interneto ir telefoninių pokalbių šnipinėjimą užsienio šalyse. Skandalingas detales apie didžiulio masto JAV šnipinėjimą Europoje nutekino JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas. Vokietija ypač sunerimo dėl šių pranešimų – prisimindama laikus, kai Rytų Vokietijos komunistinė slaptoji policija „Stasi“ sekė piliečius. Specialiai sudaryta parlamentinė komisija turi įvertinti NSA vykdyto šnipinėjimo Vokietijoje mastą, taip pat išsiaiškinti, ar amerikiečiams netalkino vokiečių žvalgyba.

Turkijoje kariai vaikė protestuojančius kurdus

Turkijos kariai trečiadienį ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis vaikė kurdus, protestuojančius prieš planus pastatyti kareivines šalies pietryčiuose. Kariai šią operaciją pradėjo trečiadienį paryčiais, norėdami išvaikyti jau 12 dienų vykstantį apie 400 aktyvistų protestą Lidžės rajone Dijarbakyro provincijoje, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai. Protestuotojai svaidė į karius akmenis ir fejerverkus. Susirėmimai tęsėsi ir vėliau, bet kol kas negauta jokių pranešimų apie nukentėjusius arba suimtus žmones. Demonstrantai nusistatę prieš naujų armijos postų statybas kurdiškose teritorijose, laikydami jas keliančiomis grėsmę 2012 metais pradėtam taikos procesui tarp vyriausybės ir uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK). Sukilėliai praėjusių metų kovą paskelbė paliaubas, bet taikos procesas rugsėjį įstrigo, kai kurdų sukilėliai paskelbė stabdantys savo atsitraukimą iš Turkijos teritorijos, kaltindami vyriausybę nesiėmus žadėtų reformų. PKK, kurią Turkija ir didelė dalis tarptautinės bendruomenės laiko teroristine organizacija, 1984 metais pradėjo sukilimą dėl pietryčių regiono autonomijos, pareikalavusį apie 45 tūkst. žmonių gyvybių.

Dar vienas politikos skandalas Italijoje

Italijoje suimtas Venecijos meras Giorgio Orsoni, taip pat - dar 35 žinomi šalies politikai ir verslininkai. Jie visi įtariami turto prievartavimu, kyšininkavimu ir pinigų plovimu, praneša laikraštis „La Repubblica“. Finansinės machinacijos vyko realizuojant daugiamilijardinį projektą MOSE, kurio tikslas - apsaugoti Veneciją nuo potvynių. Iš viso šioje korupcijos byloje figūruoja apie 100 politikų ir verslininkų. Skandalas dėl projekto MOSE kilo prieš dvejus metus. Praėjusių metų vasarį policija suėmė kelis statybos bendrovės „Mantovani“ vadybininkus. Jie papasakojo, kad kompanija plovė pinigus ir vežė juos į užsienį. Po kelių mėnesių buvo suimti kitų bendrovių, susijusių su projekto realizavimu, vadovai. Prieš savaitę pasirodė pranešimų, kad į machinacijas gali būti įsivėlęs ir buvęs Infrastruktūros ir transporto ministerijos vadovas Altero Matteoli. Projektas MOSE turi apsaugoti nuo potvynių Veneciją ir kitus Venecijos lagūnos pakrantės miestus. Pagal sumanymą, kai potvynis viršys leistiną lygį, lagūną nuo Adrijos jūros izoliuos specialūs šliuzai.

Karalienės kalba sužadino kritiką vyriausybei

Karalienė Elžbieta trečiadienį atskleidė paskutinę įstatyminę programą prieš būsimus visuotinius rinkimus, paminėdama nedaug naujų įstatymų ir sužadindama opozicijos kritiką, kad valdančioji koalicija neturi idėjų. Per pompastišką ir iškilmingą ceremoniją aukštuosiuose parlamento rūmuose karalienė perskaitė 11 įstatyminių ministro pirmininko Davido Camerono vyriausybės planų, kuriuos ketinama įgyvendinti iki 2015 metų gegužę vyksiančių rinkimų. Išskyrus įstatymus dėl Britanijos pensijų reformos, didžioji dalis karalienės paskelbtų dalykų jau buvo žinomi ir daugelis priemonių buvo gana menko masto. Šalį tuo metu valdančios vyriausybės šią kalbą dažnai panaudoja kaip galimybę prieš rinkimus patraukti savo pusėn rinkėjus į akis krintančiomis priemonėmis. Tačiau D.Camerono vyriausybė, kartais kaprizinga dešinėn linkusių konservatorių ir centro kairiųjų liberaldemokratų sanplaika, nesugeba susitarti, kaip veikti didesnio masto politikos klausimais, tokiais kaip Europos integracija ir imigracija. Leiboristai teigė esą nustebinti, kad vyriausybės programoje nėra naujų priemonių imigracijos ar sveikatos apsaugos temomis, kurios labiausiai rūpi rinkėjams.

Prie Fukušimos auga ledo siena

Japonija pirmadienį pradėjo statyti požeminę ledo sieną prie avarijos ištiktos Fukušimos atominės jėgainės, stengdamasi sulėtinti radioaktyvaus vandens kaupimąsi grunte, pranešė pareigūnai. Pagal vyriausybės finansuojamą projektą giliai po žeme bus nutiesti vamzdžiai, kuriais cirkuliuos šaldančioji medžiaga. Šis įrenginys sukurs 1,5 kilometrų ilgio įšalo sieną, kuri užtvers kelią atitekančiam gruntiniam vandeniui. Pastangos suvaldyti didžiulį ir didėjantį užteršto vandens nuotėkį iš cunamio nuniokotos jėgainės tampa vienu iš didžiausių iššūkių jėgainės operatorei TEPCO, mėginančiai likviduoti didžiausios per daugiau nei 20 metų branduolinės katastrofos padarinius, kai išsilydė trijų Fukušimos reaktorių aktyvioji masė. Praeitą mėnesį TEPCO pradėjo kurti sistemą, nukreipiančią požeminį vandenį taip, kad jis aplenktų jėgainės teritoriją, siekiant sumažinti užteršto vandens kiekį. Manoma, kad Fukušimos avarijos padarinių likvidavimas gali trukti kelis dešimtmečius. Jėgainės apylinkėse tebegalioja evakuacijos režimas, o ekspertai perspėja, kad kai kurias gyvenvietes gali tekti apleisti visam laikui dėl didelės spinduliuotės.

Nebedraus transliuoti D-dienos renginių

Prancūzija trečiadienį galiausiai atšaukė draudimą tiesiogiai transliuoti šią savaitę vyksiančias ceremonijas, skirtas prieš 70 metų įvykusio sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą atminimui, todėl milijonai žmonių visame pasaulyje galės stebėti su jomis susijusius renginius. Prancūzijos prezidentūra ir du šios šalies transliuotojai anksčiau atsisakė naujienų agentūroms ir naujienų portalams leisti nemokamai rengti tiesiogines transliacijas, išprovokuodami tarptautinių žiniasklaidos organizacijų pasipiktinimą ir protestus. Naujienų agentūros „The Associated Press“, „Reuters“ ir AFP, taip pat Europos komercinių transliuotojų naujienų mainų aljansas ENEX ne kartą prašė suteikti atvirą prieigą prieš transliacijų jų abonentams visame pasaulyje. Kelias savaites atsisakinėję patenkinti šį prašymą, transliuotojai „France Televisions“ ir TF1 trečiadienį pagaliau leido nemokamai transliuoti penktadienį vyksiančią pagrindinę tarptautinę ceremoniją. Jos metu JAV prezidentas Barackas Obama, Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir kiti pasaulio lyderiai kartu su veteranais pagerbs padėjusių išvaduoti Europą nuo nacistinės okupacijos atminimą.

Bando gelbėti Krymo atostogų sezoną

Rusijos federalinė turizmo agentūra „Rosturizm“, vykdydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymą, valstybinėms korporacijoms ir didžiausioms šalies bendrovėms siūlo savo sąskaita vežti darbuotojus atostogauti į Krymą. Taip siekiama išspręsti ant žlungančio Krymo vasaros sezono problemą. Ši informacija, kurią pasirašė „Rosturizm“ vadovas Olegas Safonovas, buvo išplatinta didžiausioms šalies įmonėms. Tokius laiškus gavo ir valstybinės korporacijos. Pastarosioms keliami konkretesni reikalavimai – į Krymą atostogų turi būti išsiųsta ne mažiau kaip 10 proc. darbuotojų. Maskvos įmonės jau sutiko išleisti šimtus milijonų rublių savo darbuotojų atostogoms Kryme. Pranešama, kad pirmieji kandidatai atostogoms Kryme yra Rusijos policininkai, Gynybos ministerijos, migracijos tarnybos darbuotojai, kalėjimų prižiūrėtojai, ir kiti, kuriems uždrausta išvykti į daugelį užsienio šalių. Gegužę pranešta, kad turistų srautas į Krymą sumažėjo 2,5 karto. Be to, kalbama apie tai, kad 65 proc. Kryme atostogaujančių žmonių būdavo ukrainiečiai, o dabar jiems patekti į kurortą tapo labai sudėtinga.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu