Vokietijoje – masinės demonstracijos
Vokietijoje pirmadienį įvyko islamo priešininkų demonstracija, kurios dalyvių skaičius buvo rekordiškai didelis – apie 25 tūkst. žmonių, o organizatoriai tvirtino, kad jų poziciją pateisina praeitą savaitę Paryžiuje įvykdytos džihadistų ataką. Tačiau jų masinės eitynės nublanko prieš 100 tūkst. žmonių, išėjusių į gatves visoje šalyje pasisakyti už toleranciją. Vis dėlto, judėjimo „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) šalininkai taip pat masiškai dalyvavo jau 12-oje demonstracijoje nuo praeito spalio Dresdeno mieste, kuriame ši organizacija buvo įkurta. Politiniai lyderiai ragino PEGIDA atšaukti savo naujausią demonstraciją, sakydami, kad judėjimas neturi teisės kurstyti neapykantos musulmonams, dangstydamasis solidarumu su teroro aukomis. PEGIDA priešininkų eitynėse Dresdene dalyvavo per 8 tūkst., Leipcige – 30 tūkst., Miunchene – 20 tūkst., Hanoveryje – 17 tūkst. žmonių. A.Merkel anksčiau pirmadienį pažymėjo, kad „islamas turi vietą Vokietijoje“, ir pridūrė, jog ji esanti „visų vokiečių kanclerė“.

Stringa derybos dėl Ukrainos
Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrams pirmadienio susitikime nepavyko sutarti dėl viršūnių susitikimo, kuriame būtų siekiama užbaigti konfliktą Ukrainoje, datos. Ukrainos vadovas Petro Porošenka anksčiau išreiškė viltį, kad viršūnių susitikimas, kuriame būtų siekiama pasirašyti taikos dokumentą su Rusija, galės būti surengtas ketvirtadienį Kazachstane. Tačiau keturių šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienio susitikime galėjo tik patvirtinti „tvirtą įsipareigojimą siekti greito ir visapusio taikaus dabartinės krizės sprendinio, įskaitant tvarų politinį procesą“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savaitgalį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir P.Porošenkai sakė, kad nėra prasmės rengti taikos viršūnių susitikimą, kol negerbiamos paliaubos. Panašią nuomonę išsakė ir Prancūzija. Visos šalys ragino tęsti dialogą tarp keturių sostinių, tikintis surengti kitą ministrų lygio susitikimą ateinančią savaitę,. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad kovotojai nuo sekmadienio ryto 63 kartus atakavo vyriausybės pajėgų pozicijas.

Atsistatydino Italijos prezidentas G. Napolitano
Italijos prezidentas Giorgio Napolitano, beveik devynerius metus vadovavęs trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai, trečiadienį atsistatydino, priversdamas premjerą Matteo Renzi pradėti politiškai delikatų valstybės vadovo paskyrimo procesą. Jau kurį laiką prognozuota, kad 89 metų G.Napolitano atsistatydins nebaigęs savo antrosios kadencijos. Ne vieną mėnesį intensyviai spėliojama, kas galėtų tapti naujuoju valstybės vadovu, kuris turi plačius, bet miglotai apibrėžtus įgaliojimus, pradedant premjero skyrimu bei įstatymų vetavimu ir baigiant moraliniu poveikiu vyriausybės politikai. 40 metų M.Renzi sakė, jog nori greitai pasiekti susitarimą tiek savo partijos viduje, tiek su savo politiniais varžovais, dėl naujo valstybės vadovo paskyrimo. Tačiau slaptas balsavimas parlamente yra sunkiai prognozuojamas, ir kai kurie analitikai sako, kad premjeras gali siekti naujų rinkimų, jei nepavyks užsitikrinti tvirtos paramos naujam prezidentui. Balsavimas dėl naujo prezidento paskyrimo parlamente turėtų prasidėti sausio pabaigoje.

ES – rekordinis skaičius neteisėtų migrantų
Pernai į Europos Sąjungą (ES) atvyko daugiau kaip 276 tūkst. neteisėtų migrantų ir šis skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei 2013 metais, antradienį sakė bloko migracijos ir vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopulas. Pasak jo, maždaug 207 tūkst. atvykusiųjų Europos krantus pasiekė kirtę Viduržemio jūrą. Kontrabandininkai dabar laipina į laivus šimtus žmonių, bėgančių iš Sirijos, kitų Artimųjų Rytų dalių ir Afrikos, o paskui palieka juos jūroje likimo valiai. Nuo rugsėjo į Europą, daugiausia – Italiją, atplaukė daugiau kaip 12 prekinių laivų, kuriais kontrabanda buvo plukdomi žmonės. Anksčiau kontrabandininkai naudodavosi mažais laivais. D.Avramopulas sakė, kad ES palaiko kontaktus su pareigūnais Ankaroje, kad „adaptuotų mūsų strategijas“ Turkijai tapus alternatyviu keliu kontrabandininkams. Pasak komisaro, ES narės pasiūlė daugiau kaip 36 tūkst. vietų Sirijos pabėgėliams, bet Briuselis vis tiek turi „didinti pabėgėlių, apgyvendintų ES šalyse, skaičių“. Maždaug 3,5 mln. Sirijos pabėgėlių jau yra atvykę į kaimynines valstybes.

Reikalauja paaiškinimo dėl vėluojančio „Mistral“ perdavimo
Maskva pareikalavo oficialaus Prancūzijos paaiškinimo, kodėl vėluojama Rusijai perduoti pagal jos užsakymą pastatytą „Mistral“ klasės karo laivą, Vakarų šalyse tvyrant susirūpinimui dėl Kremliaus vaidmens Ukrainos krizėje, antradienį pranešė vienas ginkluotųjų pajėgų šaltinis. Maskva pateikė raštiškas pretenzijas už ginklų eksportą atsakingam Prancūzijos gynybos ministerijos departamentui, kurios gali tapti pagrindu bylinėtis su Paryžiumi. Prancūzijos gynybos ministras sausio 1 dieną perspėjo, kad Paryžius perduos abu Rusijos užsakytus laivus tik su sąlyga, kad bus konkrečių ženklų, jog separatistinio konflikto krečiamoje Ukrainoje artėjama prie tvarios taikos. Paryžius lapkritį „iki tolesnio pranešimo“ atidėjo pirmojo iš tų dviejų laivų perdavimą, kuris, kaip anksčiau planuota, turėjo įvykti pernai rudenį. Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, tapo kliuviniu Prancūzijai vykdyti įsipareigojimus pagal 1,2 mlrd. eurų kontraktą dėl dviejų „Mistral“ laivų pardavimo, nors šis procesas vėlavo dar prieš prasidedant krizei.

Interpolas ieško V. Janukovyčiaus
Interpolas pirmadienį paskelbė tarptautinį vadinamąjį raudonąjį pranešimą buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčui sulaikyti ir išduoti jį Ukrainai. Jis ieškomas dėl neteisėto šalies lėšų pasisavinimo ir išeikvojimo Ukrainoje, iš kurios jis paspruko vasarį po vakarietiškos revoliucijos, nuvertusios jo režimą. Buvęs prezidentas nuo to laiko gyvena Rusijoje. Jis ir jo šeima kaltinama sukaupusi didžiulius turtus jo prezidentavimo laikotarpiu. Vienas jo sūnų, Oleksandras, sugebėjo sukaupti 500 mln. dolerių vertės turtą iš akmens anglies. Vis dėlto Rusija tikriausiai atsisakys išduoti nuverstąjį Ukrainos prezidentą, sakė vienas informuotas šaltinis. „Jei oficialiais kanalais bus gautas toks prašymas, Rusija svarstys jį pagal tarptautinę teisę ir šalies įstatymus. Tačiau ekstradicijai tikriausiai nebus pritarta“, – sakė šaltinis, mat Rusijos valdžia čia įžvelgia „akivaizdų politinį atspalvį“. „Pagal tarptautinę teisę ir Rusijos įstatymus, dėl politinių motyvų persekiojami asmenys negali būti išduoti kitoms šalims baudžiamajam persekiojimui“, – pridūrė jis.

Katalonijoje rugsėjį vyks pirmalaikiai rinkimai
Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas trečiadienį paskelbė, kad rugsėjo 27 dieną bus surengti pirmalaikiai rinkimai, kurių dėmesio centre bus šio turtingo regiono siekis atsiskirti nuo Ispanijos. Lapkričio 9 dieną A.Masas organizavo simbolinį referendumą dėl nepriklausomybės, nors premjeras Mariano Rajoy laiko jį neteisėtu. Po simbolinio plebiscito A.Masas pristatė naujas kelio į nepriklausomybę gaires, kuriose numatyti ir pirmalaikiai rinkimai. Katalonijos lyderio tikslas yra užsitikrinti absoliučią daugumą ir tvirtą mandatą per pusantrų metų pradėti derybas dėl nepriklausomybės su Madridu, kad būtų atvertas kelias šiuo klausimu surengti privalomąjį referendumą. Katalonijos vyriausybė sako, kad lapkritį vykusiame simboliniame plebiscite dalyvavo 2,3 mln. iš 6,3 mln. katalonų rinkėjų ir triuškinama dauguma jų pasisakė už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos. Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos. 

Graikija gali iškristi iš euro zonos
Graikija gali iškristi iš euro zonos, antradienį pareiškė Graikijos finansų ministras Gikas Harduvelis, dar kartą perspėdamas, jog toks scenarijus įmanomas, jeigu kairioji partija „Syriza“, nusistačiusi prieš dabartinę griežto taupymo programą, laimėtų vėliau šį mėnesį vyksiančius rinkimus. „Syriza“, kuriai daugelis prognozuoja pergalę sausio 25 dieną vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose, nori iš naujo derėtis su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos programos ir siekti, kad būtų nurašyta didelė dalis milžiniškų šalies skolų. 40-metis „Syrizos“ lyderis Alexisas Tsiprasas argumentuoja, kad Graikijos partnerės Europoje, ypač Vokietija, suvokė, jog diržų veržimo politika nepasiteisino, todėl neprieštaraus derėtis iš naujo. Darbą baigianti konservatyvi premjero Antonio Samaro vyriausybė sako, kad „Syriza“ politika atvestų į šalies bankrotą, dėl kurio Graikija gali būti pašalinta iš euro zonos. Graikija jau išnaudojo 15 mlrd. eurų iždo vekselių pardavimo limitą ir turėtų gauti ES bei TVF sutikimą parduoti daugiau.