Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

11/09/2018

Amerika spaudžia Iraną
JAV pirmadienį grąžino Iranui sankcijas, kuriomis siekiama dar labiau spausti Iraną ir taip pažaboti šalies raketų ir branduolinę programą. JAV teigimu, tokiu žingsniu tikimasi užkirsti kelią šalies karinei ir politinei įtakai Artimuosiuose Rytuose.

Daugiau
10/26/2018

Kai nežinai, kas karaliauja tavo serveriuose
Čekijos žiniasklaida atskleidė naujos informacijos apie kibernetinį išpuolį prieš šalies užsienio reikalų ministeriją, apie kurį pranešta prieš metus. Paaiškėjo, kad į URM kompiuterių tinklus įsilaužta ir iš Rusijos, ir iš Kinijos. Pavogti šimtai Čekijos užsienio reikalų ministro ir kitų diplomatų privačių el. laiškų. O bent dvejus metus nuo atakos pradžios nė neįtarta, kad ji vyksta, tiriamosios žurnalistikos portale „Re:Baltica“ rašo žurnalistas Ondrejus Kundra.

Daugiau
10/26/2018

Ginklavimosi varžybos ir pavojus Europai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įspėjo apie naujas ginklavimosi varžybas, kurios kiltų JAV pasitraukus iš ginklų kontrolės sutarties. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija „atitinkamai“ reaguotų į bet kokių naujų JAV raketų dislokavimą Europoje.   Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakurstė tarptautinį susirūpinimą pareiškęs, jog Amerika trauksis iš svarbaus Šaltojo karo laikų pakto dėl branduolinių ginklų – prieš tris dešimtmečius pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF).    

Daugiau
10/19/2018

Rusiją ir Kiniją vienija bendras priešas – demokratija
Rusija ir Kinija telkia jėgas, siekdamos neleisti įsigalėti vakarietiškai pasaulio tvarkos vizijai. „Šalis vienija bendras įsitikinimas, kad jei pavyks susilpninti demokratiją, mažės Vakarų įtaka, o Maskvai ir Pekinui tai leis priartėti prie jų geopolitinių tikslų“, – Tarptautinio respublikonų instituto svetainėje publikuotame straipsnyje rašo saugumo ekspertai Andrea Kendall–Taylor ir Davidas Shullmanas.

Daugiau
10/05/2018

2018 m. Nobelio taikos premija: D.Trumpui, Kim Jong Unui ar kažkam kitam?
Kaip ir kasmet netyla spėjimai, kam penktadienį atiteks Nobelio taikos premija. Kol kas spekuliuojama ir labai prieštaringai vertinamų asmenų pavardėmis: lažybininkai spėja, kad garbingą apdovanojimą už taiką gali gauti JAV prezidentas Donaldas Trumpas ar Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas. Vis dėlto analitikai mano, kad gerokai daugiau šansų turi asmenys, kovojantys su seksualine prievarta. Dėl seksualinės prievartos skandalo Švedijos akademijoje pirmą kartą per 70 metų Nobelio literatūros premijos įteikimas buvo atidėtas. Todėl nenuostabu, kad dar daugiau dėmesio skiriama spėlionėms, kas taps Nobelio taikos premijos laureatu. Lažybų bendrovėse kaip potencialūs laureatai pirmauja Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas. Jie, pirmą kartą susitikę šių metų balandį, pasirašė susitarimą dėl septynis dešimtmečius trukusio Korėjos karo užbaigimo.  Vis dėlto Nobelio premijų ekspertai, kurie dažniausiai neklysta, purto galvas. „Viena vertus, manau, kad proveržis Korėjų santykiuose yra dramatiškiausias šių metų įvykis šioje srityje“, – portalui ndtv.com teigė Stokholmo Tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vadovas Danas Smithas. „Kita vertus, manau, kad šiemet dėl jo įteikti apdovanojimą kol kas yra per anksti“, – pridūrė Smitas. Jo teigimu, Kim Jong Unui Nobelio taikos premiją sutrukdytų gauti ir Šiaurės Korėjoje vykdomi žmogaus teisių pažeidimai. Kyla klausimas: ar premiją galėtų gauti vien Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas? „Jam puikiai sekėsi skatinti taiką rengiant (žiemos) olimpines žaidynes Pjongčange“, – ndtv.com tikino tarptautinių santykių ekspertas iš Švedijos Peteris Wallensteenas. Apie apdovanojimą Trumpui kalba ne tik lažybininkai. Pavyzdžiui, buvęs Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas šiemet teigė, kad JAV lyderiui Nobelio taikos premija turėtų būti įteikta už iniciatyvas Korėjos pusiasalyje. Šį birželį Trumpas Singapūre susitiko su Kim Jong Unu. Tuomet Šiaurės Korėjos lyderis pažadėjo, kad šalis visiškai atsisakys branduolinių ginklų. Tiesa, nebuvo susitarta dėl konkrečių denuklearizacijos įsipareigojimų, nežinoma, ar Pchenjanas tikrai laikosi savo pažadų. Vis dėlto, Smithas mano, kad Trumpo apdovanojimas būtų „netinkamas“, nes „virtinė jo priimtų sprendimų taikos atžvilgiu yra labai neigiami“. 2017-ųjų vasarą Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties. Šiemet Vašingtonas pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, kuriuo JAV ir Europos šalys buvo įsipareigojusios sušvelninti sankcijas Teheranui mainais už branduolinės programos sustabdymą. Neseniai prasidėjęs Etiopijos ir Eritrėjos santykių atšilimas – rugsėjį buvo atidaryta jas skirianti siena – suteikė vilčių, kad šalys gali pasiekti taiką po kruvino 1998–2000 m. vykusio karo. Pasak Wallensteeno, todėl Nobelio premija už taiką galėtų būti įteikta balandį pareigas eiti pradėjusiam Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui. Būtent jo pastangos pasiekti taiką šią vasarą davė pirmuosius vaisius. Tiesa, šie įvykiai Nobelio premijų komitetui gali būti pernelyg vėlyvi, kadangi kandidatai nominuojami dar metų pradžioje. Kadangi visų taikos iniciatyvų progresas – ribotas, kai kurie stebėtojai gręžiasi į ilgalaikius procesus. Jų manymu, kol #MeToo judėjimas ragina atkreipti pasaulio dėmesį į seksualinį priekabiavimą ir prievartą, Nobelio taikos premija galėtų būti skirta tiems, kurie jau ilgą laiką kovoja su seksualiniu smurtu. Stebėtojai kaip potencialius kandidatus šioje srityje įvardija Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) ginekologą Denisą Mukwege ir jazidę seksualinės prievartos auką Nadią Murad. Ne kartą nominuotas praeityje, Mukwege jau du dešimtmečius padeda moterims atsigauti nuo smurto ir seksualinės prievartos karo siaubiamoje KDR. Murad tapo aktyviste po to, kai ją pagrobę džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai pavertė merginą sekso verge. Oslo taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalas mano, kad Nobelio taikos premija šiemet galėtų atitekti Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinei maisto programai, dėl kurios kasmet maitinami milijonai badaujančių žmonių. „Nuo karo lauko Jemene iki rohinjų pabėgėlių stovyklų Bangladeše matome, kad alkis vėl tampa didžiausiu šių laikų humanitariniu iššūkiu“, – sakė Urdalas. Kaip potencialūs laureatai taip pat įvardijami JT pabėgėlių agentūra (UNHCR), įkalintas Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawis, tokios žiniasklaidą ginančios organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“ ir „Žurnalistų apsaugos komitetas“. Stebėtojai mano, kad Nobelio taikos premijos laureatais gali tapti Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“ ar tiriamosios žurnalistikos laikraštis „Novaja Gazeta“.

Daugiau
10/05/2018

Kodėl Indonezijoje žemės drebėjimai tokie dažni?
Nuo 1901 metų iki dabar Indonezijoje įvyko daugiau nei 150 stiprių žemės drebėjimų. Taigi toji šalis nesvarsto, ar dar bus žemės drebėjimų. Klausimas tik – kada? Pateikiame trumpą paaiškinimą, kodėl gamtos stichija šioje šalyje tokia negailestinga. Penktadienį Indoneziją vėl sukrėtus galingam ir daugybės aukų pareikalavusiam žemės drebėjimui ir šalį nusiaubus dar vienam cunamiui, daug kam galėjo kilti klausimas, kodėl taip kenčia šis kraštas. Atsakymai glūdi žemėje. Priežastys yra dvi. Pirma, Indonezija yra pačiame aplink Ramųjį vandenyną nuo Naujosios Zelandijos iki Čilės pro Indoneziją, Japoniją ir Kaliforniją besidriekiančio „Ugnies žiedo“ epicentre. Indonezijoje yra apie 400 vulkanų, iš jų apie 80 veikiančių. Būtent šiame rate įvyksta 90 procentų žemės drebėjimų. Be to, Indonezijos teritoriją kerta ne vienas tektoninis lūžis, todėl žemė ten juda nuolat. Žemės drebėjimai kyla dėl staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo. Energija kaupiasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta ir uolienos lūžta. Penktadienį Indoneziją supurtęs žemės drebėjimas yra jau devintas šiemet ir pats stipriausias bei nusinešęs daugiausia aukų. Pirmas mokslininkų įrodytas žemės drebėjimas Indonezijoje fiksuotas 1629-aisiais. Daugiausia aukų iki šiol pareikalavo žemės drebėjimas ir cunamis Indoneziją ištikęs 2004-aisiais per Kalėdas. Tuomet žuvo beveik 228 tūkst. žmonių. Cunamis pasiglemžė daugiau aukų nei tikėtasi Indonezijos vyriausybė paprašė tarptautinės pagalbos po virtinės niokojančių žemės drebėjimų ir cunamio, smogusio Sulavesio salai bei pražudžiusio mažiausiai 1234 žmones. Dešimtys pagalbos agentūrų ir nevyriausybinių organizacijų siūlosi suteikti gyvybių galinčią išgelbėti pagalbą, Indonezijos vyriausybei neįstengiant organizuoti tinkamo atsako po penktadienį ištikusios didžiulio masto stichinės nelaimės. Tikėtina, kad 7,5 balo žemės drebėjimo ir cunamio aukų dar daugės, nes gelbėtojai negalėjo pasiekti kai kurių atokių vietovių nelaimės zonoje. Požeminiai smūgiai ir milžiniškos bangos, siekiančios 6 metrus, apgadino oro uostus, ligonines ir kitą svarbią infrastruktūrą. Dauguma aukų rasta Palu mieste. Iš vienos ligoninės išvežti 545 lavonai, jiems iškastas 100 metrų ilgio ir 10 metrų pločio kapas. Pasak vietos pareigūnų, duobę prireikus bus galima padidinti. Indonezijoje dauguma gyventojų yra musulmonai, jų religiniai papročiai reikalauja, kad mirusieji būtų palaidoti kuo greičiau, paprastai – tą pačią dieną. Visos aukos, vežamos iš vietos ligoninių, buvo nufotografuotos, kad šeimos galėtų išsiaiškinti, kur palaidoti jų artimieji. Viename paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip gyventojai eina nuo vieno lavonmaišio prie kito, mėgindami atpažinti žuvusiuosius. Į griovį suguldytus palaikus žemėmis užpylė ekskavatorius. Kariuomenės ir komerciniai lėktuvai gabeno į regioną pagalbos siuntų ir būtiniausių atsargų, bet nelaimės zonoje labai stinga sunkiosios technikos, reikalingos žmonėms po sugriuvusiais pastatais pasiekti. Mat jų ten galėjo likti gyvų. Pavyzdžiui, sugriuvus aštuonaukščiam viešbučiui Palu mieste, iš po griuvėsių sklido žmonių balsai. Indonezijos prezidentas Joko Widodo suteikė šaliai leidimą priimti tarptautinę pagalbą. Kol kas neaišku, kokią pagalbą leista priimti, bet nusiaubtoms vietovėms reikalingos medicinos priemonės, maistas ir vanduo. Ar aukų galėjo būti mažiau? Daliai mirčių buvo galima užkirsti kelią, tačiau išankstinio perspėjimo apie nelaimes sistema jau dešimtmetį yra įstrigus bandomajame etape. Aukštųjų technologijų jūros dugno jutiklių sistema, duomenų pripildytos garso bangos ir optinio pluošto kabelis turėjo pakeisti senąją sistemą, įrengtą po šiame regione beveik 250 tūkstančių gyvybių nusinešusio cunamio 2004-aisiais, kurią Indonezijai tuomet padėjo įsirengti Vokietija ir kitos šalys. 2016 metų žemės drebėjimas Sumatroje atskleidė, kad dabartinė perspėjimo sistema nėra efektyvi – taip yra dėl jos techninės nepriežiūros, vagysčių ir vandalizmo. Tačiau rietynės tarp skirtingų agentūrų ir vis nukėlinėjamas projektui užbaigti reikalingas finansavimas, siekiantis vos milijardą rupijų ($69,000), reiškia, kad sistema nepasistūmėjo toliau prototipo, sukurto už $3 milijonus, gautus iš JAV Nacionalinio mokslo fondo, stadijos. Naujausia tragedija centriniame Sulavesyje ir nusiaubti Palu iūr Dongalos miestai tragiškai pademonstravo dabartinės sistemos neveiksmingumą ir informacijos vietiniams žmonėms, kaip elgtis nelaimės atveju, trūkumą. „Man tai yra tragedija moksline prasme ir dar didesnė tragedija Indonezijos žmonėms. Siaubinga stebėti, kas dabar vyksta Sulavesyje, ir žinoti, kad tenai yra nenaudojama puiki sensorinė sistema, galinti suteikti informaciją, galinčią išgelbėti žmonių gyvybes“, – sako stichinių nelaimių valdymo specialistė iš Pitsburgo universiteto Louise Comfort, vadovavusi šio projekto daliai, už kurią buvo atsakinga JAV.

Daugiau
09/28/2018

Vašingtone lankėsi ministras L.Linkevičius
2018 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius transatlantinio saugumo forume Vašingtone aptarė Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bendradarbiavimą reaguojant į bendrus iššūkius saugumui. „Svarbiausia žinia, kurią Lietuva nori pasiųsti - transatlantinė vienybė išlieka esminiu faktoriumi sprendžiant prieš mus kylančius saugumo iššūkius. Nors transatlantinės vienybės svarba nėra naujiena, tačiau visuomet svarbu prisiminti kodėl NATO ir ES buvo sukurtos ir kokios vertybės vienija transatlantinę šeimą,“ sakė Lietuvos ministras. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad saugios ir vieningos Europos išsaugojimui būtina stipri ir solidari NATO bei aktyvus JAV įsitraukimas į mūsų žemyno saugumo reikalus. L.Linkevičius Vašingtone dalyvavo Europos politikos analizės centro (angl. Center for European Policy Analysis CEPA) diskusijoje apie glaudų bendradarbiavimą su JAV stiprinant Europos gynybą, NATO pastangas užtikrinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą dabartinių grėsmių akivaizdoje. „Bet kokiomis pastangomis gynybos srityje ES ir NATO neturėtų dubliuotis ar konkuruoti. Bendradarbiavimas ir koordinavimas yra esminis tokių pastangų sėkmės garantas; o šios pastangos turėtų būti nukreiptos tam, kad užpildyti esamus trūkumus gynybos srityje,“ pabrėžė ministras. CEPA vyriausiojo viceprezidento Edwardo Lucaso vestoje diskusijoje taip pat dalyvavo Rumunijos vicepremjerė Ana Birchall, Lenkijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Jacekas Czaputowiczius ir Miroslavas Lajčakas. CEPA Forumo metu Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei CEPA Viceprezidentas E.Lucasas taip pat dar kartą atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijoje neteisėtai kalinamą Ukrainos režesierių Olegą Sencovą, reikalaudami paleisti jį į laisvę. LR Ambasada JAV

Daugiau
09/21/2018

Teroristinių atakų sumažėjo, bet pasaulinė grėsmė sudėtingesnė
2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus. 2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus.

Daugiau
08/31/2018

Diplomatija pakibo ant plauko
Birželio mėnesį pasaulį apskriejo netikėtas JAV prezidento pareiškimas – JAV vienašališkai nusprendė stabdyti bendras karines pratybas su Pietų Korėjos kariais, taip siekiant sumažinti įtampą pusiasalyje. Tokį pareiškimą Donaldas Trumpas padarė per daug dėmesio sulaukusį susitikimą su Š. Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu. Toks netikėtas pareiškimas sukėlė nuostabą Pentagone ir Seule, o prezidento kritikai akcentavo, kad nuolaidų totalitarinaim režimui imtasi nesulaukus jokių konkrečių garantijų iš priešingos barikadų pusės. Plati „denuklearizacijos“ sąvoka ir jokių konkrečių įsipareigojimų iš Š. Korėjos pusės nebuvimas suteikė Kim Jong Unui daug laisvės interpetuoti susitikimo rezultatus ir tuo pačiu pavaizduoti šį susitikimą kaip didžiulę sėkmę režimui. Tačiau nepaisant skambių lyderių pareiškimų per susitikimą, diplomatija ėmė akivaizdžiai strigti. Rugpjūčio pradžioje Jungtinių Tautų inspektoriai paskelbė savo išvadas – Š. Korėja toliau tęsia savo branduolinę programą. JT ataskaitoje skelbta, kad „Šiaurės Korėja nesustabdė savo branduolinės ir raketų tobulinimo programų ir toliau pažeidinėja Saugumo Tarybos rezoliucijas“. Tai netruko išprovokuoti ir JAV atsaką. „Nėra jokių ateities planų nutraukti bendras Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos karines pratybas Korėjos pusiasalyje", – šį antradienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas. Toks pareiškimas nutolsta nuo birželio mėnesį pasigirdusio pranešimo, jog kariniai manevrai su Pietų Korėja bus nutraukti „neribotam laikui“, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasakė, jog Amerika sustabdys karines pratybas su Pietų Korėja. Gresiant JAV ir Šiaurės Korėjos diplomatinių pastangų aklavietei, tai yra naujausias ženklas, kad Trumpo administracija neketina daryti nuolaidų Kim Jong Unui be realių Šiaurės Korėjos žingsnių branduolinio nusiginklavimo link. „Šiuo metu neturime planų stabdyti tolesnes pratybas“, – antradienį žurnalistams sakė Mattisas. Dėl minėto prezidento sprendimo rugpjūčio mėnesį neįvyko JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos „Freedom Guardian“. Trumpas birželio mėnesį leido suprasti, kad tokiu žingsniu Jungtinės Valstijos bando išlaikyti šiaurės korėjiečius prie derybų stalo, kol abi pusės produktyviai dirbo. „Mes sustabdysime karines pratybas, kurios sutaupys mums daugybę pinigų, kol nepamatysime, kad būsimos derybos vyksta ne taip, kaip turėtų, – birželio mėnesį per viršūnių susitikimą Singapūre sakė Trumpas. – Mes sutaupysime milžiniškus pinigus. Be to, manau, kad jos yra labai provokuojančios“. Mattisas paaiškino, kad pratybos buvo nutrauktos gera valia, kad būtų „sutepti ratai“ JAV ir Šiaurės Korėjos deryboms. Antradienį jis atkartojo šią mintį ir paliko atvirą galimybę ateityje vėl sustabdyti pratybas, jeigu tai leistų pradėti derybas. „Dabar aš neturiu krištolinio rutulio. Pamatysime, kaip plėtosis derybos, – sakė Mattisas. – Leiskime dirbti diplomatams. Mes visi žinome, kokios svarbos klausimą jiems tenka spręsti, ir mes, kaip jau sakiau, stengsimės palaikyti diplomatus“. Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje turi maždaug 28500 karių. Tačiau Mattisas ateityje numatytas JAV ir Pietų Korėjos pratybas vengė charakterizuoti kaip provokuojančias. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi milžiniškos rizikos, surengdamas viršūnių susitikimą su Kim Jong Unu ir pavadindamas jį pribloškiančia ir istorine sėkme. Dabar, kai diplomatiniai ryšiai su Pchenjanu yra atsidūrę aklavietėje ir pradėjo kilti įtampa, gali tekti mokėti už šį lošimą. Tiesa, pasaulis dar nėra atsidūręs ties karo slenksčiu ir tarp Trumpo bei izoliuotos valstybės dar nesigirdi „ugnies ir įsiūčio“ retorikos, kuri praėjusiais metais buvo sukėlusi baimę dėl karo. Tačiau jei augantis nerimas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos virs ilgiau užsitęsusiu diplomatinės iniciatyvos sąstingiu, baimė dėl konflikto, Korėjos pusiasalyje galinčio pražudyti milijonus gyventojų, gali sugrįžti. Be rizikavimo žmonių ir geopolitikos kortomis, Trumpui grėstų ir asmeninis nemalonus politinis pralaimėjimas, jei paaiškėtų, kad prestižas, kurį jis investavo į šį procesą, nedavė jokio rezultato. Žalos gali patirti ir respublikonų lyderiai, kurie, artėjant sudėtingiems vidurio kadencijos rinkimams, Trumpą bando vaizduoti kaip tikrą valstybininką. Tačiau pažangos stoka siunčia nerimo signalą daugeliui užgrūdintų Vašingtono užsienio politikos lyderių ir tokia padėtis gali būti tiesioginis rezultatas to, kad JAV prezidentas Singapūre neužsitikrino tvirtų Šiaurės Korėjos įsipareigojimų.

Daugiau
08/17/2018

Abejotina strategija ir galimos jos pasekmės
Johnas Boltonas, Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas, pirmadienį įspėjo Turkijos ambasadorių, kad JAV neturi daugiau dėl ko derėtis tol, kol nebus paleistas Turkijoje sulaikytas amerikiečių pastorius. Toks pareiškimas rodo, kad kol kas tarp dviejų NATO partnerių atsiradusi diplomatinė įtampa tęsis ir toliau.

Daugiau
08/10/2018

JAV sankcijos Iranui: padės nuversti režimą ar tik jį sustiprins?
Pastarosiomis dienomis keliuose Irano miestuose netyla protestai: jų dalyviai piktinasi sudėtinga šalies ekonomine situacija. Ekonomikai dar didesnį smūgį gali suduoti antradienį įsigalėjusios JAV sankcijos, privertusios iš Irano pasitraukti tarptautines įmones. Ar šie Vašingtono veiksmai išprovokuos režimo pokyčius Teherane? „Laisvosios Europos radijas“ rugpjūčio pradžioje rašė, kad sparčiai smunkant vietos valiutos rialo vertei dolerio atžvilgiu ir augant nedarbui, iš Irano į karo siaučiamą gimtinę išvyksta net kadaise čia geresnio gyvenimo ieškoję afganai. Iraniečiams siekiant apsaugoti savo santaupas ir rialus keičiant į dolerius, liepos 31 dieną Irano valiuta juodojoje rinkoje pasiekė rekordines žemumas: vienas doleris buvo vertas 119 tūkst. rialų. Sparti rialo devalvacija sutapo su JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu pasitraukti iš 2015-ųjų Irano branduolinio susitarimo, kuriuo Teheranas įsipareigojo nebevystyti branduolinių ginklų programos. Ekonominiai sunkumai palietė ir Irano gyventojus. Remiantis pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimais ir įrašais socialiniuose tinkluose, matyti, kad sostinėje Teherane, taip pat Mašhade, Isfahane ir Širaze vyksta protestai. Sunku pasakyti, kiek žmonių dalyvauja protestuose, kadangi vyriausybė bando kontroliuoti informacijos sklaidą Vis dėl panašu, kad demonstracijos nėra masinės – dalyvauja nuo kelių dešimčių iki šimtų žmonių. Daugiausia – vyrai, bet įsijungia ir moterys. Anot liudininkų, šiuose protestuose ekonominis nepasitenkinimas, reiškiamas tokiais šūkiais kaip „mirtis aukštoms kainoms ir infliacijai“, dažnai perauga į politines skanduotes: „mirtis diktatoriui“, „mūsų priešas yra čia. Jie meluoja sakydami, kad tai – Amerika“, „mirtis Hezbollah“. Irano lyderiai – tiek ajatola Ali Khamenei, tiek prezidentas Hassanas Rouhani – protestų nekomentuoja. Liudininkai tikina, kad saugumo pajėgos protestuotojų išvaikymui panaudojo jėgą, įskaitant ašarines dujas, juos mušė guminėmis lazdomis. Pranešama apie suėmimus, tačiau jų skaičius nežinomas. Be to, praktiškai neįmanoma patikrinti, ar šie pranešimai nėra melagingi. Revoliucijos tikėtis neverta Pasak „The Guardian“, Irane manoma, kad sankcijomis pasireiškiantis JAV spaudimas iš esmės yra skirtas išprovokuoti režimo pokyčius. Panašu, kad D.Trumpas švelninti pozicijos tikrai neketina: šią savaitę prezidentas pareiškė, kad „užsiimantys verslu su Iranu negalės daryti verslo Amerikoje“. JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas kaltinimus bandymu nuversti režimą neigė. Buvęs Irano prezidentas, reformistas Mohammadas Khatamis vietos žiniasklaidai sakė, kad pastangos pakeisti režimą būtų vaisingos tik tuo atveju, jei iraniečiai tikėtų reformomis. Kol kas analitikai sako, kad šie protestai nekelia rimtos grėsmės Irano vadovybei. Vis dėlto jei prie demonstracijų prisijungtų daugiau žmonių, ypač viduriniosios klasės atstovų, situacija galėtų pasikeisti. Tiesa, panašu, kad šį kartą jie laikosi nuošalyje. „Nėra vizijos, lyderystės, protestai nesukels grandininės reakcijos šalyje, bent jau šiuo metu. – „The New York Times“ sakė aktyvistas Bahmanas Amoei. – Turiu pripažinti, kad valstybė, jos saugumo ir propagandos mašina sugeba labai sėkmingai formuoti visuomenės nuomonę bei didžiąją dalį jos įtikinti, kad status quo jai naudingas, o pokyčiai kainuotų per daug.“ Teisės profesorius Ghasemas Sholehas Saadis spėjo, kad vis dėlto protestai tęsis. „Pareigūnai negali suvaldyti šio judėjimo, kadangi vadovybė negali išspręsti protestuoti skatinančių politinių ir ekonominių problemų“, – sakė G.S.Saadis. „Nėra vilties, kad situacija pagerės. Žmonės tikisi, kad, geriausiu atveju, ji nepablogės“, – teigė Teherano universiteto politikos mokslų profesorius, garsus vyriausybės kritikas Sadeghas Zibakalamas. Patys iraniečiai, nors ir itin nepatenkinti dabartine ekonomine situacija, apie naują revoliuciją kalba atsargiai. „Neįmanoma apibrėžti šią šalį apėmusios krizės masto, – „The Guardian“ sakė 31 metų amžiaus Homeira iš Šiaurės Irano. – Gyvenimas tęsiasi, tačiau viskas sukasi tik apie šį klausimą. Dėl infliacijos ir valiutos nuvertėjimo viskas tapo labai brangu – tarsi reikėtų mokėti net už deguonį, kuriuo kvėpuoji.“ „Tačiau visų blogiausia yra tai, kad protesto metu neturi teisės nieko pasakyti. Daug žmonių galvoja, kad turėtų būti dar viena revoliucija, tačiau manau, kad dar viena revoliucija situaciją tik pablogintų. Mums reikia sutvarkyti dabartinę situaciją“, – pridūrė ji. Nukenčia tik eiliniai iraniečiai? Tyrimų centro „The Atlantic Council“ iniciatyvos „Future of Iran“ direktorė Barbara Slavin teigė, kad JAV spaudimas turi didžiulį poveikį Irano ekonomikai, ypač valiutai. Vis dėlto istorija rodo, kad vienašalės Vašingtono sankcijos dažniausiai nepadeda nuversti režimų, į kuriuos jomis taikomasi. „Jei žiūrėsime į sankcijų poveikį autoritarinėms vyriausybėms, paprastai (sankcijos – red.) jas tik sustiprina, kadangi žmonės tampa labiau priklausomi nuo centrinės vyriausybės išteklių. Jei situacija taps pakankamai bloga, vyriausybė turės kiekvienam gyventojui tiekti maistą. Todėl žmonės, ypač neturtingi, taps visiškai priklausomi nuo vyriausybės“, – „The Wall Street Journal“ prognozavo B.Slavin. Analitikei pritaria žurnalistė Afua Hirsch. Ji „The Guardian“ rašo, kad Iranui skiriamos sankcijos yra „morališkai neteisingos“ bei neveiksmingos. Anot A.Hirsch, JAV prezidento Baracko Obamos administracijai 2010-2012 metais Iranui skyrus sankcijas, padvigubėjo skurde gyvenančių iraniečių šeimų skaičius, milijonai neteko prieigos prie būtiniausių medicininių paslaugų, padaugėjo vaikų santuokų – vos galą su galu suduriančios šeimos ištekino dukras tam, kad palengvintų finansinę naštą. A.Hirsch teigia, kad sankcijos turėjo ir netikėtų padarinių, pavyzdžiui, lėktuvų katastrofose žuvo beveik 2 tūkst. iraniečių: šalies izoliacija nuo tarptautinių kompanijų apribojo galimybę nusipirkti lėktuvams reikalingų dalių. „Bandymas pasiekti savo tikslą, kuris paprastai yra režimo pokytis, galiausiai nulems eilinių žmonių kančią“, – rašė žurnalistė. Prieštaringas D.Trumpo sprendimas  Nepaisydamas sąjungininkų prieštaravimų, D.Trumpas gegužę pasitraukė iš branduolinio susitarimo, 2015-iaisiais pasirašyto Teherano ir šešių galingųjų šalių – JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Jis vėl įvedė JAV sankcijas, kurios buvo įšaldytos mainais į Teherano branduolinės programos kontrolės mechanizmą, ir iš esmės uždraudė tarptautinėms bendrovėms prekiauti su Iranu. Šiemet D.Trumpas teigė, kad Iranas susitarimo nesilaiko, jo įtarimus dar labiau pakurstė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, balandžio pabaigoje paskelbęs, kad turi įrodymų, jog Iranas vykdė branduolinę programą po 2015-ųjų. Teheranas tokius Izraelio kaltinimus neigia. Jam antrina Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA), paskelbusi, kad nežino „jokių patikimų veiklos Irane po 2009 metų požymių, atitinkančių branduolinio sprogstamojo įrenginio kūrimą“.

Daugiau
08/03/2018

Naujas Ebolos viruso protrūkis
Kongo Demokratinė Respublika trečiadienį pranešė apie naują Ebolos viruso protrūkį šios didelės šalies rytuose, praėjus vos savaitei po pranešimo, kad ankstesnis šios ligos protrūkis šiaurės vakaruose baigėsi.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu