Daugiau 
 

Pasaulis be darbo?

09/16/2016 Aidas
usa-economy-2

Amerikiečiai tiki stropaus darbo svarba, tad nenuostabu, jog kai kurie žmonės suraukia nosis išgirdę kalbant apie universalų bazinį atlyginimą (UBI), su kurio idėja šiuo metu žaidžia kai kurios Europos valstybės, žadančios padengti bazines savo piliečių pragyvenimo išlaidas. Kalbama netgi apie socialinę savidestrukciją, kuri esą turės labai rimtų padarinių, atsiliepsiančių visuomenei nukritusiu produktyvumu, sunykusiu augimu, ir, greičiausiai, žemesniu įdarbinimo lygiu.

Visas tas nerimas yra pagrįstas. Juk pačios sėkmingiausios kovos su skurdu programos JAV, tokios kaip Uždirbto atlyginimo mokestinių lengvatų programa, buvo sukurtos taip, kad paskatintų žmones dirbti, o ne suteiktų jiems galimybę išvengti darbo. Tačiau, remiantis turimais įrodymais, praktiškai nėra pagrindo manyti, jog UBI paskatintų žmones miniomis mesti savo darbus. Ir net jeigu kai kurie iš tiesų pasirinks atsisakyti savo etatinių darbų, ilgalaikėje perspektyvoje nuo to visuomenei bus tik geriau.

Universalus bazinis atlyginimas nėra kažkas naujo. 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais JAV ir Kanada rimtai svarstė galimybę jį įvesti. Tuo laikotarpiu JAV vyriausybė netgi užsakė eksperimentus šešiose valstijose, kurių metu buvo tyrinėjamas garantuoto atlyginimo poveikis, ypač darbo rinkai. Ir paaiškėjo, kad UBI įtaka darbuotojų dalyvavimui darbo rinkoje nėra tokia jau didelė, kaip kai kurie baiminosi. Tyrimai atskleidė, kad tik maždaug 13 proc. namų ūkių sumažino savo pradirbamų valandų skaičių ir tą daugiau darė moterys, pasirinkusios laisvą laiką skirti namų ruošai ir vaikų priežiūrai. Paaugliai taip pat atsisakė savo ne pilno etato darbų, kad sutelktų dėmesį į mokslus, kas reikšmingai sumažino vidurinę mokyklą anksčiau laiko paliekančių paauglių skaičių Kanados mieste Dofine, vieninteliame toje šalyje, kur vyko toks eksperimentas, bei netgi dviženkliais skaičiais padidino mokyklų lankomumą tarp jame dalyvavusių šeimų Naujajame Džersyje, Sietle, bei Denveryje.

Darbai, kuriuos dirbame, paprastai turi didelės svarbos mūsų tapatybės jausmui ir žmogiškajam orumui, tad neturėtume stebėtis, jog UBI neapvertė visos darbo rinkos aukštyn kojom. Kaip mes visi žinome, darbas yra kur kas daugiau nei vien tik piniginis čekis. Nemokamų pinigų paprasčiausiai nepakanka, kad dauguma žmonių mestų savo karjeras.

Ir net jeigu kai kurie žmonės nustoja dirbę, jie gali prisidėti prie visuomenės gerovės ir kitokiais reikšmingais būdais. Pavyzdžiui, niekas nepaneigs, kad žmonės, neatlygintinai besirūpinantys savo vaikais ar vyresniais giminaičiais, atlieka labai svarbų darbą. UBI tiesiog deramai kompensuotų tokį jų pasišventimą.

Svarbu ir tai, kad, istoriškai, didžioji dalis pačių didžiausių žmonijos pasiekimų buvo padaryta būtent tų žmonių, kurie turėjo daugybės laisvo laiko prabangą. Pažiūrėkime į XVIII ir XIX a. – kai kurie didžiausi moksliniai ir kultūriniai pasiekimai buvo padaryti žmonių, kurie nedirbo.

Universalus bazinis atlyginimas nėra kažkas naujo. 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais JAV ir Kanada rimtai svarstė galimybę jį įvesti. Tuo laikotarpiu JAV vyriausybė netgi užsakė eksperimentus šešiose valstijose, kurių metu buvo tyrinėjamas garantuoto atlyginimo poveikis, ypač darbo rinkai.

Žinoma, ne kiekvienas UBI gavėjas sukurs gyvenimus keičiančias technologijas ar suformuos naujas mokslines teorijas, bet ekonominis saugumas, be jokios abejonės, išlaisvintų žmones nuo kasdienės rutinos, suteiktų jiems ryžto pradėti savo verslą, rizikuoti, bei tyrinėti naujas inovacijas. Galvokime apie bazinį atlyginimą kaip apie kapitalą, išvaduosiantį tą verslumo dvasią, kuri padeda klestėti Amerikos ekonomikai. Jeigu turėtume UBI, kuris leistų didesniam skaičiui žmonių gilintis į savo hobius ir plėtoti aistras, tai atneštų milžinišką naudą visuomenei. Ir, dar svarbiau, ši laisvė jau neapsiribotų vien tais žmonėmis, kurie gimė turtingose šeimose.

Jungtinėse Valstijose universalaus bazinio atlyginimo idėja vis dar yra toli nuo realybės, o ir pasaulis smarkiai pasikeitė nuo 8-ojo dešimtmečio, kuomet buvo atliekami minėtieji eksperimentai, tad galbūt šiandien žmonės į nemokamus pinigus reaguotų kitaip. Tačiau tai nereiškia, kad turime nustumti šį klausimą į užmarštį. Dabar Oklande ir kitose šalies vietose vykstantys panašūs eksperimentai, kurių metu mokslininkai ir vyriausybė atlieka nedidelius UBI bandymus, neabejotinai padės mums išsiaiškinti, kaip į nemokamus pinigus yra žiūrima naujoje ekonomikoje.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu