Indijos valdžia pavertė Kašmyrą viena labiausiai militarizuotų vietų
Indijos Kašmyro regiono gyventojams trečiadienį antrą dieną iš eilės buvo draudžiama be pareigūnų leidimo išeiti iš namų. Komendanto valanda paskelbta gavus informacijos, jog praėjus metams po regiono autonomijos panaikinimo planuojami protestai. Vietos gyventojai tikina, kad geležiniu kumščiu Delis bando užgniaužti ne tik regiono laisvės troškimą, bet ir sunaikinti musulmoniško krašto tapatybę.

Geopolitinės varžybos dėl vakcinos nuo COVID-19
Ekspertai sutaria, kad vakcinos – ne tik sveikatos, bet ir ekonomikos atstatymo klausimas. Pasaulio lyderiai tai žino, todėl turtingos valstybės skiria milijonus dolerių, kad iš anksto užsisakytų potencialių vakcinų – tikisi, kad jų pasirinkta bendrovė bus sėkminga. Globalios sveikatos centro Ženevos institute viena iš direktorių Suerie Moon vakciną sukurti galinčias įmones vadina „strategine nuosavybe“, prilygstančia kariniams ginklams. Esą turėdamos vakciną šalys galės sustiprinti aljansus, politinę poziciją ir prestižą.

Kas įvyko Beirute ir kuo pavojingos sprogusios cheminės medžiagos?
Libano sostinę Beirutą antradienio vakarą sudrebino du galingi sprogimai. Tarnybos praneša apie tūkstančius sužeistųjų ir virš 100 žuvusiųjų bei reiškia nuogąstavimą, kad aukų daugės. Trumpai apžvelgiame svarbiausią informaciją apie šį incidentą. Trečiadienį pranešama apie mažiausiai 100 žuvusiųjų. Užsienio žiniasklaida, remdamasi vietos valdžios informacija teigia, kad medicinos tarnybos turi duomenų apie mažiausiai 4000 sužeistųjų, tačiau ir šių žmonių skaičius nuolat didėja. Dėl sprogimo be namų liko iki 300 tūkst. žmonių, trečiadienį pranešė Libano pareigūnai.

Koronaviruso protrūkiai – dėl jaunų, simptomų nejaučiančių žmonių
Visame pasaulyje koronaviruso atvejų vėl pradėjo daugėti – net ir ten, kur žmonės manė, kad blogiausia jau praeityje. Nuo Melburno Australijoje iki Lesterio Jungtinėje Karalystėje, Pekino Kinijoje, naujos infekcijos bangos privertė vyriausybes vėl atnaujinti karantiną ir griebtis apribojimų.

Grįžti ar negrįžti vaikams į mokyklas?
Visame pasaulyje yra švaistomas vaikų proto potencialas. Balandžio pradžioje ypatingai suaktyvėjus COVID-19, į mokyklas nustojo eiti per 90 % mokinių. Nuo to laiko šis skaičius sumažėjo trečdaliu, iš daugeliui klasių Europoje ir Rytų Azijoje atvėrus duris. Tačiau visur kitur progresas yra lėtas. Kai kurios mokyklų apylinkės JAV, įskaitant Los Andželą ir San Diegą, naujais mokslo metais planuoja tik nuotolinį mokymą. Kenijos vyriausybė atsisakė mokymo programos visiems metams, palikusi savo šalies vaikus be jokio užsiėmimo iki pat sausio. Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte sako, kad neleis vaikams grįžti į mokyklas iki nebus išrasta vakcina. Pietų Afrikoje atsidarę pilnu tempu veikia visi kazino, tačiau tik nedidelė dalis mokyklų.

Ar Indijos ir Kinijos kruvinas susirėmimas gali peraugti į karą?
Trečiadienį Indija ir Kinija pranešė apie pirmąsias aukas konflikte tarp šių šalių po 45 metų pertraukos, kai pasienyje Himalajų kalnuose susidūrus kariams žuvo mažiausiai 20 indų. Trumpai apžvelgiame, dėl ko nesutaria dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio branduolinės valstybės. Indija ir Kinija dėl pasienio teritorijų kariavo 1962 metais, kai Pekinas pažemino Delį surengęs trumpą karinę kampaniją. Kariniai susidūrimai pasienyje vyko ir 1967 metais, o paskutinį kartą aukų būta per susidūrimus 1975-aisiais. Nuo tada, nepaisant valstybių nesutarimų dėl 3,5 tūkst. km pasienio, šūvių ir aukų buvo išvengta.

Pekinas niekingai pasinaudojo pandemija
Ketvirtadienį Pekine susirinkęs vienvaldės komunistų partijos parlamentas patvirtino siūlymą priimti kontroversišką Honkongo saugumo įstatymą. Specifinė Honkongo autonomija, sukūrusi regiono ekonominį stebuklą, „didžia dalimi bus panaikinta čia ir dabar“, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. Konstantinas Andrijauskas. Siūlymą priimti įstatymą Nacionaliniame liaudies kongrese balsavimu „už“ patvirtino 2878 deputatai, vienas balsavo prieš, o dar 6 susilaikė. Paskelbus rezultatus salėje prapliupo plojimai. Kongresas visada patvirtina Vyriausybės pasiūlytus įstatymus.

Karantino švelninimas Europoje ir JAV
Antradienis atnešė naujų karantino švelninimo žingsnių Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Čekija, viena pirmųjų Europoje visiškai uždariusių sienas, antradienį pradeda jas atverti. Amerikoje pradeda vėl veikti Niujorko akcijų birža, nors ir su nematytais suvaržymais. Savo ruožtu Ispanija, kur karantinas pagaliau pradėtas švelninti ir didmiesčiuose, antradienį pradeda nacionalinį gedulą beveik 27 tūkstančiams koronaviruso aukų pagerbti.

Perspėjo dėl Kinijos vykdomo vakcinų kūrimo projektų šnipinėjimo
Jungtinių Valstijų valdžia trečiadienį perspėjo šalies medikus ir mokslininkus, kad Kinijos remiami programišiai mėgino pavogti tyrimų rezultatus ir intelektinę nuosavybę, susijusią su vaistų ir vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 kūrimu. Šią ligą tiriančios organizacijos buvo įspėtos dėl „galimų Kinijos Liaudies Respublikos atakų ir tinklams keliamo pavojaus“, rašoma bendrame Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pareiškime.

Kas nutiks, jeigu vakcina nuo koronaviruso nebus sukurta?
Vietoje to, kad pamirštų apie COVID-19, visuomenei gali tekti išmokti gyventi su šia infekcija. Miestai po truputį vėl įgautų gyvybės, žmonės atgautų kai kurias laisves, tačiau rekomendacijos ir tam tikri apribojimai vis tiek išliktų. Taip nutiktų, jeigu vakcinos nuo naujojo koronaviruso sukurti nepavyktų.

Kaip gimė didžiausias aplinkosaugos judėjimas
Balandžio 22 d., trečiadienį, minimos 50-osios Žemės dienos metinės. Šiemet kasmetinė pasaulinė aplinkos apsaugos palaikymo šventė vyksta kiek kitaip – dėl koronaviruso pandemijos sunku išeiti į lauką ir pasidžiaugti planetos grožiu. Pirmojoje protesto akcijoje dalyvavę žmonės apie pirmąją Žemės dieną kalba su pagarba. 1970 m. balandžio 22 d. 20 milijonų žmonių išėjo į JAV gatves protestuoti dėl Žemės naikinimo. Amerikiečiai neseniai buvo patyrę naftos išsiliejimo katastrofą ir pamatė pirmąsias Žemės nuotraukas, kurias padarė astronautai.

Epidemija ir žodžio laisvė
Koronaviruso pandemija visame pasaulyje didina grėsmes spaudos laisvei, o autoritariškos valstybės, tarp jų Kinija ir Iranas, neleidžia skelbti detalių apie protrūkius, antradienį pareiškė aktyvistai. Paryžiuje įsikūrusi tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) savo metiniame spaudos laisvės indekse nurodė, kad pandemija „akcentuoja ir didina daugelį krizių“, ir taip metančių šešėlį ant spaudos laisvės.