Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

02/22/2019

Prekybos karo pabaiga
Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatai pradėjo rengti šalių įsipareigojimų dokumentus dėl sunkiausiai suderinamų prekybos aspektų, o tai yra kol kas reikšmingiausia pažanga užbaigiant 7 mėnesius trukusį dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karą.

Daugiau
02/08/2019

Šaltasis karas sugrįžta
Jeigu manot, kad Europa dabar patiria didelę įtampą – palaukit, kol ji susidurs su naujomis branduolinio ginklavimosi varžybomis. Būtent tai mūsų laukia po praeitą savaitgalį JAV ir Rusijos priimto sprendimo įšaldyti dalyvavimą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartyje. Ši istorinė ginklų kontrolės sutartis buvo sudaryta laikais, kai Sovietų Sąjunga turėjo bauginamą karinį pranašumą Europoje. Varšuvos sutarties bloko puolimas Jungtinėms Valstijoms būtų pateikęs nykų pasirinkimą: susitaikyti su pralaimėjimu arba panaudoti branduolinius ginklus. Būtent tai 9-ame dešimtmetyje nulėmė sprendimą dislokuoti vidutinio nuotolio sparnuotąsias ir „Pershing“ raketas Didžiojoje Britanijoje, Vakarų Vokietijoje ir kitų sąjungininkių teritorijose. Vadovaujant Michailui Gorbačiovui Sovietų Sąjunga pasitraukė iš ginklavimosi varžybų ir 1987 metais pasirašė INF sutartį. Abi pusės sunaikino daugiau kaip 2 600 labai lengvai paleidžiamų raketų. Rezultatas – mes visi tapome saugesni. Šis pasaulis pasikeitė. Dabar Kinija yra vienintelė rimta Jungtinių Valstijų priešininkė. Rusija gali kelti grėsmę atskiroms Europos šalims – ypač toms, į kurias ji gali įsiveržti, pavyzdžiui, Ukrainai. Ji padėjo vykdyti skerdynes Sirijos režimui, bet negali lygiuotis su vieninga NATO. Rusija gynybai išleidžia tik šiek tiek daugiau nei Britanija (ir tik dešimtadalį sumos, žeriamos JAV kariuomenei). Aišku, maži atlyginimai ir pigios investicijos į žemę ir išteklius lemia, kad Rusija už tą pačią sumą padaro daugiau. Vis dėlto dėmesį atkreipiančios kosmoso amžiaus hipergarsinės raketos, branduolinės torpedos ir kiti ginklai, apie kuriuos itin išdidžiai paskelbė Vladimiras Putinas, yra skirti skatinti pasididžiavimą ir pasipuikuoti, o ne kovoti per tikrus karus. Jie egzistuoja, kad užtikrintų rusus, jog jų šalis tebėra supervalstybė, nepaisant stagnuojančios, žaliavų eksportu pagrįstos ekonomikos, apgailėtinos infrastruktūros, nustekentų viešųjų paslaugų ir mažėjančio gyventojų skaičiaus. Akivaizdžiai pati veiksmingiausia Kremliaus užsienio politikos taktika – kurstyti nesantaiką tarp Vakarų šalių ir jų viduje. Mūsų pačių veiksmai palengvina šias pastangas. Prezidento G. W. Busho administracija įtraukė sąjungininkes Europoje į pragaištingą karą Irake. Obamos administracija paaukojo savo interesus, naiviai siekdama santykių su Rusija „perkrovimo“. Donaldas Trumpas galvoja, jog aljansai – tik bailiams, ir mieliau renkasi bičiuliautis su diktatoriais. Dauguma europiečių savo ruožtu šykšti išlaidų gynybai ir atsainiai ignoruoja amerikiečių susirūpinimą dėl jų verslo ryšių su Kinija, Iranu ir Rusija. Amerikiečių požiūriu, priežasčių atsisakyti INF sutarties – apstu. Rusija nuo 2008 metų plėtojo naują nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą 9M729 (SSC-8 pagal NATO klasifikaciją), pažeisdama sutarties taisykles. Šnipai skambino pavojaus varpais, bet Obamos administracija, kaip ir reikėjo tikėtis, ne vienus metus vengė viešai konfrontuoti su Kremliumi. Trumpo Baltieji rūmai mielai to ėmėsi – visų pirma dėl to, kad jie nori patys pasigaminti nuo žemės paleidžiamų vidutinio nuotolio raketų, tik dislokuoti jas ne Europoje, o Azijoje, kur šie ginklai galėtų padėti atgrasyti didėjantį Kinijos dominavimą regione. Rusijai INF sutartis irgi jau įkyrėjusi. Kadangi jos lėktuvai ir laivai išklerę, nuo žemės paleidžiamos raketos atrodo ypač patrauklios, o draudimas jų turėti – neparankus. Ši sutartis nesugebėjo apsaugoti nuo JAV balistinių raketų technologijų dislokavimo Lenkijoje ir Rumunijoje. Šios sistemos daro mažą poveikį Rusijos branduoliniam potencialui (jos nukreiptos prieš Irano grėsmę). Tačiau Kremliui jos nepatinka, nes jis iš principo nusistatęs prieš bet kokios modernios Vakarų ginkluotės laikymą jo buvusioje imperijoje. Lengvabūdiškas INF sutarties atsisakymas gali paskelbti naujas trišales ginklavimosi varžybas tarp JAV, Rusijos ir Kinijos, įskaitant didesnius strateginius ginklus – tarpžemynines balistines raketas, sudarančias branduolinio atgrasymo pagrindą. Paskutinysis senojo ginklų kontrolės režimo šulas yra naujoji START sutartis, bet ji galios tik iki 2021 metų. Trumpo administracija neatrodo linkusi ją atnaujinti. Nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, regis, laiko bet kokias tarptautines sutartis silpnumo ženklu. Vis dėlto pagal keistą branduolinio atgrasymo logiką vienos pusės triuškinamas pranašumas karo tikimybę gali padidinti, o ne sumažinti. Silpnesnės šalys pradeda nerimauti galinčios tapti niokojamo „pirmojo smūgio“ aukomis. Pirštai slenka arčiau paleidimo mygtuko, o apokalipsinio karo, galinčio kilti dėl atsitiktinumo arba nesusipratimo, pavojus didėja. Mums vos ne vos pavyko išvengti šių branduolinių košmarų per ankstesnį šaltąjį karą. Kitą kartą mums gali mažiau pasisekti. Edwardas Lucasas

Daugiau
02/08/2019

Kodėl Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas susitiks Vietname?
Oficialu: JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas vasario 27-28 dienomis susitiks Vietname. Komunistų valdoma, tačiau į kapitalizmą linkstanti valstybė kadaise taip pat konfliktavo su Jungtinėmis Valstijomis.

Daugiau
02/08/2019

Tyrimas: pasaulyje sumažėjo savižudybių
Pasaulyje nuo 1990 metų daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius, rodo ketvirtadienį paviešinta didelio masto analizė, kurios autoriai nustatė didžiulių skirtumų tirdami nusižudančių vyrų ir moterų skaičius.

Daugiau
02/08/2019

Iranas grūmoja ir Europai
Iranas šeštadienį sėkmingai išbandė naują sparnuotąją raketą, galinčią nuskrieti daugiau kaip 1 350 km, pranešė valstybinė televizija. „Per sėkmingą bandymą sparnuotoji raketa „Hoveizeh“ nuskriejo 1,2 tūkst. km ir tiksliai smogė nustatytam taikiniui“, – sakė gynybos ministras Amiras Hatami.

Daugiau
01/25/2019

Neramumai Venesueloje
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ragina politinės krizės krečiamoje Venesueloje siekti dialogo ir užkirsti kelią eskalacijai. Tai jis sakė Jungtinėms Valstijoms, kartu ir kai kurioms kitoms Lotynų Amerikos šalims pripažinus opozicijos politiką Juaną Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu.

Daugiau
01/11/2019

Baimės dešimtmetis ir nauja tarptautinė sistema, kuri dar neužgimė
Nuo Šanchajaus ir Maskvos iki Briuselio ir Vašingtono – visur tvyro jausmas, kad su pasauliu, su valstybėmis, kuriose gyvename, ir net su mumis pačiais – kažkas negerai. Anksčiau tikėjome istorijos pabaiga, manėme, kad visas didžiąsias prieštaras pavyks įveikti, o štai – jaučiamės pralaimėję, išduoti, nujaučiame kažką negera. Daugeliui atrodo, kad visuotinė sistema miršta, tačiau ji nemiršta – ji jau yra mirusi. O naujos dar nėra, internetiniame leidinyje „Geopolitical Futures“ rašo jo įkūrėjas, tarptautinių santykių ekspertas George`as Friedmanas.

Daugiau
12/28/2018

Kas mūsų laukia 2019-aisiais
SAUSIS Susirinkus naujam Kongresui Atstovų rūmų demokratų lyderė Nancy Pelosi tikisi vadovauti prezidento Donaldo Trumpo politikos opozicijai. Radikaliojo dešiniojo sparno politikas Jairas Bolsonaro bus prisaikdintas Brazilijos – didžiausios šalies Lotynų Amerikoje – prezidentu. NASA zondas „New Horizons“ labiausiai priartės prie Kuiperio juostos objekto MU69. Nutolusi 6,5 mlrd. km atstumu nuo Žemės tai yra tolimiausia ekspedicija žmonijos istorijoje.

Daugiau
12/28/2018

Įvykiai, prikaustę mūsų dėmesį 2018-aisiais
Saus. 9 Po kelias dienas vykusių protestų, nusinešusių mažiausiai 21 gyvybę, Irane areštuota per 3700 žmonių. 20 Turkija pradėjo JAV remiamų kurdų pajėgų puolimą Sirijos Afrino regione.

Daugiau
12/21/2018

Kalėdos aplink pasaulį
Kalėdos švenčiamos daugelyje pasaulio šalių: ši šventė tapo neatsiejama įvairių kultūrų dalimi. Nesvarbu, kur bebūtumėte gruodžio 25-ąją (kai kuriose šalyse ši data skiriasi), tai gali tapti puikia proga pajusti unikalią kalėdinę dvasią.

Daugiau
12/21/2018

Naujas JAV ir Kinijos mūšio laukas – Afrika?
Kinijai vis intensyviau konkuruojant dėl pasaulinės įtakos, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė imtis naujos strategijos Afrikos atžvilgiu: stiprinti prekybinius ryšius, daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu ir tikslingiau nukreipti Jungtinių Valstijų užsienio pagalbą. Ar to pakanka ir ar ne per vėlai susizgribta, „The Atlantic“ publikuojamame straipsnyje analizuoja apžvalgininkas Krishnadevas Calamuras.

Daugiau
12/07/2018

Ultimatumas dėl branduolinių ginklų: atidėta tai, kas neišvengiama
JAV įspėjus Rusiją, kad Vašingtonas pasitrauks iš svarbios Šaltojo karo laikų branduolinių ginklų kontrolės sutarties, jei Maskva per 60 dienų neužtikrins jos sąlygų laikymosi, diplomatai ir analitikai išlieka skeptiški. Jie tikina, kad tokia strategija – neveiksminga, o JAV pasitrauks bet kokiu atveju.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu