Atmintinė pramogaujantiems prie vandens
Vasara – smėlėtų kojų ir maudymosi kostiumėlių sezonas. Nors ir atėjo paskutinis jo mėnuo, karščiai tik stiprėja, todėl daugelis laiką leidžia bei karštį įveikti bando eidami į paplūdimį. Tačiau prie vandens gali tykoti nelaimės, todėl „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovė Brigita Poškuvienė primena, ką kiekvienam reikėtų žinoti nelaimingo atsitikimo atveju. „Statistika rodo, kad Lietuva – viena iš pirmaujančių Europoje šalių pagal skendimų skaičių, kasmet čia nuskęsta apie du šimtus žmonių. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje tai yra viena dažniausių išorinės bei netyčinės mirties priežasčių, ypatingai dažnai paliečianti vaikus ir paauglius. Todėl kviečiame prie vandens būti atsargiais ir elgtis atsakingai, o įvykus nelaimei – žinoti, kaip padėti sau ir kitiems“,  – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė. 5 patarimai, ką daryti nelaimės atveju: Jei sutraukė koją – lipkite iš vandens Jei būnant vandenyje koją sutraukia mėšlungis ar prasideda kiti raumenų spazmai, stenkitės kuo greičiau išlipti iš vandens. Išlipę iš vandens skaudančią vietą pratampykite ir pamasažuokite, uždėkite šildantį kompresą. Jei skausmas išlieka ilgiau, jam numalšinti naudokite priešuždegiminius vaistinius preparatus. Jei skęstate – kuo garsiau kvieskite pagalbą Jei išlipti iš vandens negalite ir pradėjote skęsti, kelkite kuo daugiau triukšmo tam, kad jus išgirstų aplinkiniai žmonės. Akivaizdžiai parodykite, kad skęstate ir jums yra reikalinga greita kitų žmonių pagalba. Plaukimo baseinuose ar prie vandens telkinių vasarą būna labai daug žmonių, daugybė jų taškosi vandeniu ir pastebėti į nelaimę patekusį žmogų – ypač sudėtinga. Todėl labai svarbu akivaizdžiai parodyti, kad esate bėdoje. Atsipalaiduokite ir leiskite kūnui plūduriuoti Kartais nutinka taip, kad pagalbos šalia nėra. Ironiška, tačiau taip nutikus – svarbiausia nusiraminti ir pabandyti atsipalaiduoti. Nors paprasčiau pasakyti, nei tai padaryti situacijoje, kuri kelią grėsmę gyvybei, atpalaiduotas kūnas turi natūralią savybę plūduriuoti vandens paviršiuje. Stenkitės laikyti kūną kuo horizontalesnėje padėtyje, iškelkite galvą virš vandens ir nepamirškite kvėpuoti. Jei įmanoma, rankomis stenkitės švelniai stumtis link kranto. Kontroliuokite kvėpavimą Greitai judančiame ar banguojančiame vandenyje (pavyzdžiui, jūroje) labai svarbu nuslopinti paniką ir norą šauktis pagalbos. Skęstant vanduo patenka į kvėpavimo takus bei plaučius, todėl labai svarbu užčiaupti burną ir stengtis nekvėpuoti, kol galva neiškils virš vandens. Išnirę greitai ir giliai įkvėpkite ir vėl sulaikykite kvėpavimą, kol iškilsite į vandens paviršių. Šiuo atveju ypatingai svarbi savikontrolė – jei pavyksta nesupanikuoti ir nekvėpuoti po vandeniu, išgyvenimo tikimybė yra gana didelė. Pamatę nelaimę kvieskite gelbėtojus Jei leisdami laiką prie vandens pastebėjote skęstantį žmogų – kvieskite gelbėtojus. Nepulkite į vandenį patys, ypač jei nesate tvirtas plaukikas. Taip galite ir dar labiau pabloginti situaciją, ir apsunkinti darbą gelbėtojams. Svarbiausia, kad ir prie kokio vandens telkinio atostogaujate, elkitės atsargiai ir atsakingai – nekelkite pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Psichologės patarimai, kaip pasiruošti mokyklai
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, tad, kad ir kaip stengiamės nuvyti mintis apie mokyklą, mokslo metai nenumaldomai artėja. Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, ypač, jei į mokyklos suolą mažylis ruošiasi sėsti pirmą kartą. Tad kaip vertėtų pasiruošti mokslo metams, kad ir taip neišvengiamo psichologinio streso būtų kuo mažiau, o iš anksto pasiruošus mokyklai dar kaip reikiant pasimėgautumėte paskutiniu atostogų mėnesiu, pataria psichologė Inga Būdvytytė. Nepieškite perdėm rožinio paveikslo. Anot I. Būdvytytės, nepaprastai svarbu yra tai, kaip tėvai reaguoja ir kalba apie mokyklą, mat tai gali nulemti ir vaiko požiūrį. Jei mokykla jums nekėlė teigiamų emocijų, nepasakokite baisių istorijų apie piktas mokytojas ar nedraugiškus klasiokus. Reikėtų susilaikyti ir nuo tokių komentarų, kurie išsprūsta nepagalvojus, pavyzdžiui, „Oi, nežinai, kas tavęs laukia…“ arba „Prasideda vargai vargeliai…“. „Pirmokui verčiau reikėtų papasakoti apie tai, ko galima tikėtis mokykloje, ką jis ten veiks ir kaip viskas atrodys. Taip pat svarbu nepiešti perdėm rožinio paveikslo, mat kai kurie tėvai, pastebėję vaiko nerimą, puola jį raminti pasakodami, kaip mokykloje bus smagu, atsiras daug naujų draugų, su kuriais galės žaisti – tokiu atveju vaikui gresia nusivylimas, nes žaidimų ir smagybių bus gerokai mažiau nei jis įsivaizdavo“, - įspėja psichologė. Nenuvertinkite vaiko nerimo. Jei vaikas prisipažįsta, kad grįžimas į mokyklą jam kelia nerimą ir baimę, I. Būdvytytė ragina nenuvertinti jo jausmų ir pasiteirauti, ko būtent jis bijo. Svarbu ne pulti raminti ir tikinti, kad viskas bus gerai, o išklausyti, priimti vaiko nerimą ir pasidalinti savo patirtimi, prisipažįstant, kad ir jums pirmą dieną mokykloje ar naujam darbe buvo baisu paaiškinant, kad dauguma žmonių jaudinasi prieš svarbius gyvenimo pokyčius. „Nenuvertinkite vaiko jaudulio sakydami, kad tai menkniekis. Taip pat nelyginkite jo su kitais bendraamžiais ir jų reakcijomis – kiekvienas yra skirtingas ir savaip išgyvena pokyčius bei su jais tvarkosi“, - sako specialistė. Apsipirkite kartu. Anot psichologės I. Būdvytytės, vykstant į parduotuvę pirkti mokyklinių prekių, svarbu, kad vaikas galėtų dalyvauti apsipirkimo procese, išsakyti savo nuomonę, išsirinkti norimą kuprinę ar penalą – turint mielus širdžiai reikmenis, pirmoji diena mokykloje bus kur kas laukiamesnė. Na, o jei praktiniais reikalais ir mokinio krepšeliu pasirūpinsite iš anksto – paskutinėmis vasaros dienomis galėsite ramiai laukti artėjančių mokslo metų. „Apsipirkimas mokyklai drauge suteiks gerų emocijų mažyliui: jis jausis svarbus bei turintis įtakos šiame procese. Žinoma, svarbu aptarti, kiek pinigų tam galite skirti. Tai gera proga mokytis ieškoti kompromisų, ugdyti vaiko finansinius ir planavimo įgūdžius. Kartu sudarykite pirkinių sąrašą, aptarkite, kiek pinigų tam galime skirti, ir kartu pabandykite paskaičiuoti, kiek ir ko reikės bei kiek galime sau leisti“, - pataria specialistė. Pratinkite vaiką prie naujo dienos režimo. Psichologė atkreipia dėmesį, kad artėjant mokslo metams, itin svarbu pakoreguoti ir vaiko dienos režimą: „Atėjus rudeniui, vaiko organizmui nebus papildomo šoko, kai reikės anksti keltis į mokyklą po atostogų, kai jis galėjo miegoti kiek norėjo. Artėjant mokslo metams stenkitės rytais keltis panašiu metu, kaip ir į mokyklą bei anksti eiti miegoti, kad vaikas kokybiškai pailsėtų. Įsivažiavus į rutiną – rugsėjį visos šeimos rytai bus kur kas malonesni ir nekels papildomo streso“. Lavinkite reikiamus įgūdžius. Prieš išleidžiant pirmoką į mokyklą, svarbu jį pamokyti ir praktinių įgūdžių: susitvarkyti savo daiktus, drabužius – tai pravers įvairiose socialinėse situacijose. Taip pat aktualu lavinti ir vaiko bendravimo įgūdžius – gebėjimą išklausyti kitą, ypač mokytoją pamokų metu, rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, palaukti savo eilės.

7 patarimai dviratininkams
Tinkama dviračio priežiūra gali padėti sutaupyti jūsų biudžetą, nes prižiūrėtas dviratis mažiau genda, o jo gedimai nepareikalaus tiek daug išlaidų.

4 patarimai, kaip sunaudoti mažiau interneto duomenų
Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Technologijų lyderė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau.

Vaikai ir šunys: kaip jiems saugiai bendrauti
Nors pasaulyje egzistuoja daugybė šunų veislių, kai kalbame apie šunų ir vaikų santykius, tėra tik trys šunų tipai: tie šunys, kurie it pamišę mėgsta vaikus; tie, kurie toleruoja juos; ir tie, kurie nemėgsta vaikų. Taip savo straipsnį internetiniame leidinyje examiner.com pradeda šunų elgesio specialistė ir dresiruotoja Laura Garber iš Naujojo Džersio valstijos.

Katės ir vaikai: gero elgesio taisyklės
Jeigu žadate savo vaikams dovanoti kačiuką, o patys nesate dideli kačių gerbėjai, atsisakykite šios minties. Vienam iš tėvų vis tiek teks gyvūnėlio priežiūra, nes vaikai, kad ir geriausių norų vedini, ne visada sugebės juo pasirūpinti.

Natūralūs valikliai mūsų namuose
Cheminiai valikliai nešvarumus įveikia  greitai, tačiau agresyvūs chemikalai gali sukelti ir įvairius dermatologinius susirgimus bei alergijas. Tačiau ir šiandien, visuotinės chemizacijos laikais, daug žmonių šiuolaikines valymo priemones sėkmingai pakeičia lengvai kiekvienuose namuose randamomis mažai kenksmingomis ar visai nekenksmingomis medžiagomis.

Švaresni namai ir grynesnis oras
Kad gerai jaustumėtės namie, jie turi būti sveiki - švarūs, tvarkingi, juose turėtų cirkuliuoti grynas oras. Pagalvokite, kaip gerai jaučiatės šiltuoju metų laiku būdami lauke, gamtoje. O juk žvaliai jaustis norisi ir namuose.

Daiktai, kuriuos vertėtų išmesti
Kad būtume sveiki, neužtenka tris kartus per savaitę nueiti į sporto salę. Reikia atsikratyti krūvos dalykų, kurie nepastebimai nuodija mūsų gyvenimą. Kad ir kaip keista, tai yra įprasti daiktai, laikomi virtuvėje arba vonios kambaryje...

Ko iš aprangos vasarą geriau atsisakyti?
Vasarą mūsų garderobas kardinaliai pasikeičia, bet ne visada mada sutampa su saugumo reikalavimais. Kokius daiktus geriau nukišti į spintos gilumą, kad neprisidarytumėte sveikatos problemų?

Slenka plaukai? Kada metas susirūpinti
Plaukų retėjimo problema pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, nepriklausomai nuo amžiaus, teigia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė-trichologė Jaunė Stumbrienė. Plaukai retėja tuomet, kai, sutrikus jų natūraliam augimo ciklui, vis daugiau jų iškrenta ne tik savo ramybės, bet ir augimo fazėje. Normalu, jeigu per dieną išslenka 50-150 plaukų, kitu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.

Penki naudingiausi užkandžiai keliaujant vasarą
Poilsį prie jūros ar gamtoje kartais gali apkartinti apsinuodijimas. Kaip išlikti sveikiems kelionių metu ir kokie užkandžiai labiausiai tinka, pataria Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit.