Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

12/07/2018

Veterinarė: „Subalansuota mityba augintiniams ne mažiau svarbi nei jų šeimininkams“
Meilę augintiniui daugelis šeimininkų išreiškia maistu. Tačiau, jeigu tas maistas nesubalansuotas, noras šunį ar katę palepinti gali baigtis liūdnai – juos net suluošinti. Su tokiais atvejais susidūrusi veterinarė Vaida Misiūnienė sako, kad tiek nepakankamas, tiek per didelis vitaminų ir mikroelementų kiekis augintinio racione gali rimtai sutrikdyti jo sveikatą. Deja, vis dar didelė dalis šeimininkų nežino, kaip teisingai maitinti savo keturkojus draugus, todėl į veterinarijos kliniką atvedami gerokai nutukę šunys ar katės su iškrypusiu stuburu.

Daugiau
11/30/2018

Laikas sau nėra fantastika, o būtinybė
Laikas sau yra nuostabus dalykas. Ramia sąžine snūstelėti vidury dienos, išeiti pasivaikščioti nesistengiant kartu ir užsukti sutvarkyti reikalų ar nueiti į masažą ne tada, kada skauda nugarą, o tiesiog tam, kad būtų malonu. Jei dar turite mažų vaikų, tokį laiką per maža pavadinti nuostabiu, tai labiau yra fantastika. Nors iš tiesų, tai net ne fantastika – tiesiog tokio laiko praktiškai nebūna ir sunku atminti, ar buvo kada nors. Pažįstama? Tuomet šios eilutės jums, nes kokybiškas laikas sau – būtina sąlyga psichinei ir fizinei sveikatai. Kaip jo atrasti?

Daugiau
11/16/2018

Patarimai laukiantiems Juodojo penktadienio
Ar esate vienas iš tų žmonių, kurie jau skaičiuoja valandas iki Padėkos dienos – bet ne dėl kalakuto ar futbolo? Tuomet tikriausiai jūs ruošiatės Juodajam penktadieniui, kuris ir vėl kai kuriose parduotuvėse  prasidės vos išaušus. Nepriklausomai nuo to, kada jūs ruošiatės pradėti savo Juodojo penktadienio apsipirkinėjimą, pagrindinis jūsų planas greičiausiai yra kaip įmanoma pigiau įsigyti tuos daiktus, kurių jums iš tikrųjų reikia. Neretai, nors ir ne visada, Juodąjį penktadienį ypatingai atpinga elektroniniai prietaisai, todėl labai lengva pamesti galvą ir išleisti daugiau pinigų negu planavote.

Daugiau
11/16/2018

Atšvęskite padėkos dieną be kaltės
Padėkos diena mus aplanko tik kartą metuose, tad kodėl gi nepaleidus vadžių ir neleidus sau mėgautis? Nes antsvorio kaupimas šventiniu laikotarpiu jau yra tapęs mėgstamiausiu šalies užsiėmimu. Metai po metų per kiekvienas šventes mes priaugame mažiausiai po svarą (kai kurie ir daugiau), kuris visam laikui ant mūsų pasilieka.

Daugiau
11/09/2018

Sėkmės receptas
Dr. Vadimas Dechtiaris gyveno Vilniuje, užsiiminėjo privačia  praktika. Mokėsi pas žinomus Amerikos, Kanados, Anglijos NLP psichoterapeutus, vėliau Lietuvoje pats ėmė mokyti žmones, dirbo su politikais, verslininkais, gydytojais. Vėliau emigravo į JAV, kur jis praktikuoja  akupunktūrą, psichoterapiją, hipnoterapiją. Jei tikėti tuo, kas rašoma jo knygoje „Mano nuostabi ateitis“, nuo šiol kiekvienas nevykėlis, pasitelkęs neurolingvistinio programavimo metodus, gali tapti... „sėkmingu“ žmogumi. Jei ne darbe, tai bent šeimoje... Kas gi to nenorėtų?

Daugiau
10/26/2018

„Žalias“ Helovinas
Kažkada buvusi keltų tradicinė derliaus ir naujojo sezono šventė, Helovinas, su laiku tapo mažiau dvasinga ir labiau komercine švente bei ištisa Helovino industrija: prognozuojama, kad šiais metais šventei amerikiečiai išleis $9 milijardus. Tokie vartojimo mastai palieka gilų pėdsaką aplinkosaugai, neišdylantį dar ilgai po paskutinio įmantrios formos saldainio suvalgymo.

Daugiau
10/12/2018

Kaip namus sutvarkyti greičiau ir su malonumu
Tvarkymas – ne pats maloniausias žodus, ypač kai žinai, kad visą savaitgalio dieną turėsi kuopti namus. Tačiau pažiūrėjus į šį procesą kūrybiškai, jis gali tapti ne toks varginantis.

Daugiau
10/05/2018

Kaip įveikti rudeninę depresiją
Ruduo, vis trumpėjančios dienos, rečiau pasirodantys saulės spinduliai, lietus ne vienam atneša liūdesį, blogą nuotaiką, vangumą. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, o kitus rudenį prislegia sezoninė depresija. Kaip pasireiškia sezoninė depresija?  Depresija būna klasikinė ir sezoninė. Klasikinė žinoma nuo seno, o sezoninė depresija imta išsamiau tyrinėti XX a. pabaigoje. JAV 1984 m. buvo atlikti tyrimai ir paskelbti duomenys apie rudens–žiemos depresiją. Nors dažnai vartojamas rudeninės depresijos pavadinimas, jis nėra teisingas, nes iš tiesų yra dvi sezoninės depresijos: rudens–žiemos ir pavasario–vasaros. Nemažai rudens–žiemos depresijos simptomų būdingi ir klasikinei depresijai: prislėgta nuotaika, jėgų, energijos praradimas, nebesidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, didėja nepasitenkinimas savimi, mažėja seksualinis potraukis, atsiranda miego sutrikimų, nemalonių somatinių simptomų. Nuo klasikinės ši depresija pirmiausia skiriasi tuo, kad ypač padidėja mieguistumas. Žmogus miega ilgai, bet vis vien jaučiasi neišsimiegojęs. Sergant klasikine depresija atsiranda valgymo sutrikimų – anoreksija arba bulimija (valgoma arba per mažai, arba per daug). Rudens–žiemos depresija pasireiškia didžiuliu saldumynų poreikiu, todėl susirgus dažnai padidėja svoris. Sezoninę depresiją paprastai lydi dirglumas, susierzinimas, konfliktavimas su kitais žmonėmis. Sergantieji klasikine depresija save viskuo kaltina, jaučiasi menki, jiems dažnokai kyla suicidinių (apie savižudybę) minčių. Rudens–žiemos depresijos kamuojami pacientai žudosi rečiau, bet dažniau įninka į įvairias priklausomybes: ima vartoti alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas. Sezoninėmis depresijomis gali sirgti ir vaikai bei paaugliai, tačiau tai pastebėti nelengva: jiems dažnai pasireiškia užslėpti simptomai. Vaikai patys dažniausiai nesugeba įvardinti, kas jiems darosi. Klasikinė depresija vaikams pasireiškia apetito praradimu, miego, somatiniais sutrikimais, elgesio problemomis, o susirgus rudens–žiemos depresija juos kamuoja nuolatinis nuovargis, dirglumas. Atsiranda elgesio sutrikimų, kurių anksčiau nebuvo. Jei vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo blogai elgtis, neklausyti, bėgti iš namų, blogai mokytis, galima įtarti sezoninę depresiją, todėl tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir kreiptis pagalbos į specialistus. Priežastys Sezoninė depresija kyla rudens ir žiemos mėnesiais, kai trumpėja dienos, sumažėja šviesos. Manoma, kad rudens–žiemos depresija atsiranda būtent dėl šviesos stygiaus. Žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, apatiją. Melatoninas gaminasi tamsiu paros metu. Rudenį, žiemą, kai dienos trumpos, daug tamsos, melatonino gaminasi daugiau. Kai sutrinka melatonino ir serotonino pusiausvyra organizme, susergama depresija. Kaip kovoti? Reikėtų tęsti tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuoti, eiti pasivaikščioti ir pan. Labai svarbu kuo daugiau būti gryname ore šviesiu paros metu, net jei ir saulės nematyti. Namuose turi būti kuo daugiau šviesos. Ryški šviesa labai padeda apsiginti nuo depresijos. Kambarių sienos galėtų būti išdažytos šviesiomis spalvomis, pavyzdžiui, gelsva. Tai padėtų šiek tiek kompensuoti šviesos stygių. Jei žmogus vis dėlto susirgo rudens–žiemos depresija, jį reikėtų gydyti šviesos terapija. Yra specialios šviesos terapijos lempos, kurias turi kiekvienas psichikos sveikatos centras. Jei jau nepakanka ir šviesos terapijos, pasivaikščiojimų gryname ore, gero patalpų apšvietimo, gydytojas paskiria medikamentinį gydymą. Šiais laikais yra didelis pasirinkimas naujos kartos antidepresantų, kurie sureguliuoja melatonino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse. Sergant depresija naudinga ir psichoterapinė pagalba. Teikiant psichoterapinę pagalbą, žmogus mokomas suvokti save ir savo būklę, performuoti įgūdžius, skatinti motyvaciją.

Daugiau
09/28/2018

Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui
Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir tai reiškia, kad vis mažiau juntame natūralią metų laikų ir gamtos tėkmę. Dažniau laiką pajuntame pažiūrėję į laikrodį, o ne pakėlę akis į dangų, kaip tai darė mūsų protėviai. Apie tai, kaip gyventi natūraliau juntant laiko tėkmę, kad rudens pradžia, mokslai bei darbai nekeltų streso, psichologo ir dėmesingumo mokytojo Pauliaus Rakštiko patarimai. Jauskime kalendorių ne kalendoriuje Kažin ar susimąstome, kad mūsų naudojamas Grigaliaus kalendorius yra tik vienas iš daugybės egzistavusių ir šiuo metu pasaulyje naudojamų. Greta šio, astronomiškai gana tikslaus, pamirštame ir kitą – savo vidinį kalendorių. Jei dar turime artimųjų, kurie gyvena kaime, ko gero, pastebime, kad jie gyvena kiek kitokiu ritmu nei mes mieste: keliasi su saule, dirba, kol mažiau karšta, dienos darbus dažnai koreguoja pagal tai, koks yra oras ir kokiam darbui jis palankus. Jie niekada nenustebs vieną rytą prabudę ir neištars: „nepajutau kaip vasara prabėgo!“ Nes jie ne tik mato gamtos kaitą kasdien, bet ir patiria ją visais savo jutimais. Tikrai nereiškia, kad kviečiu visus grįžti iš miesto į kaimą, tik kviečiu iš tos patirties kelti svarbų klausimą sau: o kokiais būdais aš jaučiu ryšį su gamta ir joje vykstančiais procesais? Pajuskime dabartį Mitybos ekspertai pataria valgyti sezonines daržoves, uogas ir vaisius dėl to, kad tuo metu jie labiausiai natūralūs ir sveiki mums. Tačiau yra ir kita, psichologinė šio patarimo pusė. Jei mums pavyktų labiau pastebėti šį gamtos siūlomų gėrybių spektrą ir jo kaitą, mes vis labiau patirtume ir gamtos esamą laiką. Juk braškių galime parduotuvėje įsigyti ištisus metus, tačiau tik vasaros pradžioje jomis galime iš tiesų mėgautis. Bėda ta, kad dažnai žmogus nori obuolių, kai subręsta braškės, ir ilgisi braškių, kai ateina laikas skinti obuolius. To niekada nebūtų, jei šį virsmą išgyventume įsisąmoninę, kad sezono metu yra kas nors nuostabiai prinokusio. Išnaudokime gamtos resursus Raskime minutę puodeliui arbatos. Ji ne tik sušildo kūną, bet ir nuramina mintis. Mano mėgstamiausia – pipirmėčių. Skinuosi ją pats ir geriu šviežią, o jei užsibūnu mieste, ji pasiekia mane iš uošvienės daržo sudžiovinta. Man tai vienas natūraliausių būdų pajusti, kokie ypatingi yra rudens vakarai su visomis savo spalvomis ir vėsa. Pirpirmėčių, ramunėlių, melisų, valerijonų ir apynių spurgų mišinį ypač naudinga vartoti rudenį, nes jis stiprina nervų sistemą ir gerina miego kokybę, kurios taip trūksta keičiantis metų laikams. Tokių resursų pilna gamta, lieka tik klausti savęs, ar mokame jais pasinaudoti? Nuraminkime stresą galvoje Ruduo neprasideda rugsėjo pirmąją. O Kalėdos neateina staiga, kaip dažnai gali pasirodyti iš anksto nepasirūpinus dovanomis. Gamtoje nevyksta jokie kardinalūs virsmai, kokie kartais įvyksta mūsų galvose rugsėjo pirmosiomis savaitėmis, kai miestas tarsi išgyvena sugrįžusių spūsčių ir streso antplūdį. Tai suvokdami, galime valdyti ir koreguoti savo mintis, išsaugoti vidinę ramybę. Įprasminkime vasaros patirtis ir pasiruoškime rudeniui Visgi trumpesnė diena ir žinojimas, kad ji tik trumpės, gali kelti liūdesį. Pamėginkite pažiūrėti į šią situaciją kitu kampu. Rudenį galime daugiau laiko skirti knygoms, teatrui, kitiems kultūriniams renginiams. Atšvęskite rudens pradžią suburdami draugus, o gal tik šeimą – pasidalykite vasaros įspūdžiais, parodykite nuotraukas, išklausykite kitų istorijas ir papasakokite savo nuotykius. Taip pat pasikalbėkite apie rudenį, kaip planuojate juo pasidžiaugti ir ką norėtumėte nuveikti kartu, o ką atskirai. Tokie stabtelėjimai, įsiklausimai ir atsivėrimai, buvusios ir būsimos patirties įprasminimai kuria stiprų pilnatvės jausmą, kad mūsų laikas neprabėga nejučiomis, o yra kupinas ypatingų akimirkų. Skubėkime lėtai ir išmaniai Daugumai žmonių rugsėjis yra kupinas skubėjimo: miestą užplūsta studentai, vėl prasideda spūstys, mokiniams reikia grįžti į vis labiau struktūruotą dienos eigą, o tėvams galvos prikimštos pažymų rinkimo, drabužių ieškojimo ir kitų mažai pastebimų, bet visą laiką suryjančių „smulkmenų“. Tokiose aplinkybėse labiau sekasi tiems, kas mėgsta planuoti iš anksto, tačiau jei viskas supuola tarsi į vieną dieną ar savaitę, būtina šias įtemptas dienas kuo protingiau susidėlioti. Neabejoju, kad net ir šiuo metu, bet kuris šį straipsnį skaitantis žmogus, turi daug nepadarytų svarbių darbų. Verta vėl ir vėl iš naujo įvertinti prioritetus, susiskirstyti darbus pagal svarbumo ir skubumo kriterijus ir taip išrinkti pačius aktualiausius. Galbūt tai, kas atrodo itin skubu, iš tiesų taip nėra? Koreguokime įpročius Viena dažniausių klaidų, ką daro žmonės prasidėjus mokslo metams, tai pradeda keltis anksčiau, bet miegoti eina dar įprastu vasarai laiku. Tokiu atveju net ir per kelias dienas susikaupia pastebimas miego deficitas, kuris greitai virsta irzlumo, nuovargio, įtempto skubėjimo priežastimi. Tai ypač veikia mažiausius mokinius, nes jiems nusistovėjusi rutina yra ypač svarbi. Pasiteisinimas, kad anksčiau vakare nepavyksta užmigti, o anksčiau ryte sunku keltis yra vienas dažniausių, todėl reikėtų nedaryti dviejų pagrindinių klaidų. Pirmiausia, užmigimo ir atsikėlimo laiką reikėtų keisti pamažu, pavyzdžiui, po 15 minučių ir išimčių nedaryti savaitgaliais. Antra, reikėtų pradėti ankstinti atsigulimą į lovą, net ir jei nepavyksta užmigti, o tik tada pamažu ankstinti atsikėlimą. Kokybiškas miegas yra nepaprastai svarbus mūsų fizinei ir psichinei sveikatai ir ypatingai vaikams.

Daugiau
09/18/2018

Laikas artimiausiems žmonėms: nepakanka skirti vos valandą per savaitę
Rugsėjį, šeimų gyvenimo ritmui sugrįžus į įprastas vėžes, mažiau laiko lieka artimiausiems žmonėms. Dalis mūsų jiems neskiria net valandos per savaitę. Namuose pritrūksta laiko pokalbiams ir su vaikais, ir su suaugusiais šeimos nariais. Psichologai įspėja – mes per mažai ir per retai bendraujame vieni su kitais. „Kuo daugiau bendraujame, tuo esame laimingesni. Tačiau net ir su saviškiais susitinkame gana retai. Su artimiausiais žmonėmis mes neatviraujame, neturime tokios tradicijos, nes jaučiamės nesaugiai. O būtent atvirumas kitam žmogui yra svarbiausia sąlyga tikram žmogiškam ryšiui atsirasti. Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Ypač tai svarbu vaikams“, – sakė „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 26 proc. respondentų su artimaisiais namuose beveik nebendrauja – sako tam skiriantys iki valandos per savaitę. Penktadalis apklaustųjų namiškiams skiria apie 2-3 val. per savaitę.  Tuo tarpu nemaža dalis, 34 proc.  apklaustųjų, randa daugiau laiko artimiesiems – kartu praleidžia nuo pusdienio iki  dviejų ir daugiau dienų per savaitę. Tiesa, tyrimas parodė, kad 10 proc. respondentų neturi kam skirti laiko, nes gyvena vieni. Daugiau laiko su artimaisiais praleidžia 26-55 metų respondentai ir miestų gyventojai. Išsilavinimas taip pat turi įtakos bendravimui – ilgiau su namiškiais bendrauja aukštesnio išsilavinimo gyventojai. Daugiau dėmesio vaikams Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nuomonės tyrimas („Mažųjų ekspertų mokyklos“ apklausa) parodė, kad pusė tėvų didžiausią savo laisvo laiko dalį skiria buities darbams, o 21 proc. įvardija, kad savo laisvą nuo darbo laiką pirmiausia skiria vaikams. Kita vertus, absoliuti tėvų dauguma (iki 90proc.) pripažįsta, kad būtent tėvų pavyzdys, auklėjimas ir ugdymas šeimoje lemia vaiko pasiekimus, jo asmenybės formavimąsi. „Matome pozityvią tendenciją – jaunesni žmonės daugiau laiko skiria bendravimui. Jie kuria kitokią kultūrą ir savo namuose – čia daugiau dėmesio artimiausiems žmonėms, vaikams. Mažieji auga matydami tėvų pavyzdį. Šeimoje, kur vaikams skiriama daugiau laiko ir dėmesio, kuriama saugesnė gyvenimo atmosfera. O būtent emocinis Lietuvos žmonių saugumas yra viena svarbiausių problemų šiandienos visuomenėje“, – sako „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas. Svarbu rasti laiko bendrauti M.Jundulo teigimu, „Gjensidige“ atliekami tyrimai kalba apie bendravimo aspekto svarbą Lietuvos žmonių saugumui – artimi žmonės yra  ne ką mažiau svarbūs už fizinį saugumą. „Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, 26 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų jais“, – mano „Gjensidige“ vadovas. Tiesa, jis pasidžiaugė apklausos rezultatais, kad net trečdalis visuomenės savo artimiausiems žmonėms skiria pakankamai savo laiko – su namiškiais jie praleidžia nuo pusdienio iki 2 dienų ir daugiau. Šis laikas skirtas bendroms veikloms, pokalbiams, išvykoms ir kitiems santykius palaikyti padedantiems užsiėmimams. Pasak M. Jundulo, artimiausioje aplinkoje svarbu puoselėti įgūdžius bendrauti: rasti laiko artimiausiems žmonėms ir skirti jį nuoširdiems, atviriems pokalbiams. Kuo daugiau artimų žmonių, tuo saugesni jaučiamės Lietuvos visuomenės tendencijas analizuojančio psichoterapeuto G. Chomentausko teigimu, net artimiausioje aplinkoje mes gana menkai palaikome artimus santykius, nes turime mažai įgūdžių bendrauti ir įsileisti kitus žmones į savo gyvenimą. „Galime paklausti savęs, kada paskutinį kartą surengėme pasisėdėjimą su kaimynais? Kada sukvietėme draugus be jokios progos, tik tam, kad pabendrautume? Iš tiesų labai saugome savo artimą teritoriją ir privatų gyvenimą, labai atsargiai ten ką nors įsileidžiame, kiti žmonės mums atrodo svetimi. Jaučiamės nesaugūs su kitais žmonėmis, todėl sunkiai atsiveriame ir nuoširdesniems santykiams – su kaimynais, su draugais, su giminėmis, su nepažįstamais žmonėmis“, – vardija G. Chomentauskas. Anot G. Chomentausko, vienas iš būdų prognozuoti ir įvertinti žmogaus emocinės gerovės jausmą yra susijęs su skaičiumi, nusakančiu, kaip dažnai žmogus randa laiko pasikalbėti su kitais žmonėmis. Jo teigimu, kuo daugiau dalinamės savo emocijomis ir mintimis, tuo daugiau sulaukiame atgalinio ryšio iš kitų žmonių, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje.

Daugiau
09/18/2018

Efektyvus laiko taupymas: kur klystame ir pametame ištisas valandas?
Visiems trūksta laiko. Didžiąją paros dalį žmonės praleidžia darbe, o likusią bando padalinti šeimai, namų ruošos darbams, miegui. Nespėjus pailsėti, bemat apima irzlumas, išsiblaškymas, nerimas. Tačiau, ar iš tiesų paroje yra per mažai valandų? Apie tai, kur dingsta laikas ir kaip jį susigrąžinti, pasakoja specialistai. Koučingo specialistė ir asmeninių pokyčių konsultantė Rūta Janukėnienė mano, kad kiekvieno žmogaus laiko vagys – individualūs, tačiau viskas priklauso nuo mūsų įpročių. „Gyvenimas yra mūsų įpročių visuma. Tai, ką darome kas dieną, kam skiriame savo laiką, energiją ir dėmesį, daro įtaką tiek emocinei savijautai, sveikatai, darbo efektyvumui ar finansams, tiek pasitenkinimui gyvenimu apskritai. Prioritetų nebuvimas, negebėjimas susikoncentruoti į tai, kas svarbu, vagia mūsų laiką. Vienų laiką „suvalgo“ buvimas socialiniuose tinkluose, įtraukiančių serialų žiūrėjimas, kitų – buitis ir namų ūkio darbai. Todėl labai svarbu savęs klausti, ar tai, ką darome, artina prie to, ko norime“, – pastebi specialistė. Išsiugdykite tinkamus įpročius Siekiant optimizuoti savo laiką, R. Janukėnienė pirmiausia pataria atlikti kasdienės veiklos analizę ir atsakyti sau į kelis klausimus: kokį nenaudingą įprotį norėtume pakeisti, ką tikimės pasiekti ir kaip tai padaryti. Specialistė sako, kad dar prieš įvedant naujus įpročius reikia įsivardyti, kas bus laikoma geru rezultatu – būtina suprasti naujojo įpročio naudą, tikėti tiek savimi, tiek rezultatu.  Tai darant, svarbu atsižvelgti į savo savijautą, gyvenimo būdą, aplinką ir kitas aplinkybes bei išsikelti nei per mažą, nei per didelį tikslą. „Paranku iš anksto nusimatyti galimus sprendimus, kurie įpročio keitimą padės įgyvendinti be milžiniškų pastangų. Pavyzdžiui, turimą tikslą skaidyti į etapus ir koncentruotis ne į galutinį rezultatą, o į kiekvieną mažą žingsnelį, padedantį jo pasiekti – taip judėti tikslo link bus paprasčiau ir lengviau“, – teigia R. Janukėnienė. Anot koučingo specialistės, nors vyrauja nuomonė, kad naujus įpročius galima išsiugdyti per dvidešimt vieną dieną, šis procesas yra labai individualus. Įpročio „įvedimo“ tempas priklauso nuo paties žmogaus, jo pasiryžimo, motyvacijos ir išsikelto tikslo, tačiau kiekvienas gali atsisakyti sau nenaudingų įpročių ir išsiugdyti naujus. Išvengti nerimo Janukėnienės teigimu, įpročių keitimas neturi erzinti ar kelti nerimo: „Praktinis patarimas norintiems pakeisti ar įgyti naujų įpročių: suklasifikuokite savo įpročius ir veiklas pagal du kriterijus – naudos ir malonumo. Jei veikla yra arba tik maloni, arba tik naudinga, pagalvokite, kaip būtų galima tai pakeisti. Jei įprotis ar veikla nėra nei maloni, nei naudinga – atsisakykite jos. Jei vaikų vežiojimas į mokyklą ar stovėjimas eilėse tam, kad gautumėte ar atsiskaitytumėte už paslaugas nėra malonūs, galbūt verta pagalvoti apie šiuos veiksmus palengvinančias paslaugas ar programėles? Juk kiekvienas vis labiau vertiname savo laiką ir nenorime jo švaistyti tam, kas mums neteikia didelės vertės ar malonumo“. Pasak jos, vienu metu verta keisti tik po vieną įprotį. Šiame procese specialistė siūlo sąmoningai stebėti visą procesą, esant reikalui, koreguoti įgyvendinimo planą ir priemones – motyvacines ar išmaniąsias. Specialistės teigimu, būtina fiksuoti momentus, kai mums kažkas pavyksta ir pasidžiaugti jais. Kai pavyksta atsispirti pagundai užsirūkyti, prisivalgyti ar nepasiduoti streso sukeltam norui grįžti prie įprastų veiksmų. Tuomet galima save kažkuo apdovanoti, siekiant paminėti mažas pergales kelyje pagrindinio tikslo link. Leiskite sau pailsėti Viena iš didžiausių pervargimo priežasčių – nuolatinis skubėjimas. Šiuolaikiniam greitu tempu gyvenančiam žmogui asmeninių pokyčių konsultantė pataria leisti sau pailsėti: „Žmonėms, darbe ar asmeniniame gyvenime patiriantiems įtampą, puikiai tinka joga, kvėpavimo, meditacijos pratimai. Visa, kas leidžia pailsėti protui, bet ir nenualina kūno“. Svarbu suvokti ir tai, kad nuo laiką atimančių situacijų pabėgti ne visuomet įmanoma. Tačiau galima ieškoti būdų, kaip nemalonius darbus ar veiklas paversti maloniais. Specialistės pastebi, kad, nors neretai tenka sugaišti automobilių spūstyse, eilėse parduotuvėse ar bankuose, tai gali būti paskata atrasti sprendimus, kaip suvaldyti tokius laiko vagis, arba palankus metas pailsinti mintims. Galima pasiklausyti muzikos, audioknygų ar tiesiog pabūti tyloje. Svarbiausia daryti tai, kas padėtų atgauti sąmoningumą, vidinę ramybę ir negalvoti apie tai, kad neefektyviai švaistote laiką.

Daugiau
09/18/2018

Žalojantis grožis: kaip pasirinkti plaukų priežiūros priemones?
Ilgą laiką plaukų slinkimas buvo vienas iš senatvės požymių, o apsilankymas kirpykloje reiškė plaukų grožio ir sveikatos procedūrą. Šiandien situacija gerokai pasikeitė. Chemiškai agresyvios medžiagos išprovokuoja plaukų slinkimą ar net plikimą, o kirpėjai kenčia nuo neatstatomų odos ir kvėpavimo takų pakenkimų. Ko vengti ir kaip pasirinkti saugias plaukų priežiūros priemones? Kada grožis pradeda žaloti Prieš porą metų Baltijos aplinkos forumo vykdytos apklausos duomenimis, 20-50 proc. Lietuvos kirpėjų yra kentėję nuo tokių sutrikimų kaip alergija, paraudimai, dermatitas, kvėpavimo takų ligos. O remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostatomis, grožio salonų darbuotojai dėl nuolatinio sąlyčio su pavojingomis cheminėmis medžiagomis yra priskiriami vėžinių susirgimų rizikos grupei. Reaguojant į tokią situaciją, pastaraisiais metais Lietuvos grožio salonai ėmė jungtis prie Europos Sąjungos LIFE+ programos lėšomis finansuojamo projekto „Pagalvok, kai perki“, skatinančio atkreipti dėmesį į agresyvių cheminių priemonių žalą ir ieškoti ekologiškų, natūralių kosmetikos alternatyvų. Cheminės plaukų priežiūros priemonės kenkia ne tik profesionalams. Plaukų slinkimas ir silpnėjimas, plikimas, pleiskanos, galvos odos problemos – tai cheminių plaukų priežiūros produktų sukeltos problemos, su kuriomis susiduria nemaža dalis vartotojų. Anot biologo ir ekologinio „Mėtos“ ūkio vadovo Mindaugo Vyskupaičio, didžiausia problema ta, kad, bandydami sustabdyti plaukų slinkimą ar tokias problemas kaip plaukų lūžinėjimas ar išsausėjimas, daugelis žmonių patenka į užburtą ratą. „Plaukų problemos sprendžiamos, griebiantis chemiškai agresyvių sintetinių priemonių, kurios gaminamos naftos produktų, silikonų, sulfatų pagrindu. Tokios priemonės nemaitina plauko iš vidaus ir pasižymi trumpalaikiu plaukus iš išorės gražinančiu poveikiu. Todėl po kurio laiko problemos pasidaro dar rimtesnės“, - teigia biologas M. Vyskupaitis. Kas kenkia ir kada verta susirūpinti Plaukas yra baltyminė struktūra, kurioje dominuoja keratinas, sudarantis apie 60 proc. plauko. Plaukų augimui būdingas cikliškumas: ciklą sudaro plauko augimo, ramybės ir iškritimo fazės. Todėl nereiktų nerimauti, jei per parą iškrenta daugmaž 50-100 plaukų. Tai natūralus reiškinys, kurio metu senus plaukus pakeičia nauji. Normalu, jei rudenį ir pavasarį plaukų slinkimas šiek tiek suaktyvėja. Susirūpinti reikia, jei plaukai intensyviai slenka 2-3 mėnesius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnai plaukų slinkimą išprovokuoja suplonėjusi ir susilpnėjusi plauko struktūra. Todėl, siekiant išvengti rimtų problemų, negalima ignoruoti plaukų struktūros pokyčių: skilinėjančių ir trapių plaukų, sumažėjusios plaukų apimties ir kitų panašaus pobūdžio pakitimų. Agresyvios cheminės medžiagos, esančios plaukų priežiūros priemonių sudėtyje, kenkia ne tik plaukams ir galvos odai, bet didina vėžio, dermatito, astmos, reprodukcinės sistemos sutrikimų, skydliaukės ligų riziką. Didžiausią pavojų kelia Sodium Lauryl Sulfate (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLES). Tai žmogaus organizmui toksiškos medžiagos. Kai kurios šampūnų ir kondicionierių sudedamosios medžiagos nėra toksiškos, tačiau gadina, sausina ir silpnina plauką. Šioms medžiagoms priskiriami silikonai. Kita kenksmingų medžiagų rūšis – alergenai ir dirgikliai. 6 patarimai, kaip pasirinkti saugias alternatyvas: Nesirinkite itin smarkiai putojančių priemonių. Putų efektą suteikia toksiškos medžiagos Sodium Lauryl Sulfate (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLES). „Pavojingus sintetinius junginius galima pakeisti natūraliomis plaunančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, produktais su daug saponinų turinčiais vaistiniais putokliais“, - teigia „Mėtos“ vadovas. Venkite silikonų, iš išorės padengiančių plauką plėvele, tačiau sausinančių plauką iš vidaus. Silikonai žymimi galūne -cone. Plauką taip pat sausina sudėtyje esantys mineraliniai aliejai bei amoniakas. Venkite alergizuojančių medžiagų, tokių kaip methylchloroisothiazolinone, methylisothiazolinone, ethylparaben, benzalkonium chloride. Neaukokite sveikatos dėl greito efekto. Išgauti greitą efektą dažniausiai padeda silikonai: jie apgaubia plauką plėvele, dėl kurios plaukai ima blizgėti, tampa lengvai šukuojami, tačiau ta pati plėvelė neleidžia maitinti plauko iš vidaus ir plaukas ima sausėti. „Reiktų atsiminti vieną paprastą dalyką: natūralių priemonių poveikis nėra toks staigus, natūralių veikliųjų medžiagų poveikiui reikia laiko, tačiau jis tęsiasi žymiai ilgiau ir teigiamai veikia plauką iš vidaus“, - teigia M. Vyskupaitis. „Mėtos“ ūkyje iš natūralaus beržų ir dilgėlių ekstrakto bei melisos eterinio aliejaus gaminamas ekstraktas plaukams stiprinti. Išbandykite natūralias alternatyvas. Pagerinti plaukų būklę ir paskatinti plaukų augimą padeda galvos masažai – jie stimuliuoja galvos odą. Galvos odos masažus galima atlikti rankomis arba šepečiu. Plaukus taip pat rekomenduojama skalauti apynių ar dilgėlių nuovirais, palepinti ricinos ir varnalėšų aliejaus kaukėmis. Ribokite per dažną plaukų plovimą. Itin dažnas plaukų trinkimas trukdo plaukui natūraliu būdu išlaikyti drėgmę ir apsauginį riebalinį sluoksnį. Pašalinus šį sluoksnį, plaukai pradeda greičiau riebaluotis. Dažnas plaukų plovimas išsausina plaukus, o kartu pažeidžia natūralią galvos odos liaukų funkciją. Atstatyti šią funkciją ir plaukų sveikatą padeda natūralūs dilgėlių, beržų, ramunėlių vandeniniai ekstraktai. www.metinisgyvenimas.lt

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu