Tingėjimo nauda: tampame laimingesniais žmonėmis?
Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Įžvalgomis apie tai, kodėl toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėse, pasidalijo Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Skališiutė. Kuo naudingas tingėjimas Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. Skališiutės teigimu, mus nuo vaikystės lydi klaidingas raginimas nuolat stengtis pasiekti, nudirbti vis daugiau, kad vėliau galėtumei kuo daugiau turėti. Mūsų vidiniai poreikiai, svajonės lieka kažkur nuošaly. Kartu su jais – ir būtinybė atsipūsti, pailsėti. „Žmogų, gyvenantį nuolatiniame skubėjime ir spaudime, galiausiai pradeda kankinti pastovus nerimas dėl to, kad kažkas nepavyko: kad kolega sugalvojo geresnę idėją, kad bičiulio automobilis naujesnis ir t. t. Čia pat, tik stabtelėjus, užplūsta nemalonūs, skausmingi jausmai apie tai, koks tu esi (tariamai) nesėkmingas, ir tai skatina stengtis dar labiau. Žmogus nebeleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes tai laikoma tinginyste, kas jo mintyse lygu negatyviam reiškiniui. O yra atvirkščiai“, – suklusti skatina psichologė. Skališiutės teigimu, žmogui kasdien privalu nors kiek pabūti atsipalaidavus. Kiekvienas gali rinktis tai, kas jam maloniausia: ar tingiai lovoje skaityti knygą, ar žiūrėti smegenų „neužkraunančias“ TV laidas, filmus, ar paplepėti telefonu su draugais. Šis malonus laikas, skirtas tik sau, padeda ne tik pailsėti, bet ir įveikti visą dieną kankinusius klausimus, užduotis. Pailsėjus, atsipūtus, gimsta ir sudėtingiausių problemų sprendimai. Kokybiškas poilsis naudingas ir darbinėje, verslo sferose. Nepailsintis žmogus, patiriantis lėtinį nuovargį, yra persekiojamas emocijų kaitos, streso, subjurusios nuotaikos. Tai apsunkina netgi kasdienių problemų sprendimą. Kaip tik todėl tarp vartotojų populiarėja taip vadinamas „išmanusis tingėjimas“, kai kasdienės, rutininės užduotys „pavedamos“ įvairioms programėlėms, platformoms. Tai leidžia suteikti sau laisvo laiko, reikalingo kiekvieno iš mūsų protui. Galiausiai, dėl to laimi abi pusės – tiek pats vartotojas, tiek jį aptarnaujantis personalas. Pasirinkite tinkamą strategiją Psichologės A. Skališiutės teigimu, mūsų organizmas pats atsiunčia signalą, kai jam gyvybiškai pritrūksta poilsio: „Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę. Tada organizmas reikalauja pailsėti, ir kuo atkakliau nenorime tam rasti laiko, tuo kūnas intensyviau „šaukia“, kartais net susergame. Dėl to svarbu įsiklausyti į save ir, prireikus, bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti.“ Poilsio būtinybę vieningai pabrėžia ir gydytojai neurologai. Jų teigimu, relaksacija gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina atsparumą ligoms ir teigiamai veikia mūsų emocijas. Atsipūtus, pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis, suaktyvėja mūsų kūrybiškumas ir motyvacija dirbti, išmokti kažką naują. Jaučiant „sąstingį“ darbinėje ar studijų veiklose, pravartu ne dirbtinai versti organizmą veikti, galvoti, o pirmiausia – pailsėti. Visgi, kaip pastebi specialistai, savotišku darbu tampa užduotis rasti laisvo laiko nuo visų darbų. Egzistuoja paradoksas: kartais apsirūpiname daugybę technologijų, turinčių palengvinti kasdienybę, bet esame kur kas labiau užimti, nei mūsų seneliai jaunystėje. Svarbu racionaliai įsivertinti, kurios technologijos, išmanūs sprendimai tikrai palengvins būtį ir buitį, o kurie – tik madingi atributai su naudojimo instrukcija, pavogsiančia per daug laiko. Susidėliokite rutininius darbus, kuriuos atliekate kas savaitę ar mėnesį, ir šalia, išnaršę apžvalgas internete, surašykite galimus sprendimus. Tada minėtas užduotis galėsite „perleisti“ jums asmeniškai naudingoms programėlėms, platformoms ir atrasti laiko kokybiškam poilsiui.

Sumuštinio revoliucija: kokius sumuštinius valgysime ateityje?
Sumuštinių populiarumo visame pasaulyje nenuginčytų niekas – nuo žymiųjų Croque Madame Prancūzijoje, iki Banh Mi Vietname ar Danijoje mėgiamų smørrebrød – sumuštinis šiandien yra neatsiejama daugelio mitybos raciono dalis. Sumuštiniai populiarūs ir Lietuvoje: kepyklos „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikta lietuvių apklausa atskleidė, kad 41 proc. respondentų pusryčiams dažniausiai renkasi šį patiekalą. Tačiau pastaruoju metu sumuštiniai išgyvena tikrą revoliuciją – dėl besikeičiančių valgymo įpročių, tiek jų sudėtis, tiek formatai smarkiai keičiasi. Kokius sumuštinius ir kodėl rinktis populiariausia ir kokia ateitis jų laukia? Lietuvoje sumuštinius daugelis renkasi pusryčiams. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (90 proc.) lietuvių teigia valgantys pusryčius, o dažniausiai pusryčiams valgomas maistas yra sumuštiniai (41 proc.). Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas pastebi, kad „nacionalinio“ lietuviško sumuštinio samprata keičiasi – dar sovietiniais laikais vyravusią batono, dešros ir sūrio kombinaciją šiandien vis dažniau keičia netradiciniai duonos kepiniai ar priedai.    „Šiandien sumuštinių valgymo kultūra išgyvena tikrą renesansą. Kažkada Lietuvoje šis patiekalas buvo asocijuojamas su storu sviesto sluoksniu ir riebia dešra. Šią sampratą mums atnešė dar sovietmečio valgyklų maistas. Tačiau dabar, turime pripažinti, sumuštinis įgauna kardinaliai kitokį skonį ir formą. Įvairios apklausos rodo, kad žmonių sąmoningumas renkantis sveikatai palankius produktus didėja. Be to, smarkiai auga ir sumuštinio pagrindo – duonos – pasirinkimas, kai šalia tradicinių kvietinių ar ruginių miltų atsiranda ir avižinių miltų produktų pasiūla”, – teigia prof. dr. R. Stukas. Įprastus tradicinės duonos produktus parduotuvių lentynose papildo tokie elementai kaip avižos, dribsniai, įvairios sėklos. Duonos kepėjai taip pat pastebi didėjančią paklausą būtent sumuštiniams skirtų duonos gaminių. „Šiais laikais iš esmės keičiasi samprata, kas yra geras ir kokybiškas sumuštinis. Todėl rinkoje atsiranda tokie produktai kaip duona su daržovėmis ar duona su avižų miltais. Jeigu kalbėtume apie avižas, turbūt anksčiau jas asocijuodavome su košėmis, o dabar jų atsiranda įvairiais formatais – duona su avižomis, avižų gėrimai ar net jogurtai. Tad visos iki šiol vyravusios produktų kategorijos tarsi niveliuojasi, patenkindamos vartotojų poreikį sveikiau maitintis“, – teigia kepyklos „Fazer Lietuva“ marketingo ir asortimento direktorė Baltijos šalims Indrė Švelnytė. Sumuštinis – ne tik angliavandenių šaltinis Žmonių sąmoningumas sveikos mitybos atžvilgiu didėja, o kartu su juo – ir samprata, kokios maistinės dalys sudarys jų pamėgtą pusryčių sumuštinį. Anot R. Stuko, žarnyno veikla – vienas aktualiausių šiandieninės visuomenės sveikatos klausimų, o virškinimui palankus maistas – itin svarbi pastarųjų metų maisto sektoriaus tendencija. Būtent dėl to didelis dėmesys maisto produktuose yra skiriamas maistinėms skaiduloms, ne išimtis – ir sumuštiniai. „Maistinėmis skaidulomis vadinami angliavandeniai, kurių neskaldo mūsų virškinimo fermentai. Skaidulinės medžiagos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, skatina medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą. Todėl vis dažniau kalbama apie duonos produktus, kuriose gausu šių medžiagų. Ypač – apie pastaruoju metu populiarėjančius avižų miltų duonos gaminius, kuriose dar gausu ir kitų skaidulų – betagliukanų, kurių nėra kitose grūdinėse kultūrose. Todėl ateityje vis daugiau žmonių turėtų rinktis avižų miltų duonos gaminius“, – teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Kalbėdamas apie sumuštinių ateitį, prof dr. R. Stukas prideda, kad alternatyvų tradiciniams kviečių ir rugių grūdams turėtų tik daugėti, kadangi žmonės vis labiau atranda įvairių skirtingų grūdinių kultūrų, kad papildytų savo mitybą skirtingomis naudingomis medžiagomis. Aktyvus gyvenimo būdas: keičiasi formatai Anot kepyklos „Fazer Lietuva“ atstovės I. Švelnytės, sumuštinio revoliucija itin išryškėja kalbant ne tik apie jo sudedamąsias dalis, bet ir apie formatus: šiandien duoną sumuštiniams vis dažniau renkamės porcijinę, perkame mažesniais kiekiais. Šie pokyčiai ypač pritaikyti greitam gyvenimo ritmui.   „Jeigu anksčiau pusryčiams rinkdavomės tik tradicinį vieno sluoksnio sumuštinį, dabar dažnai renkamės ir suvožtinį, ir duonos užkandį ar traškutį, džiovintas duoneles, o ateityje galbūt rinksimės ir duonos batonėlį ar kitų formatų duonos gaminius. Šis pokytis sumuštinių kultūroje ganėtinai ryškus dėl mobilios ir nuolat judančios visuomenės įpročių: tokį sumuštinį patogu pasiimti su savimi, valgyti atliekant kitus darbus. Tad manau, kad sumuštinis – tai ateities maistas, kuris bus ypač patrauklus ir patogus judančiai, skubančiai, tačiau į maistinę vertę nespjaunančiai žmonių daliai“, – teigia I. Švelnytė. Dažniausia pusryčių valgymo vieta lietuviams – namai (91 proc.), tačiau populiarėja tendencija valgyti ne namuose – beveik 10 proc. lietuvių renkasi pusryčiauti darbe ar pakeliui į darbą. Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, dažniausiai ne namuose pusryčiauja sąlyginai jaunas (iki 35 m.) nevedęs  vyras, gyvenantis didmiestyje ir gaunantis dideles pajamas. „Turbūt tie, kurie nepusryčiauja, dažniausiai turi panašų atsakymą: nespėju arba neturiu laiko. Tačiau viena iš didžiausių sumuštinių stiprybių per pastaruosius metus patapo tai, kaip natūraliai jie prisitaiko prie mūsų gyvenimo tempo, leidžiant valgyti ir skaityti, eiti, važiuoti autobusu vienu metu. Ir su dabartinių kokybiškų produktų pasiūla, greita – nebūtinai reiškia nekokybiška“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Tačiau mitybos specialistas sumuštiniams piešia gražią ateitį ne tik dėl jų patogumo valgyti pakeliui, bet ir namuose. „Būtent laiko trūkumas lemia, kad namuose neturime laiko gaminti begales skirtingų patiekalų. Čia į pagalbą atkeliauja sumuštinis, kuris yra toks universalus, kad gali patikti visiems. Galbūt tėtis nori su mėsa, vaikas nemėgsta svogūnų, o jūs mėgstate ožkos sūrį, kurio kiti negali pakęsti? Tai nereiškia, kad vienam reikės ruošti blynus, kitam makaronus, o trečiam salotas. Užtenka namuose turėti kelių rūšių duonos ir pagardų, taip nesunkiai paruošite pusryčius, pietus ar vakarienę, patenkinančią net išrankiausio poreikius. Ir be didelių laiko investicijų ar pastangų“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Sumuštinių kultūra ir vakarietiškos mados Būtent dėl sumuštinių universalumo ir patogumo, šis patiekalas smarkiai išpopuliarėjo: Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje šviežiai supakuotų sumuštinių industrija tiesiog klesti, visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriuje sumuštiniai smarkiai populiarėja. Gatvės maisto revoliucija taip pat padarė įtaką – šiandien mes norime ir galime paragauti sumuštinių, atkeliavusių į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių. „Pasaulio virtuvių įkvėptos sumuštinių mados Lietuvoje daro įtaką tam, kad mes renkamės aukštesnės klasės ir maistinės vertės produktus šiam patiekalui. Pavyzdžiui, pastaruoju metu į madą ateina skandinaviška sumuštinių kultūra, kuri kartu atsineša ir tokius ingredientus kaip lašiša, avokadai, tamsi ruginė duona. Todėl ateityje ir duonos kepėjams teks plėsti duonos gaminių asortimentą šalia tradicinių duonos kepalų siūlant tarptautines tendencijas atitinkančius gaminius. Nors lietuviui tradicinė juoda duona visada išliks šventa, tačiau mes lygiai taip pat daromės atviri naujovėms ir esame linkę išbandyti kitokius skonius“, – sako I. Švelnytė.

„Google“ sukanka 20 metų: 5 dalykai, kurių galbūt nežinojote
1998 metai, rugsėjo 4 d., Kalifornija. Du studentai, Larry Page'as ir Sergejus Brinas, dar besimokydami Stanfordo universitete, pateikia „Google“ steigimo dokumentus. Nuo tos dienos ir pirmojo bendrovės biuro garaže prabėgo lygiai 20 metų ir šiandien „Google“ nėra vien paieškos sistema, bet apima įvairias interneto paslaugas, pažangią programinę įrangą, programėles išmaniesiems telefonams ir t.t. Trumpiau tarius, „Google“ per 20 metų stipriai užaugo ir „Bitės Profai“ neeilinio gimtadienio proga atrinko penkis įdomius dalykus, kurių, galbūt, dar nežinojote apie interneto milžinę. „Ironiška, bet į klausimą, kada yra tikrasis „Google“ gimtadienis, tiksliai atsakyti negali net pati paieškos sistema. Dažniausiai ši šventė švenčiama rugsėjo 27 d., tačiau kodėl – nežino net pati bendrovė. Kartais gimtadienis pasislenka diena anksčiau, į rugsėjo 26 d., o iki 2005-ųjų gimimo diena buvo švenčiama rugsėjo 7 d., nes tada bendrovė buvo oficialiai įregistruota. Tačiau dokumentų pateikimo diena yra rugsėjo 4, penktadienis, kuri, faktiškai, ir yra tikrasis „Google“ gimtadienis. Per pastarąjį dvidešimtmetį bendrovė nuveikė tikrai daug, bet ar žinote visus jos įdomiausius projektus?“ – klausia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi penkiais įdomiais „Google“ dalykais, kuriuos be interneto produktų ir paslaugų bendrovė sukūrė. 1. Virtualios ekspedicijos į pasaulio kraštą K. Špiliausko teigimu, žmonės visame pasaulyje jau spėjo susipažinti ir išbandyti „Google“ cardboard“ – kartoninį dėklą išmaniajam telefonui, kuris paverčia jį virtualios realybės (VR) akiniais. Tačiau, pasak „Bitės Profo“, dar toli gražu ne visi girdėjo apie „Google“ iniciatyvą šiuos kartoninius akinius panaudoti edukaciniais tikslais. „Įsigijus „Google“ cardboard“, galima išbandyti įvairiausius virtualios realybės žaidimus ar programėles, kurių kūrėjais gali būti įvairios bendrovės. Tačiau kuo „Google“ tikrai išsiskyrė iš kitų, tai pristatydama „Google“ expeditions“. Tai – galimybė mokytojams ir mokiniams virtualiu būdu tyrinėti pasaulį. Šioje programoje siūlome per 800 virtualios realybės ir per 100 papildytos realybės ekskursijų nuo pasiplaukiojimo vandenyno dugne su rykliais iki actekų šventovių tyrinėjimo. Žinoma, norint išbandyti šias ekspedicijas reikės tų pačių „Google“ cardboard“ kartoninių akinių, tačiau kas prieš 20 metų būtų pagalvojęs, kad specialaus kartoninio dėklo ir išmaniojo telefono dėka bus galima virtualiai pažinti pasaulį?“ – teigia „Bitės Profas“. 2. Dirbtinio intelekto pokalbių programėlė „Bendrovė „Google“ žengė ir į susirašinėjimų programėlių sritį, kai populiariesiems „Facebook Messenger“, „WhatsApp“ ir kitiems pristatė konkurentą – „Allo“. Pastarosios išskirtinumas buvo dirbtinis intelektas, kuris skenuoja tai, ką besinaudojantys programėle rašo, kaip reaguoja į jiems siunčiamas žinutes ar net nuotraukas ir vėliau pats pasiūlo pilnus atsakymus ar kita vizualinę medžiagą, kurią vienu paspaudimu galima naudoti kaip atsakymą. Iš pradžių ši ilgai laukta dirbtinio intelekto naujovė nuvylė vartotojus, tačiau nuo jos pasirodymo 2016 metais praėjo nemažai laiko, tad šiandien šis programėlės funkcionalumas veikia tikrai neblogai. Tiesa, geriausiai – anglų kalba, bet galbūt kurią nors dieną „Allo“ kuo puikiausiai veiks ir bendraujant lietuviškai“, – teigia K. Špiliauskas. 3. Virtualūs menininkai „Google“, anot „Bitės Profo“, yra prisilietusi ir prie meno, bet, kaip ir priklauso interneto milžinei, virtualiai: „Vienu metu prasidėjus virtualios realybės bumui, daug bendrovių pradėjo kurti su tuo susijusius žaidimus ar pramogines programas. Neatsiliko ir „Google“, tačiau jų kūrinys iki šiol yra vienas mėgstamiausių bei įdomiausių. Tai – žaidimas ir pramoga viename „Tilt brush“, kurį galima išbandyti turint virtualios realybės įrenginius „Oculus“ arba „Vive“. Kadangi šie įrenginiai susideda ne vien iš VR akinių, bet ir specialių valdiklių, „Tilt brush“ leidžia vartotojui piešti įvairiais teptukais bei kitomis priemonėmis savo per VR akinius matomą aplinką: kambarį, miesto erdvę, dangų ir kas pakliūva. Šiandien egzistuoja netgi judėjimas, kuriam priklausantys menininkai naudodamiesi šia programa sukuria įstabių meno kūrinių.“ 4. Išmani dokumentų saugykla „Puikus įrodymas, kad bendrovei „Google“ rūpi ne tik atsakyti į visus žmonėms rūpimus klausimus, bet ir padėti jiems viską prisiminti, yra programėlė „Keep“. Ji skirta  tam, kad vartotojas galėtų vienoje vietoje laikyti įvairiausius dokumentus, kuriuos vėliau nori prisiminti ar turėti po ranka. Naudojantis „Keep“ galima fotografuoti dokumentus, vaizdus, o neturint laiko įsirašyti priminimą sau balsu, o programėlė pati jį transkribuos. Panašių į šią programėlių galima surasti ir daugiau, tačiau „Google“, net ir konkuruodami su kitais žaidėjais, visuomet savo programėlėse stengiasi pasiūlyti kažką išskirtinio“, – atkreipia dėmesį „Bitės Profas“. 5. Slapta genijų laboratorija Pasak K. Špiliausko, viena didžiausių pastarojo dešimtmečio bendrovės intriga – slaptas padalinys, nuolat kuriantis ir testuojantis įvairius ateities projektus: „Nuo 2010 metų galima išgirsti apie „Google X“, slaptą laboratoriją, kurioje bendrovė galvoja sudėtingus, fantastinius filmus primenančius projektus. Dalis jų jau išplaukė į viešumą, o dalis – vis dar stropiai laikomi paslaptyje. Tarp projektų, kurie gimsta padalinyje „X“ yra plačiai apkalbėtas bandymas oro balionais Afrikai tiekti internetą, elektrą generuojantys aitvarai ar dronai, pristatantys siuntas. Didele dalimi tai, kas sukuriama šioje slaptoje laboratorijoje tėra prototipai, tačiau tokio padalinio turėjimas labai pritinka spalvingai, įvairiai bei progresyviai bendrovei, kuria per 20 metų nuosekliai augdama tapo „Google“.“ Galiausiai, kaip teigia K. Špiliauskas, norint sužinoti daugiau apie „Google“ programėles arba išbandyti kitas bendrovės teikiamas paslaugas, visada galima kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie visada patars bei atsakys į rūpimus klausimus.

Paprasta ryto grožio rutina vyrams
Ideali asmeninės vyrų higienos rutina neprivalo būti sudėtinga – norint ją turėti, tereikia surasti keletą kokybiškų produktų ir žinoti, kaip juos tinkamai naudoti. Todėl dalinamės „Dove“ prekinio ženklo vadovės Kertu-Kai Põldvere patarimais vyrams, kaip prausiantis duše geriausiai pasirūpinti savo plaukais, oda bei skutimusi. 1 žingsnis: plaukai Plaukai yra itin svarbi vyrų asmeninės priežiūros dalis. Svarbiausia yra naudoti šampūną, kuris palaiko vyro plaukus stiprius ir sveikus. Taip pat rekomenduotina reguliariai apsikirpti ir nepamiršti, kad naudojant mažiau plaukų formavimo priemonių dažniausiai galima pasiekti geresnių rezultatų. Tai, kad pirmiausia bus pasirūpinta plaukais, reiškia, jog tęsiant dušo rutiną ant odos neliks jokių šampūno likučių. 2 žingsnis: kūno oda Aukštos kokybės dušo želė vyrams kruopščiai pašalina nešvarumus ir padeda išvengti odos išsausėjimo. Geriau naudoti drėkinantį dušo gelį, kurio drėkinamosios savybės yra ypač svarbios vyrams, kurių oda yra jautri, išsausėjusi ir skilinėjanti. Reikėtų naudoti švelnų kūno prausiklį tam, kad šis praturtintų odą ir ją drėkintų prausimosi duše metu. 3 žingsnis: veidas Kol prausiamasi duše, veidas turėtų būti plaunamas vėliausiai, mat drėgnas veido paviršius paskui pagerins jo skutimą. Patartina naudoti drėkinančius veido prausiklius ir juos nuplauti ne karštu, bet šiltu vandeniu, nes tai padės sumažinti odos sausėjimą. Taip pat svarbu nepamiršti nuprausti ir barzdos – tam galite naudoti tą patį veido prausiklį ar šampūną. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad valant barzdą nebus padauginta valomosios priemonės, nes tai gali visiškai pašalinti natūralius aliejus, palaikančius veido plaukelius sveikus ir drėkinamus. 4 žingsnis: skutimasis Garai iš dušo gali suminkštinti veido plaukelius, taigi skustuvui bus lengviau pašalinti šerius. Kad skutimas būtų švarus ir tikslus, nereikia stipriai spausti skustuvo. Rekomenduotina naudoti švelnius judesius tam, kad veido oda nebūtų sudirginta. Svarbiausia yra skusti ta kryptimi, kuria auga veido plaukai – tai padės išvengti bėrimo. 5 žingsnis: po skutimosi Tokių produktų po skutimosi kaip balzamo ar bet kokios kitos drėkinamosios priemonės naudojimas gali sumažinti veido odos sudirgimą ir apsaugoti nuo įaugusių plaukelių. Prieš tepant drėkinamąją priemonę, būtina palaukti keletą minučių tam, kad oda atsigautų po skutimosi. Veido odai gali prireikti apie 48 valandų sugyti po skutimosi, todėl jos intensyvus drėkinimas minėtu laikotarpiu yra geriausias būdas apsisaugoti nuo tolesnio sudirgimo. 6 žingsnis: dezodorantas Po dušo ir prieš naudojant dezodorantą ar antiperspirantą svarbu leisti kūnui atšalti, mat tai padės atsiskleisti visam minėtų priemonių potencialui. Karštas dušo vanduo atveria odoje esančias poras, o tai sumažina tikimybę, kad oda pasisavins antiperspirantą. Rekomenduotina rasti tinkamą dezodorantą, kuris ne tik kovoja su išsausėjimu, bet ir suteikia ilgalaikę apsaugą bei šviežią kvapą. Svarbu turėti omenyje, kad antiperspirantai ir dezodorantai yra skirtingos priemonės, taigi stipresnei apsaugai patartina rinktis antiperspirantą.

Išmani paieška: 4 „Google“ naršyklės triukai
Šiandien naršymą internete be paieškų sistemų milžinės „Google“ įsivaizduoti sunku – kasdien joje yra apdorojama daugiau nei 3 milijardai užklausų. Nepaisant šios sistemos populiarumo, egzistuoja keletas paieškas lengvinančių triukų, apie kuriuos žino ne visi. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, atskleidžia 4 gudrybes, kurios padės „Google“ paieška naudotis tiksliau ir greičiau. Sudėtis ir atimtis Kartais ieškant konkrečios informacijos, rezultatą greitai surasti trukdo su ieškomu raktažodžiu susijęs, tačiau visai nereikalingas kontekstas. Pavyzdžiui, paieškoje įvedus žodį jaguar, viršuje esanti informacija dažniau bus susijusi su automobilių prekės ženklu, o ne katinių šeimos žinduoliu. Šią problemą galima lengvai išspręsti naudojantis minuso ir pliuso ženklais. „Google“ paieškos laukelyje įrašykite ieškomą žodį, o jį papildykite pageidaujamu raktažodžiu su simboliu + arba nepageidaujamu su ženklu –. Pavyzdžiui, jei paieškos laukelyje įrašysite „jaguar + cat“ arba „jaguar - car“ – jums bus atrinkta tik informacija, susijusi su gyvūnu. Puslapis neveikia? Jei prireikė informacijos iš internetinės svetainės, kuri yra laikinai nepasiekiama arba nebeveikia visai – ne bėda, galima gauti joje anksčiau buvusios informacijos kopiją. Tai padaryti paprasta – „Google“ paieškos laukelyje įrašykite ieškomos svetainės pavadinimą ir spauskite „Enter“. Prieš jūsų akis atsiras visi paieškos rezultatai, iš jų išsirinkite vedantį į svetainę, tačiau spauskite ne jos pavadinimą, o po juo esančią nuorodą žaliu šriftu. Dešinėje išsiskleis parinkties juosta, joje rinkitės skiltį „Cached“ (liet. Google kopija). Iš karto po to, pateksite į atskirą puslapį, kuriame ir bus rodoma vėliausia svetainės kopija. Pamirštoms dainos surasti Norite sužinoti, kaip tiksliai skamba citata ar dainos eilutė, tačiau atsimenate ne visus žodžius? Tokiais atvejais verta pasinaudoti žvaigždutės simbolio gudrybe. Paieškos langelyje įrašykite tuos žodžius, kuriuos žinote, o vietoje pamirštų įveskite žvaigždutės * ženklą. Beliko paspausti „Enter“ ir sistema suras tai, ko ieškote. Be to, galite sužinoti ne tik pilną citatą, bet ir jos autorių – tereikia paieškos laukyje sentenciją įrašyti kabutėse. „Google“ apsidairys už jus Ketinate greitai užkąsti arba apsipirkti, tačiau esate nepažįstamoje miesto dalyje ar užsienyje? Apie netoliese paslaugas teikiančias vietas galima sužinoti ir ilgai nenaršant internete. Į „Google“ paieškos laukelį įrašykite ieškomos paslaugos raktažodį, pavyzdžiui „Restaurant“ (liet. Restoranas), žodį „Nearby“ (liet. Šalia) ir spauskite „Enter“. Sistema nustatys jūsų kompiuterio ar išmaniojo buvimo vietą ir pateiks arčiausiai esančių restoranų sąrašą.

Kaip pajusti malonumą dirbti
Yra tokia formulė: „Laimė – ne daryti tai, ką nori, o norėti to, ką darai.“ Jeigu kiekviena savaitė jums – tarsi nesibaigiantis košmaras, vadinasi, atėjo pats metas keisti savo gyvenimą. Jeigu jūs nepriklausote tiems keliems procentams keistuolių, kurie gali džiaugsmingai stryktelėti sulig pirmuoju žadintuvo signalu ir bėgti į darbą – žinokite, kad tokių kaip jūs yra daug. Ką daryti, jeigu jūs sunkiai įveikiate pasidygėjimo darbu jausmą, o „pirmadienio ryto“ sindromas jus ištinka penkias darbo dienas per savaitę? Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kad dirbti ir uždirbti pinigus – šiuolaikinio gyvenimo būtinybė. Svarbu, kad tai suvokdami jūs nežiūrėtumėte į savo darbą kaip į prievolę, bet iš jo gautumėte malonumą. Kodėl tai svarbu? Slegiantis nenoras kasdien eiti į biurą ir atlikti savo darbą gerokai apkartina gyvenimą. Paskaičiuokite, kiek valandų per savaitę jūs praleidžiate darbe. Toks didelis skaičius vertas to, kad nebūtų švaistomas vėjais! Antraip jūsų gyvenimas virs tiesiog pilku egzistavimu. Iš to kilusi depresija gali baigtis nesėkmėmis ir kitose gyvenimo srityse. Pažvelkime į save Atsakykite: dėl ko jūs dirbate? Tikriausiai didžioji dalis skaitytojų pamanys, kad dėl pinigų. Ir tai nėra blogai – materialinė gerovė yra kertinis darbo akmuo ir pagrindinis stimulas, skatinantis visus pasaulio žmones pradėti karjerą. Uždirbti pinigai suteikia nepriklausomybę, stabilumą. Šis faktas pats savaime turėtų kelti nuotaiką ir suteikti malonumą dėl kiekvienos dienos! Deja, materialiniai veiksniai dažniau paskatina pareigingumą, o ne kūrybingumą. Tad pažvelkite giliau, kad suprastumėte, jog pinigai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios vaikštote į darbą. Darbas – jūsų išėjimas į pasaulį, jūsų vieta visuomenėje. Mintys apie tai, kad jums nemielas darbas dienas paverčia nuobodžiomis ir trukdo gyventi – klaidingos. Vieną minutę įsivaizduokite, kiek laiko jūs galėtumėte gyventi be savo darbo ir tuo mėgautis? Ar nenutiktų taip, kad po kelių dienų ar savaičių imtumėtės ilgėtis įdomių minčių ir projektų? Svarbiausia – atsikratyti saviapgaulės ir pripažinti sau, kad kiekvienas darbas turi savo pliusų ir jame jūs save realizuojate, kaip asmenybę. Keiskime darbo aplinką Pasikapstę savyje ir įveikę vidinius barjerus, įtvirtinkite šią sėkmę. Kaip? Jums padės keletas paprastų, bet veiksmingų patarimų. - Daugiau domėkitės tuo, kas vyksta! Dirbkite su susidomėjimu, ieškokite galimybių pritaikyti visus savo sugebėjimus, sužinoti kažką naujo ar padėti savo kolegoms. Pamėginkite išeiti iš įprastos rutinos ribų. Nauji įdomūs užsiėmimai pripildys gyvenimą ryškių spalvų ir azarto. - Leiskite sau užsiimti įvairiais reikalais. Neverta visą dieną atkakliai spoksoti į monitorių ir mėginti suvokti šimtą kartų perskaitytą sakinį. Pailsėkite maloniai – pavartykite mėgstamą interneto puslapį, panaršykite pozityvius ir motyvuojančius paveiksliukus, paskambinkite draugei. - Apsupkite save maloniomis smulkmenomis. Darbo aplinka taip pat yra labai svarbi mūsų savijautai, tad ant stalo pasidėkite savo šeimos nuotrauką, pasikabinkite juokingų paveikslėlių. Nepamirškite ir apie monitoriaus užsklandą – standartinis Windows fonas gali sukelti depresiją net ir didžiausiam optimistui! - Siekite idealo, bet jauskite saiką. Būna, kad einate į darbą kaip į katorgą todėl, kad ten reikės imtis atsakomybės, priiminėti sprendimus, atsakyti už klaidas? Su tokia būsena reikia kovoti iš esmės – nebijokite klysti, nes idealių žmonių nėra ir būtent klaidos mus priartina prie tobulybės. - Būkite dėkingas. Džiaukitės kiekviena diena, kiekvienu įvykiu ir projektu. Mylėkite savo darbą – šiais laikais daug žmonių apskritai jo neturi. Kuo dažniau prisiminkite gerus dalykus, kuriuos darbas atneša į jūsų gyvenimą, o ne atvirkščiai.

Laimė už pinigus?
Žinoma, niekas nesiginčija, kad ta pati laimė, apie kurią visi svajoja - meilė, tarpusavio supratimas, artimi žmonės, priimantys jus tokį, koks esate, su materialine gerove neturi nieko bendra. Tačiau kartais reikia investuoti ir į gyvenimo džiaugsmą. Dovanokite dovanas Juk jums malonu gauti dovanas, ypač be jokios progos? Taip pat malonu yra ir jūsų draugams bei artimiesiems. Nebijokite nudžiuginti tetą ar močiutę dėžute saldainių ar buteliuku aromatingų kvepalų – kažkuo praktišku, bet mielu. Gavote premiją? Išsiųskite tėvus pailsėti, o su neturinčia pinigų drauge nuvažiuokite į ekskursiją. Patikėkite, teigiamos emocijos ir svetimas džiaugsmas, kurį suteikė jūsų poelgiai – daug verti! Be to, geri santykiai su šeima ir draugais – viena iš pagrindinių sudedamųjų laimės dalių, leidžiančių mums įsitikinti, kad esame ne vieni. Šalin skolas Piniginiai įsipareigojimai – tai, kas dažnai mums trukdo jaustis laimingiems. Tad geriau šio proceso neužvilkinti – susikaupkite ir atiduokite skolas arba išmokėkite kreditą. Kažką paaukoti dėl tolesnės ramybės – išties verta! Pamatysite, jausitės kur kas džiugesni ir laimingesni. Atsikratykite diskomforto Neužmirštamoji Agata Kristi, kaip pati prisipažino, savo pačius kruviniausius detektyvus parašė... plaudama indus. Ji taip nekentė šio užsiėmimo, kad į galvą jai ateidavo pačios žiauriausios žmogžudystės. Jeigu negalite savo pykčio išlieti kriminalinio romano puslapiuose, susigalvokite kitą būdą, kaip visus nekenčiamus veiksmus išstumti iš savo gyvenimo. Paprasta išeitis – dalį šeimos biudžeto skirkite indaplovei. Taika šeimoje ir laisvas laikas tikrai to verti! Taip pat paprastai galima išspręsti ir tvarkymosi klausimą – susitarkite su darbo neturinčia kaimyne ar pažįstama, kuri galėtų jums padėti namuose. Tai garantija, kad visos jūsų jėgos bus paskirtos malonesniems dalykams. Valgykite tai, kas skanu Jeigu jūsų piniginė neplyšta nuo banknotų, tikriausiai manote, kad galite puikiai pasisotinti ir makaronais ar bulvėmis. Niekas nesako, kad tai blogi produktai, bet leiskite sau kartais pasidaryti ir skanesnių, įmantresnių patiekalų. Kokybiški produktai ne tik naudingesni sveikatai, bet ir pats faktas, kad galite nusipirkti tai, kas jums patinka ir atitinka jūsų skonį, leis pasijusti pilnaverčiais. Atsipalaiduokite Artimi žmonės, kitaip negu viršininkai, jus myli nesavanaudiškai. O štai kiek kritikos jums pažers viršininkas, dažnai priklauso ne tik nuo jūsų darbo kokybės, bet ir nuo sezono, nuotaikos ir vadovo nervų sistemos stabilumo bei jo kultūros lygio. Kartais tai suerzina taip stipriai, kad apie nieką kitą darosi nebeįmanoma galvoti. Pakeliui į darbą jūs kuriate keršto planus, namuose pasakojate apie tą „niekšą“, ir tuo metu jūsų gyvenimas virsta nervų kamuoliu. Trys dienos nemokamų atostogų padės atitrūkti nuo visų skaudžių išgyvenimų ir daug ką sudėlios į savo vietas. Pinigų per tas tris dienas jūs labai daug neprarasite, o štai dvasinę ramybę atgausite. Net ir darbo, ko gero, spėsite pasiilgti, o viršininkas supras, kad be jūsų jis – kaip be rankų. Kam neverta gailėti pinigų? - Patogiam čiužiniui, kadangi jis jūsų miegą padarys visavertį ir pagerins jūsų savijautą bei nuotaiką. Nervų galūnės, esančios stubure – labai jautrios, tad nuolatinis nepatogumas miegant – greičiausias būdas įsitaisyti ilgalaikių problemų. - Šokoladui, jeigu norisi saldaus. Kokybiškas juodasis šokoladas veikia galvos smegenų receptorius, atsakingus už gerą nuotaiką ir džiaugsmą. - Dovanoms sau. Kalbame ne apie banalias sukneles ar kostiumus, kurių skaičius nepavers jūsų laimingesniu žmogumi, bet apie tuos daiktus, kurių jums iš tiesų reikia ir norisi. Tai gali būti vakarienė brangiame restorane ar pasiplaukiojimas laivu upe – bet kas, kas suteiks jums tikro džiaugsmo.

Asmens duomenys: kaip programišiai juos pavagia ir kaip nuo to apsisaugoti?
Vis dažniau pasigirstant apie programišių atakas ne vien prieš įmones, bet ir prieš tokius pasaulinės svarbos politinius įvykius kaip JAV prezidento rinkimai, natūralu klausti – ar saugūs kiekvieno mūsų duomenys? Ekspertų išvados dviprasmiškos: viena vertus, visiškai apsisaugoti neįmanoma, tačiau iš kitos pusės, tereikia laikytis kelių paprastų taisyklių ir net sudėtingiausi vagių triukai nenulauš jūsų prisijungimų. Dažniausiai kaltas pats vartotojas IT bendrovės „iBus Media“ direktorius Justinas Bėčius teigia, jog duomenų vagystėmis užsiimantys programišiai nuolat randa naujų būdų išnaudoti mažiau apsaugotus portalus. Vien per pastaruosius penkerius metus jie yra įsilaužę ir pavogę prisijungimus (o kai kuriais atvejais ir asmeninius duomenis) iš tokių stambių įmonių kaip „Linkedin“, „eBay“, „Uber“ ir „Dropbox“. Vis tik daugeliu atvejų vartotojų prisijungimo duomenys kitose rankose atsiduria per pačių žmonių neapdairumą. „Žvelgiant į statistiką, dažniausiai slaptažodžiai pavagiami išnaudojant labai banalias klaidas. Vartotojai naudoja per silpnus, tai yra labai trumpus ir lengvai nuspėjamus slaptažodžius, arba juos tiesiog pernaudoja – jei sukčiai kaip nors gaus vieną slaptažodį, jie būtinai išbandys jį visuose portaluose. Galiausiai, per neatidumą žmonės patys atiduoda duomenis tinklapiams, kurie tik apsimeta turintys funkciją, o realiai egzistuoja tik rinkti duomenims“, – aiškina J. Bėčius. Anot jo, verta vengti ir puslapių ar programėlių, prašančių pernelyg daug leidimų. Jei įdiegdami programą duodate jai sutikimą naudoti kamerą, kontaktus bei kitas funkcijas, iš tiesų suteikiate programai kontrolę jus bet kada įrašinėti, filmuoti, siųstis kitas programas ir rinkti privačius duomenis be jokio jūsų sutikimo. Apvagia taip, jog nepaliktų pėdsakų Mažiau su internetine erdve susipažinusiems gali kilti natūralus klausimas – kokiu tikslu kam nors iš viso gali reikėti mano prisijungimo duomenų? „Facebook“ ar „Google“ paskyrose saugoma informacija privati, tačiau ar naudinga kam nors kitam? „iBus Media“ direktorius atsako, kad galiausiai programišių, kaip ir bet kokių vagių, siekis yra pinigai. O to pasiekti galima daugybe skirtingų būdų. „Geidžiamiausias vagių tikslas yra prieigos prie mokėjimo priemonių – kreditinių kortelių, banko sąskaitų ir pan. Tuomet už vartotojo pinigus prisiperkama kriptovaliutų, elektroninių prekių ar kitų pirkinių, su kuriais išlaikomas anonimiškumas, ir taip vagies neįmanoma atsekti“, – teigia J. Bėčius. Net jei gaunami tik jūsų socialinių tinklų prisijungimo duomenys, per juos programišiai gali kontaktams išsiuntinėti virusų programėlių nuorodas. Dar baisiau – pasinaudoję asmenine informacija jie aukos vardu gali netgi pasiimti paskolą ar greitąjį kreditą. „Programišiai gali net neparodyti, kad jie prisijungę prie jūsų įrenginio. Nuolatinė prieiga prie aukos kompiuterio ar telefono ne tik palengvina duomenų vagystę, bet ir leidžia slaptai generuoti kriptovaliutas ar panaudoti prietaisą atakuojant kitas aukas“, – vardina ekspertas. Patarimai, kaip apsisaugoti „iBus Media“ atstovas J. Bėčius išskiria tris patarimus, kaip apsaugoti prisijungimo duomenis nuo programišių: 1. Naudokite unikalius, ilgus (15+ simbolių) slaptažodžius kiekvienai internetinei paslaugai. Taip net jei bus pavogti jūsų prisijungimo duomenys vienam portalui, paskyros kituose portaluose nenukentės. Tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo – egzistuoja ne viena programėlė, kuri leidžia patogiai ir saugai valdyti slaptažodžius per visus jūsų įrenginius: „KeePass“, „LastPass“, „1Password“ ir kitos; 2. Jeigu portalas saugo jums brangius duomenis ir palaiko dviejų veiksnių autentifikaciją (angl. Two Factor Authentication), būtinai ją įjunkite – tikimybė, kad tas pats sukčius užvaldys ir portalo prisijungimus, ir jūsų telefoną, yra ženkliai mažesnė; 3. Paspaudę nuorodą, kuri prašo prisijungimo, atidžiai pažiūrėkite į adresą – ar jis tikrai tas pats, kuriuo jungėtės anksčiau, o ne tiesiog panaši kopija? Jei galvojate registruotis, kol kas nenaudotame portale, paieškokite jo „Google“ platformoje – kaip spąstai veikiančios svetainės arba neturės jokio informacijos, arba tik kitų vartotojų perspėjimus.

5 patarimai, kaip užtikrinti drabužių ilgaamžiškumą
Kad ir kaip tobulėtų skalbimo mašinų bei audinių gamybos technologijos, retkarčiais drabužiai vis dėlto traukiasi, plyšta ar praranda formą. Ekspertai teigia, kad kitaip niekada ir nebus, nes dalis šių negerovių nutinka dėl paties žmogaus kaltės. Pateikiame 5 patarimus, kaip rūpintis drabužiais, kad jie per kelias savaites nesusidėvėtų. Šilkas – jautrus ir glamžytis linkęs audinys Nors šilkiniai apdarai itin patogūs bei dailūs, daugelis juos mėgstančių žmonių turbūt puikiai žino, kokia ši medžiaga jautri. Nuo intensyvios saulės šviesos šilkas praranda spalvą, o neišplaunamas dėmes ant jo gali palikti net dezodorantas ar kvepalai. Šilkinius audinius reikia kruopščiau prižiūrėti, todėl netinkamai parinkta skalbimo mašinos programa ar net netinkamas skalbimas rankomis audinį gali sugadinti. „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis aiškina, kad jautrioms medžiagoms plauti reikia specialių programų. „Jautriam audiniui skalbimo mašinos turi specialias programas. Šilko (Silk) programa skalbia itin švelniai, žemoje 30 °C temperatūroje, o drabužiai gręžiami mažesniu greičiu. Jei tokios galimybės nėra, galima pasirinkti Vilnos ar Skalbimo rankomis programas (30 °C temperatūra ir mažesnis gręžimo greitis)“, – teigia P. Gendvilis. Prakaitas: kasdien plauti ar leisti išdžiūti? Aktyviai sportuojantiems žmonėms nuolat kyla klausimas, ką daryti su šlapiais nuo prakaito drabužiais? Kasdien juos skalbti nepraktiška, ypač žiemą, nes jei neturite džiovyklės, jie iki ryto neišdžius ir kitą dieną sportuodami galite neturėti ką apsirengti. Bet skalbti tik kartą per savaitę taip pat ne išeitis. Mažai suteptą sportinę aprangą galima skalbti ir greita skalbimo mašinos programa, tačiau tokiu atveju nepadauginkite skalbimo priemonių, nes šios gali neišsiskalauti. Neturintiems laiko skalbti, gali praversti Garų (Steam) programos, kurios atgaivina audinius, per trumpą laiką pašalina nepageidaujamus kvapus, be to, aprangos nereikia džiovinti. Tačiau jei drabužiai jau tikrai purvini, be specialios sporto programos neišsiversite.  Sportinius orui laidžius lauko drabužius reikėtų skalbti ir džiovinti Lauko drabužių (Outdoor) programomis, kurios ne tik gerai išskalbia jautrius audinius, bet ir išsaugo orui pralaidų sluoksnį. Kaip užtikrinti, kad M netaptų XL Jei jau skyrėte laiko ir brangesnį drabužį išskalbėte rankomis, mažiausiai norisi, kad jis ištįstų. O būtent taip nutinka, kai išplovę laikote palaidinę ar megztinį pakėlę leisdami vandeniui nubėgti. Vanduo tempia audinį žemyn ir drabužis šiek tiek išsitempia. Kelis kartus tai pakartojus rūbas tarsi be jokios priežasties ima ir pailgėja. „Ypač jautri yra vilna, todėl jeigu ruošiatės vilnonį drabužį skalbti skalbimo mašina, naudokite Vilnos (Wool) programą. Nedėkite daugiau nei 2 kg skalbinių. Jeigu norite būti tikri, kad vilnoniai drabužiai bus išskalbti ir išdžiovinti saugiau, rinkitės skalbimo mašinas ar džiovykles su „Woolmark“ sertifikuotu ženklu. Tiek skalbiant, tiek džiovinant tinkama temperatūra ir būgno sukimo greitis nesuvelia ir neištampo vilnonių audinių. Be to, šia programa galima skalbti ir kitus itin jautrius audinius, ypač tuos, kurie pažymėti „skalbti rankomis“ ženkliuku“, – aiškina P. Gendvilis. Kartais skalbti išvis nebūtina Prieš dedant drabužį į skalbimo mašiną, derėtų savęs paklausti – ar tikrai jį jau reikia plauti? Neretai skalbti padedame nebetinkamus nešioti, tačiau dar ne purvinus apdarus.  „Reikia pripažinti, kad dažnas skalbimas aukštesnėje temperatūroje neišvengiamai blukina spalvas ir gali pažeisti audinio struktūrą. Skalbimas žemoje temperatūroje ne visada gelbsti, nes tokiu atveju gali ne visai ištirpti plovimo ir skalavimo priemonės, o nuo to nukenčia ir skalbimo kokybė, ir pats drabužis. Išeitis – garų programos. Garai medžiagas atnaujina, naikina kvapus bei mažina susiglamžymą, bet iš tiesų neskalbia. Su Atšviežinimo (Refresh) programa džiovyklėse galima „atgaivinti“ net batus ar paltą“, – sako „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas. Skalbiniai – kaip žmonės – turi derėti Rodos, tai turėtų būti akivaizdu, tačiau dažnai lengvai pamirštama. Skalbiamus drabužius reikėtų skirstyti ne vien pagal spalvas, bet ir pagal medžiagas. Pavyzdžiui, vienu kartu skalbti sumetę rankšluosčius ar megztinius drauge su velvetinėmis ar paprasčiausiomis juodomis kelnėmis, ištrauksite tiesiog nebepataisomai susivėlusį drabužį. „Kartais siekdami sutaupyti žmonės stengiasi išskalbti kuo daugiau skalbinių, todėl neatsižvelgia į jų audinį. Būtina pabrėžti, kad šiuolaikinės skalbimo mašinos pritaiko vandens ir energijos kiekį bei skalbimo trukmę prie skalbinių kiekio – kuo jų mažiau, tuo trumpiau ir skalbs. Todėl skalbdami vienodus audinius drauge ne tik lengviau juos apsaugosite, bet dar ir sutaupysite“, – teigia P. Gendvilis.

Atmintinė pramogaujantiems prie vandens
Vasara – smėlėtų kojų ir maudymosi kostiumėlių sezonas. Nors ir atėjo paskutinis jo mėnuo, karščiai tik stiprėja, todėl daugelis laiką leidžia bei karštį įveikti bando eidami į paplūdimį. Tačiau prie vandens gali tykoti nelaimės, todėl „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovė Brigita Poškuvienė primena, ką kiekvienam reikėtų žinoti nelaimingo atsitikimo atveju. „Statistika rodo, kad Lietuva – viena iš pirmaujančių Europoje šalių pagal skendimų skaičių, kasmet čia nuskęsta apie du šimtus žmonių. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje tai yra viena dažniausių išorinės bei netyčinės mirties priežasčių, ypatingai dažnai paliečianti vaikus ir paauglius. Todėl kviečiame prie vandens būti atsargiais ir elgtis atsakingai, o įvykus nelaimei – žinoti, kaip padėti sau ir kitiems“,  – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė. 5 patarimai, ką daryti nelaimės atveju: Jei sutraukė koją – lipkite iš vandens Jei būnant vandenyje koją sutraukia mėšlungis ar prasideda kiti raumenų spazmai, stenkitės kuo greičiau išlipti iš vandens. Išlipę iš vandens skaudančią vietą pratampykite ir pamasažuokite, uždėkite šildantį kompresą. Jei skausmas išlieka ilgiau, jam numalšinti naudokite priešuždegiminius vaistinius preparatus. Jei skęstate – kuo garsiau kvieskite pagalbą Jei išlipti iš vandens negalite ir pradėjote skęsti, kelkite kuo daugiau triukšmo tam, kad jus išgirstų aplinkiniai žmonės. Akivaizdžiai parodykite, kad skęstate ir jums yra reikalinga greita kitų žmonių pagalba. Plaukimo baseinuose ar prie vandens telkinių vasarą būna labai daug žmonių, daugybė jų taškosi vandeniu ir pastebėti į nelaimę patekusį žmogų – ypač sudėtinga. Todėl labai svarbu akivaizdžiai parodyti, kad esate bėdoje. Atsipalaiduokite ir leiskite kūnui plūduriuoti Kartais nutinka taip, kad pagalbos šalia nėra. Ironiška, tačiau taip nutikus – svarbiausia nusiraminti ir pabandyti atsipalaiduoti. Nors paprasčiau pasakyti, nei tai padaryti situacijoje, kuri kelią grėsmę gyvybei, atpalaiduotas kūnas turi natūralią savybę plūduriuoti vandens paviršiuje. Stenkitės laikyti kūną kuo horizontalesnėje padėtyje, iškelkite galvą virš vandens ir nepamirškite kvėpuoti. Jei įmanoma, rankomis stenkitės švelniai stumtis link kranto. Kontroliuokite kvėpavimą Greitai judančiame ar banguojančiame vandenyje (pavyzdžiui, jūroje) labai svarbu nuslopinti paniką ir norą šauktis pagalbos. Skęstant vanduo patenka į kvėpavimo takus bei plaučius, todėl labai svarbu užčiaupti burną ir stengtis nekvėpuoti, kol galva neiškils virš vandens. Išnirę greitai ir giliai įkvėpkite ir vėl sulaikykite kvėpavimą, kol iškilsite į vandens paviršių. Šiuo atveju ypatingai svarbi savikontrolė – jei pavyksta nesupanikuoti ir nekvėpuoti po vandeniu, išgyvenimo tikimybė yra gana didelė. Pamatę nelaimę kvieskite gelbėtojus Jei leisdami laiką prie vandens pastebėjote skęstantį žmogų – kvieskite gelbėtojus. Nepulkite į vandenį patys, ypač jei nesate tvirtas plaukikas. Taip galite ir dar labiau pabloginti situaciją, ir apsunkinti darbą gelbėtojams. Svarbiausia, kad ir prie kokio vandens telkinio atostogaujate, elkitės atsargiai ir atsakingai – nekelkite pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Psichologės patarimai, kaip pasiruošti mokyklai
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, tad, kad ir kaip stengiamės nuvyti mintis apie mokyklą, mokslo metai nenumaldomai artėja. Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, ypač, jei į mokyklos suolą mažylis ruošiasi sėsti pirmą kartą. Tad kaip vertėtų pasiruošti mokslo metams, kad ir taip neišvengiamo psichologinio streso būtų kuo mažiau, o iš anksto pasiruošus mokyklai dar kaip reikiant pasimėgautumėte paskutiniu atostogų mėnesiu, pataria psichologė Inga Būdvytytė. Nepieškite perdėm rožinio paveikslo. Anot I. Būdvytytės, nepaprastai svarbu yra tai, kaip tėvai reaguoja ir kalba apie mokyklą, mat tai gali nulemti ir vaiko požiūrį. Jei mokykla jums nekėlė teigiamų emocijų, nepasakokite baisių istorijų apie piktas mokytojas ar nedraugiškus klasiokus. Reikėtų susilaikyti ir nuo tokių komentarų, kurie išsprūsta nepagalvojus, pavyzdžiui, „Oi, nežinai, kas tavęs laukia…“ arba „Prasideda vargai vargeliai…“. „Pirmokui verčiau reikėtų papasakoti apie tai, ko galima tikėtis mokykloje, ką jis ten veiks ir kaip viskas atrodys. Taip pat svarbu nepiešti perdėm rožinio paveikslo, mat kai kurie tėvai, pastebėję vaiko nerimą, puola jį raminti pasakodami, kaip mokykloje bus smagu, atsiras daug naujų draugų, su kuriais galės žaisti – tokiu atveju vaikui gresia nusivylimas, nes žaidimų ir smagybių bus gerokai mažiau nei jis įsivaizdavo“, - įspėja psichologė. Nenuvertinkite vaiko nerimo. Jei vaikas prisipažįsta, kad grįžimas į mokyklą jam kelia nerimą ir baimę, I. Būdvytytė ragina nenuvertinti jo jausmų ir pasiteirauti, ko būtent jis bijo. Svarbu ne pulti raminti ir tikinti, kad viskas bus gerai, o išklausyti, priimti vaiko nerimą ir pasidalinti savo patirtimi, prisipažįstant, kad ir jums pirmą dieną mokykloje ar naujam darbe buvo baisu paaiškinant, kad dauguma žmonių jaudinasi prieš svarbius gyvenimo pokyčius. „Nenuvertinkite vaiko jaudulio sakydami, kad tai menkniekis. Taip pat nelyginkite jo su kitais bendraamžiais ir jų reakcijomis – kiekvienas yra skirtingas ir savaip išgyvena pokyčius bei su jais tvarkosi“, - sako specialistė. Apsipirkite kartu. Anot psichologės I. Būdvytytės, vykstant į parduotuvę pirkti mokyklinių prekių, svarbu, kad vaikas galėtų dalyvauti apsipirkimo procese, išsakyti savo nuomonę, išsirinkti norimą kuprinę ar penalą – turint mielus širdžiai reikmenis, pirmoji diena mokykloje bus kur kas laukiamesnė. Na, o jei praktiniais reikalais ir mokinio krepšeliu pasirūpinsite iš anksto – paskutinėmis vasaros dienomis galėsite ramiai laukti artėjančių mokslo metų. „Apsipirkimas mokyklai drauge suteiks gerų emocijų mažyliui: jis jausis svarbus bei turintis įtakos šiame procese. Žinoma, svarbu aptarti, kiek pinigų tam galite skirti. Tai gera proga mokytis ieškoti kompromisų, ugdyti vaiko finansinius ir planavimo įgūdžius. Kartu sudarykite pirkinių sąrašą, aptarkite, kiek pinigų tam galime skirti, ir kartu pabandykite paskaičiuoti, kiek ir ko reikės bei kiek galime sau leisti“, - pataria specialistė. Pratinkite vaiką prie naujo dienos režimo. Psichologė atkreipia dėmesį, kad artėjant mokslo metams, itin svarbu pakoreguoti ir vaiko dienos režimą: „Atėjus rudeniui, vaiko organizmui nebus papildomo šoko, kai reikės anksti keltis į mokyklą po atostogų, kai jis galėjo miegoti kiek norėjo. Artėjant mokslo metams stenkitės rytais keltis panašiu metu, kaip ir į mokyklą bei anksti eiti miegoti, kad vaikas kokybiškai pailsėtų. Įsivažiavus į rutiną – rugsėjį visos šeimos rytai bus kur kas malonesni ir nekels papildomo streso“. Lavinkite reikiamus įgūdžius. Prieš išleidžiant pirmoką į mokyklą, svarbu jį pamokyti ir praktinių įgūdžių: susitvarkyti savo daiktus, drabužius – tai pravers įvairiose socialinėse situacijose. Taip pat aktualu lavinti ir vaiko bendravimo įgūdžius – gebėjimą išklausyti kitą, ypač mokytoją pamokų metu, rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, palaukti savo eilės.

7 patarimai dviratininkams
Tinkama dviračio priežiūra gali padėti sutaupyti jūsų biudžetą, nes prižiūrėtas dviratis mažiau genda, o jo gedimai nepareikalaus tiek daug išlaidų.