Fergusono gyventojai perrinko merą Jamesą Knowlesą III, kuris buvo visuomenės veidas per neramumus bendruomenėje po prieštaringos Michaelo Browno mirties.

Rinkimuose Knowlesas nugalėjo miesto tarybos narę Ellą Jones, kuri bandė tapti pirmąja juodaode Fergusono mere. Kaip teigia Sent Luiso apygardos rinkimų taryba, Knowlesas surinko 56 procentus balsų, o Jones 43 procentus.

Antrą kadenciją ėjęs meras ir visa bendruomenė susilaukė tarptautinio dėmesio, kai policijos pareigūnai nušovė juodaodį paauglį. Incidentas sukėlė kelis mėnesius trukusius protestus ir rasinę nesantaiką. Taip pat Fergusonas virto vienu svarbiausių pavyzdžių nacionaliniuose debatuose apie policijos darbą Afrikos amerikiečių bendruomenėse.

Buvęs policijos pareigūnas Darrenas Wilsonas, dalyvavęs susišaudyme, buvo išteisintas Teisingumo departamento ir Sent Luiso apygardos prisiekusiųjų tarybos. Tačiau pasibaigus neramumams JAV Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą Fergusone ir nustatė, jog miesto policija ir administracinių teismų sistema taikėsi į Afrikos amerikiečių bendruomenę.

Miestas buvo priverstas pertvarkyti savo administracinių teismų sistemą, kuri metai į metus pildė Fergusono iždą pinigais, gautais skiriant baudas (daugiausiai juodaodžiams) už eismo ir kitus pažeidimus. Prieš pakeitimus tokios pajamos siekė 2 milijonus dolerių per metus.

Knowlesas siekė atsiriboti nuo Teisingumo departamento kritikos miesto valdžiai. Jis tvirtino, jog miesto chartija pasitikėjo miesto vadybininku samdant ir atleidžiant darbuotojus bei priimant kitus kasdienius sprendimus.

Ankstyvomis 2014 metų protestų dienomis meras taip pat susilaukė aršios kritikos iš juodaodžių miesto gyventojų ir aktyvistų, nes interviu metu teigė, jog Fergusone nėra rasinio susiskaldymo. Vėliau meras pripažino, kad gailėjosi tai pasakęs.

Iš 21 tūkstančio Fergusono gyventojų net 67 procentai yra juodaodžiai ir iki labai neseniai šios bendruomenės narių beveik nebuvo nei miesto taryboje, nei policijos pajėgose.