Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

PLB ir PLJS lyderių suvažiavimas

07/19/2019 Aidas
plb 1146

Liepos 1–4 dienomis Nidoje vyko metinis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos lyderių suvažiavimas, į kurį susirinko 60 dalyvių iš 27 šalių. Atvyko lietuviai net iš Singapūro, nors ten dar nėra bendruomenės padalinio. Nebuvo lietuvių tik iš Afrikos.

Suvažiavimas buvo skirtas Pasaulio lietuvių metams ir Lietuvių Chartos 70-mečiui paminėti. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas diasporos politikos formavimui, tapusiam ypač aktualiu po Prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, kuomet užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai pademonstravo beprecedentį aktyvumą. Suvažiavimo metu buvo pristatomi projektai ir renginiai, skirti Pasaulio lietuvių metams paminėti, ieškoma būdų stiprinti užsienio lietuvių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą ir užmegzti glaudesnį ryšį su LR institucijomis. Buvo diskutuojama kraštų lietuvių bendruomenių ir PLB valdybų bendros veiklos vizijos ir daugeliu kitų aktualių klausimų.

Nidoje vykęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) suvažiavimas aptarė ir įvertino referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatus bei galimus tolimesnius žingsnius šiam tikslui pasiekti. Pasak PLB pirmininkės Dalios Henke, referendumo rezultatai prilygsta stebuklui. Dabar išeivijoje – kaip niekad anksčiau jaučiamas didžiulis susitelkimas. Užsienyje gyvenantys lietuviai tikisi, kad naujasis šalies vadovas G. Nausėda sugebės rasti būdus, kaip įteisinti dvigubą pilietybę.

„Suvažiavimas buvo ir sėkmingas, ir iškilmingas. Tai – pagrindinis PLB renginys, paminint Pasaulio lietuvių metus bei Lietuvių chartijos 70-metį, dėka kurios prieš šešiasdešimt vienerius metus susikūrė PLB. Nidoje buvo puiki proga dar kartą prisiminti ir įvertinti, kaip prezidentas Valdas Adamkus sako, Lietuvių chartijos, prilygstančios Pasaulio lietuvių biblijai, reikšmę“, – sakė D. Henke.

– Ar šiuo metu Lietuvių chartija – dar aktuali?

– Ji tokia pat aktuali, o jos dvasia gyva, kaip ir septynis dešimtmečius. Juk chartijoje minima pasaulio lietuvių vienybė, tautos tapatybė bei išlikimas – ir šiandien minimi kasdien, ir šiandien mums visiems gyvybiškai svarbūs dalykai. Nors privalome prisitaikyti prie šių dienų gyvenimo aktualijų, tačiau chartijoje minima lietuviškos raštijos ir spausdinto žodžio svarba, kaip niekad anksčiau gyva pastaruoju metu – juk išeivijoje teko uždaryti ne vieną lietuvišką leidinį, nes žiniasklaidos leidiniai vis sparčiau persikelia į internetą. Kalbant apie Lietuvos valstybingumą, tautos tapatybę ar lietuvių kalbos išsaugojimą bei puoselėjimą, kiekvieną chartijos žodį šiandien perskaitytumėm tokia pačia intonacija, kaip juos prieš septyniasdešimt metų tarė chartijos autoriai. Tačiau mes aptarėme, kaip chartija bus skaitoma ar suprantama lietuvių 2025 m.

– Gyvendama Vokietijoje, jaučiate išeivijos gyvenimo pulsą. Ar sunku išlaikyti lietuvybę?

– Nelengva, nes – labai daug pagundų asimiliuotis tų šalių, į kurias išvykę lietuviai, visuomenėse. Viena vertus, labai svarbu – su kokia nuostata savo šaknų atžvilgiu išvyksta tautiečiai iš Lietuvos. Kita vertus, juk užsienyje jau užaugo nauja karta lietuvių, kurie iš niekur į vieną ar kitą šalį neatvyko. Vadinasi, jiems būtina padėti išsaugoti lietuvybę. Džiugu, kad tėvai vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas, kurių visame pasaulyje šiuo metu yra 230. Jas pakankamai efektyviai kuruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Remdamasi savo patirtimi, galėčiau pastebėti, kad vaikams labai pravartu atvykti į Lietuvoje organizuojamas vasaros stovyklas, o taip pat – pavasaroti pas senelius arba artimuosius. Bendravimas su jais – neįkainojama galimybė lietuvių kalbai išsaugoti, susipažinti su Lietuvos tradicijomis, papročiais ir, apskritai, pamatyti tikrąją Lietuvą. Taip pat būtų labai gerai, jei savivaldybės sugebėtų sudaryti galimybes išeivių vaikams vasaromis ar per atostogas Lietuvoje lankyti darželius. Juose irgi galima būtų išeiti puikią lietuvių kalbos mokyklėlę. Manyčiau, kad mums visiems sektinu pavyzdžiu galėtų būti Izraelio tradicija, kuri sako, jog kiekvienas vaikas, gyvenantis užsienyje, nors kartą metuose privalo pamatyti Izraelį.

Nidoje visi pasidžiaugėme vienos Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovės iš Argentinos, jau trečios lietuvių emigrantų kartos palikuonės, itin gražia lietuvių kalba. Ji buvo atsivežusi net savo protėvių išsaugotą trispalvę ir Vytį. Tokių fenomenalių jaunuolių net Lietuvoje – reta.

– Kokios svarbiausios PLB ryšių ir bendravimo su Lietuvos valdžios institucijomis problemos?

– Diskutavome, kaip galima būtų pagerinti, pagyvinti ryšius su Kultūros, ŠMSM, Užsienio reikalų ministerijomis. Aptarinėjome ir referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatus. Iki šiol išeivijoje gyvenantiems lietuviams svarbus ir nesibaigiantis Didžiojoje Britanijoje Brexit'as. Bene pirmą kartą į PLB suvažiavimą buvo atvykę dešimt naujai išrinktų Lietuvos savivaldybių vadovų. Pabendrauti akis į akį buvo tikrai labai naudinga.

– Kokias išvadas padarėte, aptarinėdami referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatus? Ko pritrūko, kad nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo?

– Referendumo rezultatai prilygsta stebuklui ir pilietiškumo pergalei. Vien užsienyje užsiregistravo ir dalyvavo referendume trigubai daugiau balsavimo teisę turinčių lietuvių, nei per ankstesnius rinkimus ar referendumus. Be to, didžioji dauguma Lietuvoje gyvenančių lietuvių pritarė dvigubai pilietybei. Tai – irgi svarbus laimėjimas. Referendumas juk įvyko, tačiau, kaip išsiaiškinome, tų keliolikos procentų iki reikiamo balsų kiekio, deja, pritrūko dėl techninių kliūčių. Suomijoje, Italijoje ir kitose šalyse laiškai laiku nepasiekė adresatų, todėl žmonės negalėjo išreikšti savo politinės valios.

– Galbūt suvažiavime buvo aptarti tolimesni veiksmai, siekiant dvigubos pilietybės? Kokiais keliais galima būtų judėti link šio tikslo?

– Buvo vieningai pritarta nuostatai, kad referendumo rezultatai parodė, jog Lietuvos politikai kuo skubiau turi imtis visų įmanomų veiksmų, kad dviguba pilietybė vis dėlto būtų įteisinta. Viena iš itin objektyvių priežasčių neatidėlioti šios problemos sprendimo ateičiai – Brexit'as ir Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių likimai. Tikimės, kad, pradėjęs dirbti, naujasis prezidentas G. Nausėda susodins prie bendro stalo patyrusius teisininkus ir politikus, kad kuo skubiau būtų rasti tinkami teisiniai sprendimo būdai dvigubai pilietybei įteisinti. Pagaliau, dabar jau ir Konstitucinis Teismas turėtų įsiklausyti į pareikštą tautos valią. Juk beveik milijonas lietuvių palaikė dvigubos pilietybės atsiradimą. Mano galva, dar kartą to paties klausti tautos būtų tiesiog kvaila.

– Prieš PLB suvažiavimą ir anksčiau girdėjosi, kad išeiviai norėtų Seime turėti savo atstovus. Ar šį klausimą Nidoje aptarinėjote?

– Vilniaus Naujamiesčio rinkimų apygardoje balsuoja visi išeiviai. Joje berods yra registruota daugiau nei 30 tūkst. rinkėjų. Taigi, pagal šiuos skaičius išeiviai į Seime turėtų teisę deleguoti bent du savo atstovus. Tai irgi įrodė referendumas dėl dvigubos pilietybės. Tie visi techniniai nesklandumai per balsavimą referendumo ir rinkimų metu akivaizdžiai parodė, kad būtina kuo skubiau išeiviams suteikti galimybę balsuoti internetu. Juk, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, užsienyje gyvena apie 300 tūkst. balsavimo teisę turinčių lietuvių. Todėl ir šiuo klausimu klausimu politikai privalėtų pasukti galvą ir priimti būtinus sprendimus. Gi ne tauta tarnauja politikams, o jie – tautai.

– Ar suvažiavimo metu buvo patvirtinti kokie nors nauji PLB dokumentai?

– Suvažiavimams tokie įgaliojimai nesuteikiami, dokumentus priima PLB Seimas. Tačiau mes priėmėme kelias rekomendacijas. Viena jų kreipėmės į Kultūros ministeriją, prašydami, kad joje atsirastų etatas darbuotojui, kuris rūpintųsi išeivijos kultūros reikalais. Labai stinga profesionalios pagalbos išeivijos chorų, šokių kolektyvų vadovams, o taip pat – rengiant ir teikiant projektus Kultūros tarybai.

PLB informacija

Evelinos Kislych-Šochienės nuotraukos

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu