Daugiau 
 

Po pasaulį išsibarstę lietuviai pagerbė Laisvės gynėjų atminimą

01/19/2024 Aidas

Vieną svarbiausių Lietuvai datų – Sausio 13-ąją – kasmet mini ir svetur gyvenantys lietuviai. Tradiciniai pagarbos bėgimai, žygiai į kalnus, neužmirštuolių pievos skleidžiasi nuo Vokietijos iki Brazilijos. Anot minėjimų dalyvių, ši diena suvienija ir primena, kokia brangi laisvė.

„Tuo metu Lietuvą gynė visa tauta. Prisimindamas žuvusiuosius, prisimenu ir begalinį tautos susitelkimą tuo lemtingu metu“, –  sako Kanadoje gyvenantis lietuvis. \

Brazilijoje tautiečiai rinkosi į bėgimą

Didžiausiame Brazilijos mieste, San Paule, gyvenantys lietuviai rinkosi į 3 kilometrų bėgimą Ibirapueros parke. Kaip sako viena minėjimo organizatorių, Brazilijos lietuvių jaunimo bendruomenės narė Larissa Mikalauskas, maršrutą buvo galima įveikti įvairiais būdais – nebūtinai bėgti, bet ir eiti ar važiuoti dviračiu. Į minėjimą, jos skaičiavimais, susirinko apie 35 tautiečiai.

„Pasirinkome vieną pagrindinių San Paulo turistų traukos objektų, kad be šios datos minėjimo su lietuviais, pasiektume ir brazilus bei parko lankytojus. Renginys prasidėjo Lietuvos konsulo Brazilijoje kalba, o baigėsi nedidele iškyla. Lenktynės – simbolinės, nugalėtojų nėra, tačiau visi gavo smeigtuką su „Neužmirštuole“.

Taip švęsti Sausio 13-ąją – puikus būdas suburti daug žmonių, pabendrauti, prisiminti 1991-ųjų įvykius ir patirti laisvę pramogauti lauke, pagerbti aukas“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Larissa pabrėžia, kad toks Sausio 13-osios minėjimas San Paule rengiamas jau 8 kartą – vieną kartą nuo 2016-ųjų renginys nebuvo organizuojamas dėl koronaviruso pandemijos.

Lietuvių kilmės pašnekovės proseneliai į Braziliją iš Lietuvos atvyko 1929 m. Nors bėgant laikui ryšys su giminėmis tėvynėje nutrūko, Larissa sako, kad šeimos meilė Lietuvai išliko. Atkurti ryšį su šeima Lietuvoje pavyko 2009 m., kai Larissos teta keliems žmonėms parašė laiškus ta pačia pavarde kaip ir jų – Mikalauskas.

Larissa tikina visada buvusi aktyvi vietos lietuvių bendruomenės narė, ji didžiuojasi šaknimis ir mini Lietuvai svarbias dienas. Sausio 13-oji jai – viena svarbiausių datų. Anot Brazilijoje gyvenančios lietuvės, tądien tautiečiai garbingai ir pilni valios gynė Lietuvą, atliko didelį vaidmenį, kai žlugo SSRS.

„Kiekvieno tądien tądien kovojusio auka turi būti prisimenama, privalome jausti dėkingumą – visi esame jiems skolingi“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Kaip pabrėžia Larissa, apie Sausio 13-ąją ir jos svarbą jai nuo mažens pasakodavo šeima, mokė vertinti laisvę ir ginti savo šalį – tiek Lietuvą, tiek Braziliją.

„Praėjusiais metais turėjau galimybę ir garbę du mėnesius gyventi Lietuvoje, dalyvauti programoje „Bring Lithuania Together“. Aplankiau ir televizijos bokštą, ir Parlamentą, dar daugiau sužinojau apie tai, kas įvyko prieš 33 metus.

Kai buvau ten, negalėjau negalvoti apie tą dieną, svarsčiau, ką visi jautė, mąsčiau apie jų amžių, kaip visi buvo pasiryžę kovoti, kad išlaisvintų šalį nuo įsibrovėlių. Tai mane labai palietė. Nors ši data man buvo svarbi visada, po šios patirties ji tapo dar svarbesnė“, – patikina Brazilijoje gyvenanti lietuvė.

Miunchene lietuviai organizavo žygį į kalnus

Šią dieną minėjo ir Miunchene, Vokietijoje, gyvenantys tautiečiai, surengę pagarbos žygį „Gyvybės ir mirties keliu“ į kalnus. Kaip pasakoja vienas minėjimo organizatorių Saulius Nickus, žygio idėja kilo per vieną Miuncheno lietuvių bendruomenės susibūrimą.

„Žinojome, kad Lietuvos ambasada visus kviečia jungtis prie tradicinio pagarbos bėgimo Berlyne, bet mes, Miunchene gyvenantys lietuviai, turime kalnus – Alpes. <...> Kadangi pasirinktas maršrutas – 13 kilometrų, viskas tuoj pat susidėliojo: 13 diena, 13 kilometrų. Lengva nėra, kalnuose prisnigę ir vėsu, bet sutikime, 1991 metais tikrai nebuvo lengviau tiems, kurie saugojo mus, mūsų ateitį“, – sako Miuncheno lietuvių bendruomenės narys.

Tautiečiai kalnuose uždegė 14 žvakučių ir pagerbė žuvusius tylos minute.

Pats Saulius 1991-ųjų Sausio 13-ąją pasakoja gyvenęs Kaune, Fredoje. Jis tądien su tėvais įvykius stebėjo televizoriaus ekrane. „Iki dabar prisimenu, koks nerimas buvo namie, kokiu išsigandusiu balsu žinių vedėja Eglė Bučelytė pasakojo apie įvykius, kurie, deja, nebuvo surežisuoti“, – dalijasi tautietis.

Pašnekovas pabrėžia, kad apie Laisvės gynėjų dieną Europoje mažai kas žino, todėl dar vienas jų žygio tikslas – sutiktiems žmonėms trumpai papasakoti apie šią Lietuvai svarbią datą.

„Kuo daugiau žmonių apie tai žinos, tuo objektyviau vertins šiandieninę situaciją. Rusijos teroras turi būti sustabdytas ir jis bus sustabdytas. Šiais metais mūsų šeimoje ši diena ypatinga tuo, kad mūsų sūnus dabar atlieka karinę tarnybą Lietuvoje. Sekant politinius įvykius tikrai nėra ramu, ypač Lietuvoje. Todėl ir turime būti budrūs, morališkai bei fiziškai stiprūs“, – sako Saulius.

Kanados lietuviai ir žygiavo, ir sodino neužmirštuoles

Tuo metu Kanadoje įsikūręs Britų Kolumbijos Žygeivių klubas Sausio 13-ąją nuo 2022 m. organizuoja žygius į kalnus. Klubo vadovo Lino Antanavičiaus teigimu, tokia idėja kilo Lietuvos ambasadai Otavoje pradėjus organizuoti pagarbos bėgimus. Šiemet žygeiviai pasirinko 1449 metrų Simoro kalną Šiaurės Vankuveryje.

„Visą 11 kilometrų atstumą žygiavome per sniegą, šiam žygiui reikalingi sniegbačiai. Kasmet dalyvauja apie 10–18 lietuvių ir draugų, prisijungia latviai. Šiemet dalyvavo 17 žmonių, viršūnę pasiekė aštuoni“, – teigia L. Antanavičius.

Pašnekovas prisimena, kad lemtingą 1991-ųjų Sausio 13-ąją budėjo prie Kauno savivaldybės pastato. „Tuo metu Lietuvą gynė visa tauta. Prisimindamas žuvusiuosius, prisimenu ir begalinį tautos susitelkimą tuo lemtingu metu“, – tikina Kanadoje gyvenantis lietuvis.

Kaip sako pašnekovas, ši Lietuvai svarbi data vienija tiek Lietuvoje, tiek svetur gyvenančius lietuvius. Dabartinių įvykių kontekste ji primena paramos Ukrainai svarbą.

„Ten žūsta tūkstančiai žmonių už Ukrainos, Lietuvos ir visos Europos laisvę. Parama Ukrainai ir Ukrainos pergalė – labai svarbi Lietuvos ir Europos saugumui. Privalome padaryti taip, kad parama būtų teikiama ir pergalė būtų pasiekta“, – įsitikinęs L. Antanavičius.

Tuo metu Vankuveryje veikianti lituanistinės mokyklos „Pelėdžiukų klubas“ bendruomenė laisvės gynėjų atminimą pagerbė prisijungdama prie visame pasaulyje vykstančio pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“.

Kaip pasakoja mokyklos vedėja Rūta Vrubliauskaitė-Tryon, trispalvėmis, neužmirštuolių ir saulėgrąžų žiedais nešini dalyviai Simoro kalnų papėdėje esančiame parke apėjo ežerą ir įveikė daugiau nei 3 kilometrų atstumą.

„Parke mokiniai pasodino neužmirštuolių pievelę. Išreikšdami solidarumą su Ukraina, antrus metus besiginančia nuo Rusijos plataus masto invazijos ir brutalios agresijos, mokiniai neužmirštuolių pievelėje „pasodino“ ir saulėgrąžų žiedų“, – pasakoja renginio organizatorė.

Lemtingą naktį žuvusiesiems už Lietuvos laisvę atminti sukurtas atminimo stendas, drauge minėjimo dalyviai sugiedojo ir Lietuvos himną.

Kaip pabrėžia R. Vrubliauskaitė-Tryon, nors negalėjo būti kartu, tuo pačiu metu prie jų organizuoto renginio Šiaurės Vankuveryje prisijungė ir Vankuverio saloje gyvenanti viena iš mokyklą lankančių šeimų. Nešina trispalve, Vankuverio saloje esančiame Devoniano regioniniame parke šeima nuėjo 2 kilometrus.

„Sausio 13-osios tema buvo aptariama pamokose, su mokiniais kalbama apie tos nakties įvykius, gaminamos atminimo žvakės. Sausio 13-osios ryte mokiniai kviesti prisijungti prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“, dešimčiai minučių uždegti žvakutes 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiesiems už Lietuvos laisvę atminti“, – tikina R. Vrubliauskaitė-Tryon.

Airijoje degė atminimo laužas

Airijoje lietuviai Sausio 13-osios išvakarėse rinkosi prie Lietuvos ambasados Dubline, kur suliepsnojo atminimo laužas. Kaip pažymi bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, toks minėjimas jau tapo tradicija.

Jis pats 1991-ųjų Sausio 13-ąją buvo Vilniuje. Prasidėjus neramumams, pašnekovas Saulėtekio bendrabutyje žiūrėjo naujienas per televiziją, kitą dieną su draugais ruošėsi budėti prie Televizijos bokšto.

„Nors Saulėtekis toli nuo centro, išgirdome patrankų šūvius. Kai skelbė, jog bando užimti bokštą, tai su vaikinais susikooperavome ir bėgom iki Antakalnio žiedo. Ten pagavom vieną troleibusą, pasakėm, kad mums reikia nusigauti arčiau Seimo. Nors jo maršrutas buvo truputį kitoks, nuvežė mus.

Tądien prie Seimo susirinko didžiulė minia, buvo per garsiakalbius pranešinėjama, kas darosi, degė laužai ir mes visą naktį ten prabudėjom“, – dalijasi Arūnas.

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas sako, kad Sausio 13-oji yra pavyzdys, ką ir kaip reikia daryti norint, kad priešas neužpultų. Tokia tautos vienybė, anot jo, ypač aktuali Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste.

„Sausio 13-oji primena, kad kai žmonės iš tikrųjų norėjo apginti savo valstybę, jie tą ir padarė. (...) Jeigu pats nedarysi, niekas kitas už tave nedarys“, – įsitikinęs pašnekovas.

Žygius, tradicinius bėgimus ir kitokius minėjimus organizavo ir tautiečiai kituose pasaulio kraštuose – nuo Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės iki JAV ar Singapūro.

Laisvės gynėjų atminimą Sausio 13-osios išvakarėse pagerbė ir įvairiose šalyse esančiose Lietuvos ambasados, prisijungusios prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“ ir uždegusios atminimo žvakeles.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu