Kerry Moscoguiri, organizacijos kampanijų vadovė, teigia, kad Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos referendumas buvo „itin žemas taškas su pernelyg realiomis pasekmėmis“, turėdama omenyje po jo net 57 proc. išaugusį nusikaltimų iš neapykantos skaičių. Ji apkaltino Britanijos vyriausybę sukūrus „priešišką klimatą pabėgėliams ir migrantams“ bei nusikračius savo atsakomybių jų atžvilgiu, ypač gelbėjant apleistus ir be suaugusiųjų priežiūros atvykusius vaikus.
Tačiau Jungtinė Karalystė ne vienintelė susidūrė su į pažeidžiamiausius žmones nutaikyta priešiška retorika – 2016 metais viso pasaulio lyderiai „žongliravo pavojinga idėja, kad kai kurie žmonės yra menkesni už kitus“, teigia „Amnesty International“ krizių tyrimų direktorė Tirana Hassan.
Ji atkreipė dėmesį į žiaurumus, paskatintus JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos, o taip pat dešiniojo sparno Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno, kuris sušaukė prieštaringai įvertintą referendumą dėl pabėgėlių, bei Filipinų lyderio Rodrigo Duterte, kuris pradėjo bekompromisį karą prieš narkotikus, nusinešusį tūkstančius gyvybių.
„Ši ataskaita dokumentuoja labai realias pasekmes žmonėms, kurias sukuria tokie politikai kaip Trumpas, Orbánas, Duterte, kuriantys toksišką klimatą, kuriame yra persekiojamos, kaltinamos ir dehumanizuojamos ištisos grupės žmonių“, - sako Hassan.
Tokie išpuoliai ne tik kelia grėsmę žmonių gyvybėms, bet ir visai vertybių sistemai, kuria nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos remiasi tarptautinė teisė, įspėja „Amnesty International“.
„Sujungus tokius pasakymus kaip „atsiimkime savo šalį iš migrantų“ ar „padarykime Ameriką ir vėl didžia“ su pasiūlymais elgtis su migrantais kaip su atpirkimo ožiais ar uždrausti pabėgėliams atvykti dėl jų išpažįstamos religijos, tai sukuria gilią neapykantą ir nepasitikėjimą bei pasiunčia stiprią žinią, jog vieni žmonės turi teisę į žmogaus teises, o kiti – ne, - teigia Kate Allen, „Amnesty International“ direktorė Jungtinėje Karalystėje. - Nejaugi mes pamiršome, kad žmogaus teisių apauga buvo sukurta po masinių žiaurumų Antrajame pasauliniame kare, siekiant užtikrinti, jog „daugiau niekada“ ir reikštų „daugiau niekada“?“
Praėję metai buvo kupini priešiškumo tiems idealams, įspėjo „Amnesty International“, nuo kone „kasdienių“ ligoninių bombardavimų Sirijoje ir Jemene, iki žiaurių represijų ir išpuolių prieš pabėgėlius ir migrantus.
Net 36 pasaulio šalys 2016-aisiais pažeidė tarptautinę teisę ir prievarta sugrąžino pabėgėlius atgal į konflikto zonas ar vietas, kur jų teisėms kyla pavojus, skelbia organizacijos ataskaita, kuri taip pat griežtai smerkia brutalius bombardavimus prieš sukilėlių pozicijas rytų Alepe paskutinėse Rusijos remiamos kampanijos fazėse, o prieš civilius taip pat buvo panaudoti cheminiai ginklai ir antibunkerinės bombos. Tai „primena panašius įvykius Ruandoje ir Srebrenicoje 1994 ir 1995 metais“, rašoma ataskaitoje, kuri dėl neveiksnumo kaltina paralyžuotą ir veiksmų nesiimančią Jungtinių Tautų organizaciją.
Tiesa, atkreipiamas dėmesys ir į šviesesnius dalykus – „Amnesty International“ pažymi, kad represijos įkvėpė rezistencijos judėjimus visame pasaulyje, pradedant nuo Gambijos, kurios gyventojai per taikius rinkimus nuvertė 22 metus šalį valdžiusį diktatorišką režimą, iki Etiopijos maratonininko Feyiso Lilesos pademonstruoto tylaus protesto, kai šis Olimpiadoje atkreipė dėmesį į savo genties patiriamus sunkumus, finišuodamas sukryžiavęs rankas virš galvos, nors tai galėjo jam kainuoti medalį. Savotišką protestą parodė ir 24-erių metų sirų cirko artistas Anas al-Basha, nusprendęs pasilikti apgultyje atsidūrusiame Alepe, kad bent kiek praskaidrintų miesto vaikų gyvenimus. Jis žuvo per oro reidą gruodžio mėnesį.
„Tikrai netiesa, kad žmonių teisės rūpi tik elitui, - rašoma ataskaitoje. – Žmonių instinktas siekti laisvės ir teisingumo taip lengvai nepranyksta.“
