„Mūsų kartą tėvai ugdė su viltimi, jog Lietuva kada nors bus laisva ir galėsime – netgi privalėsime – prisidėti prie jos pažangos ir sugrįžimo į savo vietą pasaulio šalių gretose. Taip išėjo, kad užaugau visai kitoje visuomenėje – laimė, tokioje, su kuria daugelis lietuvių siejo ir sieja savo viltis, kad Lietuva gali išlikti laisva tiek nuo išorinės prievartos, tiek savo viduje. Viliuosi, jog mano hibridinis ugdymas ir patirtis padeda į Lietuvos reikalus pasižiūrėti kiek kitu žvilgsniu“, – pasakoja JAV lietuviškoje šeimoje gimęs ir užaugęs politologas, viešųjų ryšių ir organizacijų plėtros specialistas dr. Darius Udrys, kuris balandžio viduryje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) skaitys paskaitas pagal Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininės profesūros programą.
Pasakodamas apie savo vaikystę ir jaunystę JAV, D. Udrys prisimena, kad užaugo lietuviškoje šeimoje tikrąja tų žodžių prasme – namuose buvo kalbama lietuviškai, jis lankė ne tik amerikietišką mokyklą, bet ir lietuvių kalbos, istorijos, kultūros pamokas. Metus jam teko pasimokyti ir Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijoje.
„Vienas mano lietuvių mokytojų, Jonas Kavaliūnas, ir paskatino studijuoti politiką, nes, pasak jo, to Lietuvai labai reikės. Mes išties daug politikavome. Išmokome nuo vaikystės, į ką kreiptis ir kaip veikti politiškai, siekiant užtarti Lietuvą Amerikoje. Tai buvo visokeriopai naudinga praktinė politikos mokykla. Metai Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje padėjo susipažinti su lietuviška dabartimi iš arčiau – tais metais su draugais pirmąsyk apsilankiau Lietuvoje“, – teigia pašnekovas, įgijęs politikos filosofijos daktaro laipsnį Kalifornijoje Claremont Graduate universitete.
Politikai turi išmanyti praktiškai viską
Pasak politologo, politika, kaip ir kiti mokslai, šiandien turėtų būti integruojama su kitomis disciplinomis, gilinantis ne vien į politikos, bet ir istorijos, ekonomikos, karybos, technologijos raidą. Būdami tik vieno dalyko specialistais, neprisidedame prie tolesnio žinių integravimo, platesnio taikymo, nesuvokiame, kaip viskas dera tarpusavyje – pavyzdžiui, kaip žmogaus smegenų chemija paveikia jo politinius sprendimus.
„Šiais laikais politika jau nagrinėjama atsižvelgiant ir į naujausius kognityvinių mokslų atradimus. Pandemijos metu pamatėme, kaip svarbu politinių sprendimų priėmėjams suprasti ir mediciną – konkrečiai, epidemiologiją – ir masių bei individų psichologiją. Mokslininkai tik pradeda įvertinti karantinų psichologinius poveikius, nekalbant apie poveikį švietimui, ugdymui ir žmonių tarpusavo santykiams. Tokių priežastinių ryšių nesuprasdami darome klaidas“, – pasakoja D. Udrys.
Anot jo, politika jau nuo senovės laikų suvokiama kaip „architektoninis mokslas“. „Kitaip tariant, politikas turi išmanyti praktiškai visas sritis, nes politiniai sprendimai paveikia praktiškai viską. Dėl to Platonas leidžia suprasti, kad geriausiai valdytų filosofas-karalius – toks visuotinis, visų sričių išminčius. Tačiau tiek išmanantis žmogus yra tokia retenybė, jog tai – praktiškai nepasiekiamas idealas“, – samprotauja būsimo dėstymo vizito dalyvis.
Erezijos – kartais reikalingos
Dalyvaudamas VDU vykusiuose mokslo ir kūrybos simpoziumuose, Darius Udrys ne kartą aptarė kūrybos vertę ir būtinybę, kad lietuviai mąstytų ne tik moksliškai, bet ir kūrybiškai. Pašnekovas pabrėžia, jog kūrybiškumas ir laisvė žengia koja kojon, todėl šiuos aspektus jis aptars ir Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, skaitydamas intensyvų kursą „Liberalizmas ir jo kritika“.
„Laisvė nėra betikslė vertybė, ji labiausiai reikalinga siekiant pažangos. Be laisvės stringa kūryba. O be kūrybos, kaip anąsyk kalbėjau, sunkiai atsiranda ir mokslinės įžvalgos. Liberalios vertybės visų pirma saugo galimybę mąstyti ir elgtis kitaip, nei „visi“. Galvoti kitokias mintis – kartais netgi eretiškas, kurios daugumai gali atrodyti keistos ir nepriimtinos. Tačiau erezijos kartais yra reikalingos. Nes, kaip žinome iš istorijos, ne viskas, kas tampa visuotinai priimtina, yra teisinga, aktualu ar produktyvu. Kadaise žmonės laikė vieni kitus vergais, baudžiauninkais, raganomis, mažiau vertomis rasėmis. Ir nebuvo lengva žmonijai tokio mąstymo ir matymo nusikratyti“, – primena dr. D. Udrys.
Jo teigimu, istorija aiškiai rodo, kad visuomenės, kurios bando uždrausti mąstyti kitaip, engia žmones ir laiko juos priespaudoje, patiria visokeriopą sąstingį. „Sovietinį totalitarizmą išgyvenusi Lietuva turi tiesioginę tokios priespaudos patirtį. Bet ar iš to tinkamai pasimokėme? Kaip pasakė Vilniuje įamžintas Frank Zappa, „pažanga neįmanoma nenukrypstant nuo normos“. Norint pažangos turime ne tik toleruoti, bet ir skatinti kritiką, kvestionavimą ir alternatyvas. Ir turime saugoti savo „raganas“ ir „eretikus“ nuo minios užmėtymų“, – pažymi pašnekovas.
Aptars liberalizmo privalumus ir trūkumus
Savo paskaitų Kaune metu dr. D. Udrys aptars liberalizmą – pasak jo, tai yra viena reikšmingiausių politinio mąstymo gijų, atvedusių didelę žmonijos dalį į dabartį, bei Vakarų pasaulio politinis pagrindas, tačiau svarbu deramai suvokti liberalizmo privalumus ir trūkumus.
„Vertybių, kurias išaukština liberalizmas, nauda yra įrodyta. Tačiau nesuvokus šios politinės teorijos ribų gresia jos sukarikatūrinimas arba pavertimas ideologija. O tai gali atvesti arba į kraštutinius, kenksmingus pritaikymus, arba į tos karikatūros ar ideologijos ir, kartu su ja, kai kurių svarbių liberalių vertybių atmetimą. Manau, tokia ir liberalizmo padėtis JAV ir Lietuvoje: kai kurie bando liberalizmą paversti neribota, viską apimančia ideologija, o tai iššaukia tam tikrą atmetimo reakciją“, – sako politologas, papildydamas, jog šiandien liberalai nebijo į savo asmeninės laisvės lauką įsileisti didelių organizacijų ar valdžios, o tai gali sukurti daug galimybių manipuliuoti žmonėmis, pavergti, kurti naujas priespaudos formas.
„Negana to, Lietuvoje turime opią geopolitinę problemą: esame labai arti priešiškai nusiteikusių valstybių, kurios, be jokios abejonės, norėtų pasinaudoti mūsų laisve prieš mus pačius. Pavojus tas, kad gindamiesi nuo nelaisvės patys jos savo veiksmais ir baimėmis neužsitrauktume“.
Jokia ideologija neaprėpia visos realybės
Kalbėdamas apie liberalizmą ir jo kritiką, dr. Darius Udrys pasidalino ir keleto naudingų knygų rekomendacijomis – pavyzdžiui, amerikiečių istoriko Paul Rahe knyga „Republics Ancient and Modern“ apžvelgia liberalios demokratijos istorinę ir teorinę raidą Vakaruose, o politologas Robert Dahl įdomiai aptarė demokratiją ir jos kritiką savo veikale „Democracy and Its Critics“. Ne mažiau verta dėmesio ir Russell Kirk knyga „The Politics of Prudence“, nagrinėjanti ideologinio mąstymo problemas ir kodėl politikai neturėtų vadovautis vien ideologija.
„Galbūt svarbiausia prisiminti, kad jokia teorija, jokia ideologija neaprėpia visos realybės. Visos jos turi savo ribas, nes kiekviena jų yra tikrovės supaprastinimas. Kaip yra pasakęs britų statistikas George Box: „Visi modeliai yra ydingi. Bet kai kurie yra naudingi.“ Liberalizmas, sutikime, yra naudingas. Bet jis turi savo ribas. Siekiant maksimalios naudos ir apsisaugoti nuo nelaisvės, manau, svarbu suprasti abi šio medalio puses. Jas ir aptarsime kurso metu“, – būsimas paskaitas pristatė politologas, papildęs, jog skatins studentus į aktualius politinius dalykus pažiūrėti iš įvairių pusių ir tą supratimą taikyti siekiant savo ir Lietuvos gerovės.
Dr. Darius Udrys VDU viešės balandžio 17–28 dienomis. Čia jis dalyvaus VDU Vytauto Kavolio vardo profesūros programoje, skirtoje trumpalaikiams dėstymo vizitams. Politologas skaitys paskaitas studentams ir visuomenei, kuriose aptars pilietinę visuomenę ir demokratiją Vidurio Rytų Europoje, liberalizmą ir jo kritiką.
Kavolio profesūros programa siekia stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių diasporos akademinės bendruomenės, skatinti tarpdiscipliniškumą moksle ir studijose. Paramą vizitui teikia Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.
Apie dr. Darių Udrį: Dr. Darius Udrys yra politologas, politikos mokslų daktaro laipsnį įgijęs Kalifornijos Claremont Graduate universitete.
Darius Udrys gimė ir užaugo lietuviškoje šeimoje JAV, kur aktyviai prisidėjo prie lietuvybės palaikymo užsienyje: buvo Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininkas bei Los Andželo-Kauno miestų seserų programos vadovas, dirbo žurnalistu „Laisvosios Europos“ radijo lietuvių redakcijoje Prahoje ir Lietuvos radijo korespondentu, vadovavo JAV Pilietinio švietimo centro programoms Rytų Europoje ir buvo šios viešosios įmonės plėtros direktorius.
Šiuo metu D. Udrys konsultuoja įmones komunikacijos ir santykių su vyriausybinėmis organizacijomis klausimais, yra VDU Senato narys, atstovaujantis išeivijos mokslininkams, bei Vilniaus universiteto komunikacijos partnerystės docentas.
