Kalbėdamas vos po kelių dienų po to, kai Jungtinės Tautos pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, pontifikas meldėsi už „taikią dviejų valstybių koegzistenciją tarp bendrai sutartų ir tarptautinės bendruomenės pripažintų sienų“.
„Mes regime Jėzų Vidurio Rytų vaikuose, kurie ir toliau kenčia dėl augančios įtampos tarp izraeliečių ir palestiniečių“, - pirmadienį sakė popiežius Pranciškus savo kalboje „Urbi et Orbi“ (liet. „Miestui ir pasauliui“).
„Šią šventinę dieną paprašykime Viešpaties taikos Jeruzalei ir visai Šventajai žemei. Melskimės už tai, kad visos pusės išsaugotų ryžtą atnaujinti dialogą ir kad derybų sprendimas pagaliau būtų pasiektas“, - kalbėjo pontifikas.
Popiežius taip pat paragino melstis už taiką Sirijoje ir Irake, nepamiršdamas ir vaikų patiriamų kančių Jemene, kuriame tebesitęsiantis konfliktas „iš esmės buvo pamirštas“.
Apgynė imigraciją
Sekmadienį Romos katalikų vedlys taip pat stojo ginti imigracijos, aukodamas tradicines Kūčių mišias ir sakydamas, kad tikėjimas reikalauja priimti svetimšalius. Jis priminė, kad Marija ir Juozapas taip pat buvo imigrantai, ieškoję saugios užuovėjos Betliejuje.
„Jie turėjo palikti savo žmones, savo namus ir savo žemę, – popiežius kalbėjo Šv. Petro bazilikoje Vatikane. – Tai nebuvo patogi ar lengva kelionė jaunai porai, laukiančiai vaikelio. (...) Širdyje jie buvo kupini vilties ir lūkesčių, nes jiems turėjo gimti vaikas, tačiau jų žingsnius apsunkino nežinia ir pavojai, su kuriais susiduria tie, kurie turi palikti savo namus.“
Popiežius Pranciškus, kuris pats yra Argentinoje gimęs italų imigranto sūnus, dažnai pasisako už imigrantus ir pabėgėlius. Jis taip pat yra pirmasis jėzuitas pontifikas, o šio ordino atstovai tradiciškai remia pabėgėlius.
„Daugybė kitų pėdsakų slepiasi Juozapo ir Marijos pėdsakuose, – kalbėjo popiežius sekmadienį. – Mes ir šiais laikais matome, kaip ištisos šeimos yra priverčiamos bėgti. Mes matome milijonus žmonių, kurie ne patys nusprendė išvykti, bet buvo išvaryti iš savo žemės, palikdami savo artimuosius.“
Vien šiais metais daugiau nei 160 000 žmonių rizikuodami savo gyvybėmis kirto Viduržemio jūrą ieškodami geresnio gyvenimo Europoje, o mažiausiai 3 000 nuskendo pavojinguose vandenyse, skelbia Jungtinės Tautos.
Dauguma Viduržemio jūrą kertančių žmonių bėga nuo konfliktų Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, tačiau saugaus prieglobsčio ieškantys migrantai Europoje neretai susiduria su stiprėjančia antiimigracine retorika.
Vietoje to, kad į migraciją ir prieglobsčio ieškančius žmones reaguotume su pykčiu, mes turėtume siekti sukurti „naują socialinę realybę, (...) kurioje niekas neturėtų jaustis, lyg jiems šioje žemėje nebūtų vietos“, sakė popiežius Pranciškus.
„Tikroji jėga ir laisvė yra parodoma gerbiant ir gelbėjant silpnuosius ir palūžusius“, - pridūrė jis.
Politiškasis popiežius
Nors jis dažnai pasisako už imigraciją ir pabėgėlių priėmimą į Europą, popiežius Pranciškus neseniai sulaukė kritikos, kad nepakankamai griežtai apie tai kalbėjo savo vizito į Mianmarą metu.
Dešimtys tūkstančių musulmonų rohinjų buvo priversti bėgti iš šalies dėl brutalaus kariuomenės persekiojimo. Neseniai viešėdamas Mianmare, pontifikas nenaudojo sąvokos „rohinjai“, kuri yra politiškai jautri, tačiau plačiai vartojama už šalies ribų.
Vatikanas pontifiko sprendimą parėmė tuo, jog ši sąvoka būtų buvusi be reikalo skaldanti, bei sakė, kad popiežius Mianmare lankėsi norėdamas pagerinti diplomatinius santykius su budistų daugumą turinčia šalimi.
Ir nors savo kalėdiniame pranešime jis ragino pasaulį „apginti mažumų grupes“ Mianmare, pontifikas žodžio „rohinjai“ taip pat nepanaudojo.
„Aš dar kartą išvydau Jėzų tuose vaikuose, kuriuos sutikau savo vizito į Mianmarą ir Bangladešą metu, ir viliuosi, jog tarptautinė bendruomenė nesustos ir toliau dėti pastangas, kad užtikrintų, jog regione gyvenančių mažumų grupių orumas būtų deramai apsaugotas“, - sakė popiežius.
