Taurios tautos ugdytojai. I dalis

Šiais metais minime žymaus pedagogo, chorvedžio, publicisto, visuomenės veikėjo Antano Vokietaičio (1877–1950) 140-ąsias gimimo metines. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas gausus A. Vokietaičio istorinis palikimas (rankraščiai, laiškai, dokumentai, nuotraukos, amžininkų prisiminimai ir kt.), kurį muziejui padovanojo A. Vokietaičio duktė Aldona Vokietaitytė. Antanas Vokietaitis 1877-1950 Meilė muzikai – visam gyvenimui Broliai Antanas ir Juozas Vokietaičiai gimė ir augo Suvalkijoje, Bevardiškių kaime. Abu mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kurią Juozas baigė 1890 m., Antanas – 1897 m. Anuomet Veiverių mokytojų seminarija buvo vienintelė lietuvių mokytojų seminarija (veikusi XIX a. antroje pusėje – XX a. 2-ajame dešimtmetyje), kurioje, tarp daugybės dėstomų dalykų, ypatingas dėmesys buvo skiriamas muzikiniam ugdymui – net šešios-sep
daugiau

Princesė Diana

Velso princesė Diana (1961 m. liepos 1 d. Sandringeme, Anglijoje – 1997 m. rugpjūčio 31 d. Paryžiuje) – viena iš žymiausių XX amžiaus moterų. Diana Spenser gimė kilmingoje šeimoje Anglijos rytinėje Norfolko grafystėje. Ji buvo trečioji 37-erių vikonto šeimos duktė. Diana turėjo dvi vyresnes seseris. Šeima neslėpė nusivylimo jos gimimu, nes tikėjosi vyriškos lyties įpėdinio, turėjusio pratęsti Spenserių giminę. Tik vėliau kilmingoje šeimoje gimė jauniausias vaikas, berniukas. 1969 m., po keturiolikos kartu išgyventų metų, išsiskyrė Dianos tėvai. Dianos tėvas gavo teisę globoti Dianą, jos brolį Čarlzą ir abi jos seseris Sarą ir Džeinę. 1975 m., mirus seneliui, septintajam grafui Spenseriui, šeima persikėlė į istorinius giminės namus - Oltorpo dvarą. Mergaitės gavo ledi titulus, brolis Čarlzas tapo vikontu, o tėvas paveldėjo aštuntojo grafo titulą i
daugiau

Iš Lietuvos diplomatijos istorijos: Oskaras Milašius

Šiais metais minime 140-ąsias diplomato, poeto, mistiko Oskaro Milašiaus gimimo metines. Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas, pristatydamas virtualią parodą, kviečia prisiminti O. Milašiaus indėlį į Lietuvos diplomatijos istoriją bei išskirtinę jo kūrybą. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys Prancūzijoje P. Klimas sako kalbą O. Milašiaus laidotuvėse Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės – O. Milašius, 1923 m. Lietuvos atstovų užsienyje konferencija, 1923 m. Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje tarnautojai, 1932 m. Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz-Milosz) gimė 1877 m. gegužės 28 d. Mogiliovo gubernijoje, Čerėjoje (dabartinė Baltarusija), buvusiame Sapiegų giminės dvare. O. Milašiaus tėvas Vladislovas Milošas buvo temperamentinga asmenybė, domėjosi mokslu, menais, medžiokle ir aeronautika. Poeto ir diplomato žodžiais: „Keistuol
daugiau

Ana Frank

Ana Frank gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo Adolfas Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir jos sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to - kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, - tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“, rašė Ana Frank. Iki 1941 m. pabaigos Vokietijoje ir daugumoje okupuotų valstybių buvo baigta žydų registracija ir izoliacija. Olandijoje visi vyresni nei šešerių metų vaikai turėjo nešioti geltoną Dovydo žvaig
daugiau

Eva Peron

María Eva Duarte de Perón (Eva Peron, kartais Evita; 1919 m. gegužės 7 d. – 1952 m. liepos 26 d.) – Argentinos prezidento Chuano Perono žmona. Būsimoji ponia Peron gyvenimą pradėjo itin paprastai – nors jos tėvas buvo turtingas žemvaldys, iš jo ji gavo tik pavardę, nes mergaitės motina buvo vyro meilužė, pagimdžiusi jam keturis vaikus. Slaptoji vyro šeima nebuvo lepinama pinigais, o po jo mirties ėmė dar labiau skursti. Be to, motiną ir jos vaikus lydėjo pavainikių šleifas. Visa tai mergaitei netrukdė svajoti - Eva norėjo būti aktorė ir to atkakliai siekė. Būsimos įtakingiausios Argentinos ponios ankstyvosios biografijos faktai nėra iki galo žinomi. Pavyzdžiui, kaip Evita atsidūrė Buenos Airėse? Yra istorija, kad būdama vos penkiolikos metų mergina į sostinę pabėgo su garsiu tango šokėju Augustino Magaldi. Tačiau patyrinėjus tų metų Magaldi gastro
daugiau

1989 m. Tiananmenio aikštės protestai

1989 m. Tiananmenio aikštės protestai, arba Tiananmenio aikštės žudynės, oficialiai Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) vadinami Birželio ketvirtosios incidentu (siekiant išvengti sumaišymo su dviem prieš tai vykusiais protestais šioje aikštėje), buvo 1989 m. balandžio 14 d. prasidėjusios masinės demonstracijos, vykusios daugiausiai centrinėje Pekino aikštėje ir šalia jos. Protestus daugiausia rėmė studentai ir intelektualai. Protestai vyko 1989 m., kai dauguma komunistinių režimų buvo ant žlugimo ribos ar jau žlugę. Demonstracijas įkvėpė buvusio KKP generalinio sekretoriaus generolo Hu Jaobango, pasisakiusio už sparčias reformas ir beveik atvirai reiškusio panieką „maoistų ekscesui“ ir dėl to 1987 m. nušalinto nuo posto, mirtis. Jo nušalinimą nuo valdžios iš dalies lėmė ir 1986-87 m. kilę prodemokratiniai studentų protestai. Hu laidotuvių išvakarė
daugiau

Leonardo da Vinčio motinos paslaptys Toskanos archyvuose

Leonardo da Vinčio motinos tapatybė visada buvo paslaptis. Meno istorijos ekspertai ilgą laiką nesėkmingai bandė surasti informacijos apie moterį, kurios nesantuokinis sūnus tapo viena iš plačiausiai žinomų istorinių asmenybių. Tiksliai žinomas buvo tik jos vardas – Caterina, todėl ilgą laiką buvo spekuliuojama, jog ji galėjo būti prasčiokė arba vergė iš šiaurinės Afrikos. Dabar, praėjus beveik šešiems šimtmečiams, da Vinčio darbų ekspertai pagaliau sugebėjo pateikti detalesnę istoriją apie paslaptingąją Leonardo da Vinčio motiną. Kaip teigia Oksfordo universiteto meno istorijos profesorius Martinas Kempas, Leonardo motina buvo Caterina di Meo Lippi – varginga ir pažeidžiama našlaitė, kuriai buvo vos 15 metų, kai ją suviliojo teisininkas. Caterina gyveno su savo senele apgriuvusioje fermoje, esančioje Toskanos kalnuose maždaug už mylios nuo Vinčio mie
daugiau

Kvapą gniaužiančios nacių medžioklės istorijos

Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Holokausto organizatorių bei kitų karo nusikaltėlių tikėjosi likti nepastebėti. Kai kurie jų pasikeitė dokumentus arba paspruko į kitas šalis, kur planavo laimingai nugyventi likusį gyvenimą. Jie nežinojo, kad juos jau seka teisingumo siekiantys nacių medžiotojai. Adolfo Eichmanno teismas Tiesiog dirbo savo darbą Adolfas Eichmannas buvo vienas iš svarbiausių žydų genocido organizatorių – prižiūrėjo koncentracijos stovyklų statybą, žmonių areštavimą ir atgabenimą į stovyklas. Po karo įsigijo padirbtus dokumentus ir slapstėsi Europoje. 1950 m. atvyko į Argentiną. Po poros metų čia atsikraustė ir jo šeima: žmona ir trys vaikai. Pradžioje vyras dirbo sunkius, mažai apmokamus darbus. Vėliau jis įsidarbino „Mercedes – Benz“ kompanijoje Buenos Airėse, kur pakilo iki skyriaus vadovo pareigų. Nusikaltėlis nežinojo, kad j
daugiau

45 metai po Romo Kalantos susideginimo

Šiemet sukanka 45 metai, kai 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją ir komunistinį režimą, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta.  Aktyviausi dalyviai LSSR prokuratūros ir KGB darbuotojų sužymėti skaičiais 1972 m. gegužės 18 d. į Romo Kalantos laidotuves susirinkę žmonės sukėlė stichiškas protesto akcijas, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. asmenų. Kauno miesto centre vykusioms demonstracijoms malšinti buvo mestos didelės milicijos, draugovininkų ir vidaus kariuomenės pajėgos, suimti 402 asmenys, 10 iš jų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, 50 asmenų nubausti administracine tvarka. Istorikų ir publicistų „Kauno pavasariu“ vadinami 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiai buvo vienas masiškiausių antisovietinių protestų tuometinėje SSRS. Jie sulaukė Vakarų valstybių žiniasklaidos d
daugiau

Fatimos Švč. Mergelė Marija

1917 m. gegužės 13-ąją, Portugalijoje, nuošaliame Fatimos kaime, trims piemenėliams – Liucijai dos Santos, jos pusbroliui Pranciškui Marto ir pusseserei Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apreiškimai kartojosi kas mėnesį iki spalio 13 dienos. Piligrimai Fatimoje Liucija buvo vyriausia iš trijų regėtojų. Jai tada buvo 10 metų; Pranciškui – 9; Jacintai – 7. Trys vaikai iš netoliese esančio kaimo Fatimoje ganė avis. 1917-ųjų gegužės 13-ąją, kaip kiekvieną dieną, visi trys kartu sukalbėję Rožinio dalį, apie vidudienį pamatė akinančią šviesą. Iš pradžių vaikai pamanė, kad tai žaibas. Bet šviesa negeso ir staiga joje pasirodė moteris spindinčiais baltais rūbais su rožančiumi rankoje. Švenčiausioji Mergelė vaikams sakė, kad jei žmonija neatsivers, ją ištiks didelės nelaimės; ragino kalbėti Rožinį, melstis už taiką ir už nusidėjėlių atsi
daugiau