Aliaskos pirkimas

Aliaska – JAV valstija šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, tarp Kanados ir Beringo sąsiaurio. Tai didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija. Nors eskimai ir aleutai Aliaskos pusiasalyje apsigyveno dar prieš 3-8 tūkstančius metų, pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis buvo V. J. Beringas, kurio vadovaujama rusų laivyno ekspedicija čia atplaukė 1741 m. Pirmoji rusų gyvenvietė įkurta 1784 m., 1799 m. čia įkurta Rusijos ir Amerikos bendrovė, iki 1867 m. faktiškai kontroliavusi prekybą kailiais bei medžioklę. 1867 m. Krymo karų susilpninta Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Valstijoms už 7,2 mln. dolerių (po 2 centus už akrą, po 4 dolerius už kvadratinį kilometrą). Atsižvelgiant į infliaciją, dabartiniais pinigais tai yra maždaug $123 mln. Rusijoje apie sandorį žinojo viso labo šeši žmonės – imperatorius Aleksandra
daugiau

Pirmojo lietuviško kompiuterio istorija

Neseniai dienos šviesą išvydo knyga apie pirmąjį Lietuvoje sukurtą kompiuterį (tuomet terminas kompiuteris dar nebuvo vartojamas, jis vadintas skaičiavimo mašina) skambiu lietuvišku pavadinimu „Rūta“, kuris davė pradžią didesnės skaičiavimo mašinos „Rūta 110“ projektui. Dr. Gintautas Grigas „Rūtos“ gimimo data laikoma 1962 m. gruodžio 23 d. Tą dieną buvo baigti „Rūtos“ tarpžinybiniai bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę gamybą, skirtą visos Sovietų Sąjungos vartotojams. Buvo gaminama 1964-1974 m., iš viso pagaminta 702 kompleksai. Tai buvo pati kompiuterių techninės įrangos ir informacijos apdorojimo metodų pradžia. Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų srautams (buhalterijos, ekonomikos, statistikos) apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje. Ši skaičiavimo mašina pasklido visoje Sovietų sąjungoje, nuo 1965 m. paba
daugiau

Kosminės lenktynės

Kosminės lenktynės (angl. Space race) – XX a. II pusėje vykusios lenktynės tarp Sovietų Sąjungos ir JAV dėl pasiekimų kosmonautikos srityje. Lenktynių pradžia laikomi 1957 m., kuomet SSRS pirmoji paleido palydovą į kosmosą („Sputnik 1“), o pabaiga − 1975 m., įvykus draugiškai bendrai Tarybų Sąjungos ir JAV misijai „Apollo–Soyuz“. JAV prezidentas Džonas F. Kenedis su vyriausiais NASA patarėjais Pagrindiniais kosminių lenktynių pasiekimais laikomi: pirmojo dirbtinio žemės palydovo paleidimas į kosmosą (1957 m.), pirmasis žmogaus pakilimas į kosmosą (1961 m.) ir pirmas žmogaus nusileidimas Mėnulyje (1969 m.). Paleidę pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą sovietai tapo neabejotinais raketų technikos lyderiais. Sėkminga palydovo kelionė į kosmosą 1957 m. pritrenkė ne tik visą Sovietų Sąjungą, bet ir pasaulį. „Sputnik 1“ startas buvo įslaptintas - mat garantu
daugiau

Nepaprasta tamplierių istorija

Nors jų ordinas buvo išformuotas prieš daugiau nei 700 metų, riteriai tamplieriai ir toliau kaitina smalsuolių vaizduotę. Jų vardu naudojasi teroristai ir narkotikų karteliai, o legenda apie jų saugomą Šventąjį gralį įkvėpė Dano Browno bestselerį „Da Vinčio kodas“. Tamplierių ordinas buvo įkurtas krikščionių piligrimams apsaugoti Knygoje „The Templars: The Rise and Spectacular Fall of God’s Holy Warriors“, britų istorikas Danas Jonesas siekia atskirti faktus nuo mitų, kad papasakotų nepaprastą šio legendinio religinio ordino istoriją. Jis „National Geographic“ papasakojo, kaip tamplieriai iš Kryžiaus žygių piligrimų gelbėtojų pavirto plačios finansinės imperijos valdovais, kur jie dingo, ir kodėl šiandien jų vardu naudojasi islamistai. - Daugelis mūsų apie tamplierius sužinojo iš „Da Vinčio kodo“. Ar didelė dalis tos knygos yra paremta istoriniais
daugiau

Irake atrastas Aleksandro Makedoniečio įkurtas miestas

Irako archeologai pasinaudodami dronais bei paviešintomis žvalgybos nuotraukomis aptiko daugiau nei prieš 2000 metų pradingusį miestą. Kalatga Darbandas, kuris kaip tikima 331 m. pr. Kr. buvo įkurtas Aleksandro Didžiojo, buvo aptiktas Irako ir Britanijos archeologų komandos, kuriai vadovavo Britų Muziejaus ekspertai. „Kol kas dar labai anksti spręsti, tačiau manome, kad kažkada tai buvo triukšmingas, tarp Irako ir Irano stovėjęs miestas. Galima įsivaizduoti, kaip jo gyventojai vynu girdydavo keliaujančius kareivius,“ – kalbėjo vienas iš komandos vadovų Johnas MacGinnisas. Pirmą kartą vietovę archeologai pastebėjo analizuodami paviešintas 1960 metų CŽV palydovines nuotraukas, kuriose matėsi griuvėsių kontūrai. Daktaras MacGinnisas ir jo kolegos panaudojo dronus ir jų pagalba aptiko šimtmečius po žeme tūnojusių pastatų kontūrus. Vietovėje taip pat
daugiau

Iš Lietuvos kartografijos istorijos: LDK žemėlapis ir jo variantai

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“ ir kitų leidinių bei daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis ir jo variantai: sudarytas ir 1613 m. išleistas kunigaikščio M. K. Radvilos Našlaitėlio“ šiai svarbiai sukakčiai paminėti ir šio žemėlapio 400 metų jubiliejui. LDK 1613 m. žemėlapis su priedu - T. Makovskio paaiškinamaisiais tekstais Šis kartografinis kūrinys – ilgokai nešiota ir brandinta autoriaus idėja – pasirodė tik šiemet, o ne 2013 m., kai vyko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio žemėlapio 400 metų jubiliejus. Priminsiu skaitytojams, kad A. A. Gliožaitis tais metais išleido žymiai didesnės apimties fundam
daugiau

Istorinė atmintis. Lietuvos švietimo istorijos muziejui – 95

Šiais metais Lietuvos švietimo istorijos muziejus mini 95-ąsias muziejaus įkūrimo metines. Ta proga stabtelime – atsigręžiame į muziejaus veiklos istorijos pradžią... Pedagoginio muziejaus direktorius V. Ruzgas muziejuje. Kaunas, 1934 m. Tokia jau gyvenimo tikrovė, kad bėgant metams keičiasi žmonių kartos, keičiasi tautos gyvenimas ir nepastebimai tampa istorija. Per 95-erius muziejaus veiklos metus ne kartą keitėsi ir muziejaus statusas, ir pavadinimas, ir adresas, ir veiklos sritys. Lietuvos švietimo istorijos muziejus – vienas seniausių muziejų nepriklausomoje Lietuvoje. Senesni tik Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus. Visi trys muziejai, garbingų Lietuvos vyrų – Vlado Nagevičiaus, Pauliaus Galaunės, Vinco Ruzgo – bei jaunos ir ambicingos lietuvių inteligentijos iniciatyva įkurti, be
daugiau

Rojus  Lichtenšteinas

Rojus Lichtenšteinas (angl. Roy Lichtenstein, 1923 m. spalio 27 d. – 1997 m. rugsėjo 29 d.) – vienas žinomiausių XX a. amerikiečių menininkų. Pradėjęs kurti abstraktaus ekspresionizmo stiliumi, 7-to dešimtmečio pradžioje susidomėjo nauju pop art judėjimu (liet. popdailė). Paveiksluose, koliažuose ir šilkografijos lakštuose jis vaizdavo Amerikos vartotojiškos visuomenės pasaulį. Menininkas daugiausia rinkdavosi žiniasklaidos vaizdų kalbą (komiksus, reklamas), pasinaudodavo ir žinomais dailės kūriniais. Iki pagrindinių spalvų redukuotus, spaudos taškeliais nusėtus motyvus jis pateikdavo atkarpomis monumentaliai išdidintus, šitaip akcentuodamas jų banalumą. Rojus Lichtenšteinas Rojus Lichtenšteinas gimė 1923 m. Niujorke. Jis buvo pirmasis iš dviejų Miltono Lichtenšteino ir Beatričės Vinston Lichtenštein šeimos vaikų. Tėvas buvo sėkmingas nekilnojamojo t
daugiau

Gerumo oazė rugsėjo 11-ąją

Iš karto po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių, JAV kaimynė Kanada ėmėsi veiksmų, kad padėtų išlaisvinti Amerikos oro erdvę nuo kitų potencialiai pavojingų reisų. Taip vadinama „Geltono kaspino operacija“ tomis pirmosiomis nežinios pilnomis valandomis buvo nepaprastai vertinga. Kanados valdžia ėmėsi nukreipinėti į JAV skrendančius lėktuvus į įvairias vietas Kanadoje, kad padėtų neutralizuoti bet kokias likusias grėsmes, tačiau užduotis buvo ne iš lengvųjų. Nelogiška būtų buvę saugoti Amerikos erdvę nuo šių reisų, nukreipiant juos į stambiausius Kanados centrus, tad idealiausia buvo, kad lėktuvai leistųsi pakankamai nuošaliose vietose, kuriose vis dėlto būtų pakankamai dideli oro uostai, galintys priimti didelį lėktuvų srautą. 2001 m. rugsėjo 15 d.: prie paskutinio į JAV išvykstančio lėktuvo Kaip tik tokį oro uostą Kanada turėjo vos 10 000 gyventojų
daugiau

Vilhelmas I Užkariautojas

Vilhelmas I Užkariautojas (apie 1027 m. – 1087 m. rugsėjo 9 d.) – Anglijos karalius ir Normandijos kunigaikštis. Vienas žymiausių Anglijos valdovų, kuriuo tapo po Heistingso mūšio 1066 m. 1066 m. kunigaikštis Vilhelmas iš Normandijos su vos keliais tūkstančiais karių perplaukė Lamanšo sąsiaurį, norėdamas tapti Anglijos valdovu. Jo drąsus sumanymas pavyko, ir tai buvo paskutinė sėkminga svetimšalių invazija į Angliją. Normanų užkariavimas iš esmės paveikė visą tolimesnę Anglijos istoriją. Vilhelmas gimė apie 1027 m. Normandijos mieste Falese, Prancūzijoje. Jis buvo nesantuokinis, bet vienintelis Normandijos kunigaikščio Roberto I sūnus. Robertas mirė 1035 m., grįždamas iš piligriminės kelionės į Jeruzalę. Taip aštuonmetis Vilhelmas tapo Normandijos hercogu. Šis paveldėjimas Vilhelmui reiškė ne valdžią ir turtus, o pavojų. Net padedant Vilhelmo gl
daugiau