Prisiminimų voratinklis

„Nenoriu būti nemirtingas savo darbais. Noriu būti nemirtingas nemirdamas.“ – Ericas Laxas, „Woody Alenas ir jo komedija“ „Kaip teigė gydytojas iš Rygos, sutuoktinių gyvenimas pasikeitė. Adas nepaprastai džiaugėsi karštomis akimirkomis, praleistomis su savo ypatingai meilia žmona. Takelis pas Kotryną pradėjo želti… Sutuoktiniai ėmė svajoti apie dar vieną vaikelį… …Sakoma, kad sesuo „Laimė“ keliauja per pasaulį kartu su savo juodąja seserimi „Nelaime“. Birželis galėjo būti pats laimingiausias jų gyvenime, nes jų šeimą papuošė dar vienas vaikelis – pakankamai jauno tėčio (Adui buvo 36 metai) vardadienio dieną gimė sveika, gražutė baltaplaukė mergytė. Adas ypatingai džiaugėsi ne tik dėl šios nuostabios dovanos. Jį džiugino tai, kad Julijos liga pasitraukė visiškai – po gimdymo žmona jautėsi puikiai. Rodės, laimei nebus pabaigos… …Netikėta žinia, pa
daugiau

Prisiminimų voratinklis

„Žinau, kad Dievas neužkraus man tokios naštos, kokios negalėsiu pakelti. Tik norėčiau, kad jis taip manimi nepasitikėtų.“ - Motina Teresė „Rapolas ilgai negalėjo susitaikyti su mintimi, kad buvo atstumtas. Jau pirmą kartą išvydęs Juliją, suprato, jog ji ypatinga. Ši moteris traukė jį lyg magnetas. Po aistringų susitikimų grįžus į Vilnių, nepajėgdavo išvyti jos iš savo minčių. Varė iš proto vaikino vaizduotės susikurti paveikslai, kuriuose jo mylimoji glamonėjo kito vyro kūną, aistringiausių akimirkų nušviestą veidą dovanojo ne jam - Rapolui, o savo sutuoktiniui Adui. Julijos skleidžiami kerai persekiojo jaunuolį dar ilgai ir išsiskyrus... Dar ne kartą jis grįš nors krašteliu žvilgtelti į mylimąją...“ „...Kai Julijos ir Ado sūneliui sukako pusantrų metukų, trumpiausią metų naktį gimė dukra Jonė, o kai Mariukas šventė savo trečiąjį gimtadienį, do
daugiau

Prisiminimų voratinklis

„Kūnams susipažinti užtenka vienos nakties, sieloms – prireikia viso gyvenimo...“ Gamtai būdingas atsinaujinimas. Mūsų krašto gamta keičia savo rūbą ir būdą net keturis kartus. Žmogui taip pat labai svarbu atsinaujinti, kad augtų – tobulėtų, kad patikėtų savimi, kad jaustųsi įdomiu, mylimu, laimingu. „…Julija gyveno tarsi stebėdama save užfiksuotoje kino juostoje. Ji negalėjo patikėti, kad šis gyvenimas - jos. Po ilgai trukusios depresijos, staiga užplūdę jausmai, gyvenimą pakeitė 360 laipsnių kampu. Po nelaimingo gimdymo tapusi asmenybe, užrakinusi visus jausmus savyje, netikėtai kitiems ir net sau pačiai, su naujos energijos gūsiu grįžo gyventi... Kuopė namus, tarsi jie būtų per tuos kelis tamsius mėnesius apkerpėję... Sodino gėles, kuriomis puošė palanges bei darželius po langais. Siuvo ir siuvinėjo... keitėsi namų kertelės, pasikeitė moters
daugiau

Prisiminimų voratinklis

„Vienas bjaurus darinys grožio visumoje gali jį sugadinti, bet gali padaryti tik dar įdomesnį.“ „Adas labai išgyveno dėl dukrelės netekties... Tačiau turbūt dar labiau skaudėjo dėl mylimosios – žmonos Julijos, kuri iš lovos pakildavo tik gamtinių reikalų atlikti. Vyras nežinia ką būtų atidavęs, kad tik susigrąžinti buvusią Juliją... Tik ši užsidarė savyje ir, rodos, nebeketino nieko įsileisti... ...Jau kelinta naktis, kai Adas nubusdavo išpiltas šalto prakaito nuo sapnuose matomų reginių. Jo vyriškumas nebeleido blaiviai mąstyti... Neapsikentęs aplankė artimiausią kaimynę našlę... Kotrynos aistringas virpėjimas ir beprasmis šnibždėjimas leisdavo Adui nors trumpam užmiršti širdies gėlą dėl jį užgriuvusių bėdų. Pradžioje Adas stebėdavosi, kaip gali jaustis beveik laimingu, laikydamas glėbyje visišką priešingybę savo žmonai. Kotryna buvo smulkutė, maž
daugiau

Paskutinė kova

Galingi sprogimai sudrebino žeminę: mane lyg pūkelį sprogimo banga nubloškė nuo gulto, akimirką dar girdėjau lūžtančių sienojų ir lubų traškesį, stiklo dužesį , žmonių vaitojimą,... aptemo sąmonė. Kiek ilgai buvau be sąmonės nesuvokiau, tik išgirdau rusišką šneką: „Tovarišč kapitan, eta stado skotov gatova. V bunkere šest i na verchu dvoje. Vsevo vosem banditov.“ („Drauge kapitone, ši galvijų banda gatava. Bunkeryje šeši ir viršuje du. Išviso aštuoni banditai“). Iš pradžių nesupratau, kas įvyko. Bandžiau pasijudinti – visą kūną nudiegė stiprus skausmas. Kažkas sunkaus ir skaudaus slegia nugarą, juosmenį, kojas, dešinę ranką. Matyt, lūžtančios lubos po sprogimo užgriuvo mane ir prispaudė. Galvoje vis dar spengia sprogimo aidas, akys tarsi vašku užlipdytos, liežuvis prilipęs prie gomurio,... Kas įvyko? „Vidimo zdes byl ich št
daugiau

Prisiminimų voratinklis

„...Julija išsiskyrė ne tik tarp aplinkinių kaimų moterų, ji buvo visiškai kitokia nei jos dvynė sesuo. Tiesa, iš veido jiedvi buvo labai panašios, tik Julijos sesers – Serafimos - ir veido bruožai, ir figūra atrodė lyg Julijos atvaizdas stipriai didinančiame veidrodyje. Jei gvildenti seserų, kurių gimimo laiko skirtumas tik pusvalandis, ne išorinį, o vidinį pasaulį, skirtumų rastųsi kur kas stipresnių... Jos buvo labai skirtingos... Lyginant šias dvynes, galima būtų išvesti teoriją, jog dvyniai gimsta dviem asmenybėm pasidalinus per pusę, tad vienam gali tekti gerumas, dosnumas; kitam – egoizmas ir skūpumas, vienam laimingo gyvenimo supratimas – tai sotus valgis ir minkšta lova; kitas gi, gyvenimo skonį gali pajusti tik per aistrą kažkam... ir taip toliau... Ne paslaptis, jog dvyniai puikiai jaučia ir supranta vienas kitą, išsiskyrę labai ilgisi,... Šio
daugiau

Kelionės ir mes

„Atostogos daro stebuklus… gydo kūną ir sielą; mums to nepastebint, pakeičia mūsų požiūrį į tuos pačius dalykus…“ „Vita, kupina įspūdžių, su švelnia šypsena lūpose žvelgė pro lėktuvo langą... Atmintis, neleisdama įsijausti į artėjančią kasdienybę, dar ir dar kartą moterį grąžino į tas mielas trumputes atostogas. ...Rodos, ką tik abi su Daina, Vitos pussesere, vaikščiojo Vienos senamiesčio gatvėmis, mojuodamos pravažiuojančiose karietose sėdintiems Austrijos sostinės gyventojams ir svečiams; rodos, ką tik didžiulio karališko miesto oras virpėjo nuo dviejų moterų, atsipalaidavusių nuo buvusio gyvenimo įtampos, nuoširdaus kvatojimo; rodos, tik ką pro jų akis praslinko milžiniški, tarsi baltu šydu apsigaubę viršūnes kalnai; rodos, ką tik keliaudamos laivu klausėsi austrų liaudies melodijų, kurias lyg joms vienintelėms atliko du jauni vaikinukai, pasida
daugiau

Sprendimas

Kažin kaip įtakoja vaiko asmenybę suaugusiųjų sprendimas leisti vaikui gyventi be vaikystės? „…Mama nuo ryto iki vakaro būdavo darbe. Dažnai užtrukdavo… grįždavo pavargusi. Grįžusi puldavo ruošti vakarienę, o po jos slėpdavosi sapnuose, žinoma, jei pavykdavo užmigti... Vitai buvo labai gaila mamos… Tėtis vis dažniau ir dažniau grįždavo girtas. Ne kartą išbandęs fizinę jėgą ir suvokęs, kad mamos nenugalės, naudodavo psichologinį smurtą: balso tonas, žeidžiantys žodžiai, gąsdinimai, … stipriai įtakojo dar jaunos moters ir jos dukrelių gyvenimo kokybę. Vita manė suprantanti, kad mamos netraukia jų namai ir stengėsi ją teisinti… Jei tik būtų galėjusi, ir pati mieliau būtų pasirinkusi mokyklą ar vienmečių draugiją už namų sienų… Jei būtų…, tačiau negalėjo – ji vaikas, geras vaikas…, kuri turi pateisinti mamos viltis. Kaip vyriausia iš vaikų, Vit
daugiau

Pasiaukojimas

„Didžiausias žmogaus nuopelnas yra atkaklumas kovojant su kliūtimis.“ - Liudvigas van Bethovenas. Tik gal geriau jokių nuopelnų, kad tik nereikėtų kovoti…, kad nebūtų jokių kliūčių… …Koks nuostabus jausmas nubusti ryte jaučiant šalia artimo žmogaus ramų kvėpavimą ar pačiam nors pirmąjį prasidėjusios dienos pusvalandį jaustis nerūpestingu jaunuoliu…, nesvarbu kiek metų Tau yra iš tikrųjų. Ir kaip skaudu, kai vakaras tampa tik galimybe pabėgti nuo gyvenimo realybės; kai nugrimzdęs į sapnus, juose vėl susiduri su kasdienybe: netikrumas ir negebėjimas pagelbėti patiems brangiausiems… Kaip skaudu, kai dažnai naktimis pajunti šalia gulinčio mylimo žmogaus krūpčiojimą dėl nukritusio ant palangės lietaus lašo ar kažkur iš toli atskriejusio rujojančio katino šauksmo; kai prabundi užuodęs sūrias ašaras ar savo vaiko motinos maldavimą – jos tylų pokalbį
daugiau

Pasiaukojimas

„Kai tave ištinka nelaimė, apsidairyk aplink ir guoskis: esama žmonių, kurių dalia dar sunkesnė.“ – Ezopas Tik kartais ir tai nebepaguodžia… „Aras žvelgė į moterį ir kažkodėl jam norėjosi pasiguosti, net išsiverkti… Kodėl sukilo tokios emocijos, jis negalėtų net sau paaiškinti. Juk, rodėsi, jau visas skausmas iškentėtas, visos ašaros išverktos… …Vitai visada puikiai sekėsi bendrauti su žmonėmis. Jau nekalbant apie moteris, kurios paprastai būna šnekesnės, dažnai ir vyriškos giminės atstovai atverdavo jai savo sielų gelmes. Nežinia, kodėl būtent ji? Gal, kad Vita niekada nebuvo smalsi; gal, kad visa, ką tekdavo išgirsti, sugerdavo lyg kempinė vandenį - likdavo tik jai žinomos išgirstos paslaptys; gal, kad šalia esantis jausdavo, jog nebus pasmerktas, bus nuoširdžiai pasidžiaugta sėkme ir laime. Vita dažnai prisipažindavo sau, jog perleistų šį vai
daugiau