Daugiau 
 
05/24/2019

15 įdomių faktų iš praėjusių Lietuvos prezidento rinkimų
Šiuo metu vykstantys Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai – septintieji Lietuvos istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Anksčiau vykę rinkimai pasižymėjo gausybe įdomių faktų – juose dalyvavo ir turtuolis iš Australijos, ir humoro laidų vedėjas, ir Antano Smetonos giminaitis, ir nelaimėlis, gavęs beveik dvidešimt kartų mažiau balsų negu prieš rinkimus surinko rėmėjų parašų.

Daugiau
02/08/2019

Faktai, kurių nežinojote apie „Facebook“
2004 metais, vasario 4 dieną pasaulį išvydo Harvardo studentų tinklalapis „TheFacebook“. Šiandien, po 15 metų, „Facebook“ yra viena iš didžiojo ketverto technologijų kompanijų ir stovi vienoje eilėje su „Amazon“, „Apple“ ir „Google“. „Facebook“ gimtadienio proga pristatome 15 faktų apie šį socialinį tinklą, kurių jūs dar nežinojote.

Daugiau
08/24/2018

Neatpažinti skraidantys objektai
NSO arba neatpažintas skraidantis objektas – tai bet koks skraidantis objektas arba reiškinys, kurio prigimties nepavyksta paaiškinti žinomais gamtos ir technikos objektais ir reiškiniais. Manoma, kad reiškinius, kuriuos galima pavadinti NSO, visame pasaulyje yra stebėję daugiau kaip 50 mln. žmonių. Populiariojoje kultūroje NSO dažniausiai siejami su nežemiškos kilmės objektais arba slaptais kariniais bandymais. Pirmieji pranešimai apie neatpažintus skraidančius objektus siekia senovinius laikus. 216 metais prieš Kristų vienas romėnų kareivis, apžiūrinėjęs Cerdenjos uosto gynybines sienas, pamatė, kad danguje pasirodė keistos valtys, o jo paties rankose esą užsiliepsnojo lazda. Kiti kareiviai Sicilijoje matė, kaip užsidegė jų ietys. Nuo Kaprio salos buvo matyti dideli apvalūs skydai, ir liudininkai šį įvykį aiškino kaip kovą tarp Mėnulio ir Saulės. Tokios asmenybės kaip faraonas Tutmozis III, Aleksandras Didysis, Timoleonas, Julijus Cezaris, Pompėjas ir Konstantinas Didysis taip pat buvo tarp liudininkų, kurie matė NSO antikos laikais. Anot pirmojo amžiaus istoriko Juozapo Flavijaus, jo laikais virš Jeruzalės buvo matomas skrendantis kardo pavidalo objektas. Keistų laivų vizitai užregistruoti ir viduramžiais. 1211 metais Kloeros (Airija) parapijiečiai po mišių eidami iš bažnyčios matė nusileidžiant iš dangaus inkaro pavidalo daiktą, o virš to inkaro matė laivą su trimis įgulos nariais. Nuo XV amžiaus laivai buvo vaizduojami ir paveiksluose, pavyzdžiui, Filipo Lipio mokyklos dailininkų paveiksle „Madona ir šventasis Džiovaninas“, kuriame NSO pavaizduotas danguje šalia Mergelės. Susidūrimų su NSO būta ir Naujajame Pasaulyje. 1527 m. konkistadoro Ernano Corteso metraštininkas Bernalas Diasas del Kastiljo aprašė tokį įvykį: „Meksikos indėnai pasakojo danguje matę kažkokį žalios ir raudonos spalvos daiktą, kuris buvo apvalus kaip vežimo ratas, o kartu su juo atskrido ilgas ir tiesus daiktas, kuris susijungė su raudonu daiktu. Ir kažkoks ilgas kalavijas, kuris buvo toks ilgas kaip nuo Panuko provincijos iki Teskuko miesto ir kuris nedingo iš dangaus daugiau negu dvidešimt dienų.“ XVI amžiuje virš Niurnbergo buvo matomi skraidantys cilindrai, o kažkokie ugniniai kamuoliai praskrido virš Bazelio miesto Šveicarijoje. XVII amžiaus pradžioje NSO esą skraidė virš Katalonijos ir pietų Prancūzijos. Vis dėlto moderniąją NSO istoriją skaičiuojame maždaug nuo 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmečio. Tuo laikotarpiu labai daug tokių objektų pastebėta Jungtinėse Valstijose. Pasakota ir apie NSO grupes. Pirmąkart tokia grupė pastebėta 1951 m. rugpjūčio 25 d. Laboke (Teksaso valstijoje) ir ją buvo galima stebėti kelias naktis iš eilės. Trys Teksaso universiteto profesoriai vienu metu pamatė, kaip netvarkinga šviesų grupė be garso nuskrido dangumi. Po kelių dienų vienas 18-metis studentas nufotografavo V raidės forma skrendančius objektus. NASA oficialiai neigia NSO, kartais dar vadinamų skraidančiomis lėkštėmis, egzistavimą, tačiau pavieniai pareigūnai ir astronautai teigia matę NSO. Astronautas pulkininkas Gordonas Cooperis teigė matęs objektus, kurie skraidė šalia jo ir dar trijų lėktuvų rikiuotės. Jis teigė, kad tai buvo darniai išsirikiavusios 3 skraidančios lėkštės, greitai galėjusios pakeisti skridimo kryptį ir juos pralenkti. JAV astronautas Edgaras Mitchellas, „Apollo 14“ misijos dalyvis ir šeštasis žmogus pabuvojęs Mėnulyje, teigė, kad NSO egzistuoja ir ateiviai lankosi Žemėje, o NASA mėgina slėpti jų egzistavimą. Vis tik daugumą pastebėtų NSO galima paaiškinti racionaliai. Kartais tokius pasakojimus galima paaiškinti haliucinacijomis, sapnavimu dieną, masine isterija ar kitais psichologiniais bei socialiniais fenomenais. NSO egzistavimo skeptikai, kurie mano, kad tai natūralūs ar žmonių sukurti objektai, taip pat teigia, kad tokie objektai gali būti žmonių sukurti slapti kariniai aparatai, neatpažinti įprasti skraidantys aparatai, atmosferos tyrimams naudojami meteorologiniai balionai, eksperimentiniai orlaiviai, gamtos reiškiniai ar sąmoningos klastotės.  

Daugiau
08/17/2018

Mirtinas debesis iš ežero
Prieš daugiau nei 30 metų dujų debesis Kamerūne nužudė 1700 žmonių. Tyli mirtis atsėlino iš Nioso ežero, tačiau mokslininkai iki šiol negali suprasti, kodėl dujos išsiveržė iš jo gelmių. Ketvirtadienis Niose gyvenantiems žmonėms yra svarbi diena. Kiekvieną ketvirtadienį kaime Kamerūno vakaruose vyksta turgus. Į turgų, norėdami parduoti savo gaminius, o paskui praleisti vakarą su draugais, suvažiuoja tūkstančiai žmonių. Ir 1986 m. rugpjūčio 21-oji buvo ketvirtadienis. Niose šurmuliuoja turgus, gyvai prekiaujama, mat tais metais gerai užderėjo kukurūzai. Niekas nepastebi, kad vos už trijų kilometrų vyksta keisti dalykai. Galvijų augintojai prieš keturias dienas pastebėjo, kad iš ežero, pavadinto kaimo vardu, kyla burbulai. Valstiečiams burbuliavimas pasirodė keistas ir nejaukus, jie grįžo į tolimesnius kaimus ir niekam nepasakojo apie tai, ką matė. Todėl Nioso gyventojai nenujaučia nieko bloga, kai ketvirtadienio vakare ežeras staiga pradeda gausti. Dundėjimas, kaip vėliau pasakojo liudytojai, truko kokias 20 sekundžių. Iš savo trobelių subėgę žmonės spokso į ežero pusę. Jie mato milžinišką fontaną ir didžiulį baltą debesį, kylantį iš Nioso ežero. Užburiantis gamtos reginys prie vaizdingo vulkaninės kilmės ežero jau po keliasdešimt sekundžių pasėjo mirtį. Debesį, kurį vėjas 70 km per valandą greičiu nešė link aplinkinių kaimų, sudarė didelės koncentracijos anglies dvideginis. Dujos yra sunkesnės už orą, todėl apylinkių žmonėms nebuvo šansų išsigelbėti. Ką tik šnekučiavęsi vyrai krinta be sąmonės, moterys nebejaučia rankų, vaikai lovelėse nustoja kvėpuoti, iš medžių krinta paukščiai. Tą ketvirtadienį per kelias valandas užduso daugiau kaip 1700 žmonių. Po kelių dienų lavonai ir tūkstančiai negyvų galvijų dar bus randami dvidešimties kilometrų spinduliu. Kai kurie katastrofą išgyvenusieji žmonės atsipeikėjo tik po 36 valandų. Nioso ežero tragedija Kamerūne sukėlė šoką, nugaišusių galvijų nuotraukos apskriejo visą pasaulį. Nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti keli kaimai. Po nelaimės į Kamerūną vyksta mokslininkai iš viso pasaulio. Juos visus gena klausimas: kas įvyko ir kodėl? Daugelis likusiųjų gyvų Nioso apylinkių gyventojų jau žino atsakymą: katastrofa įvyko dėl vieno genties vado prakeikimo. Gulėdamas mirties patale, jis įsakė jo geriausius galvijus paaukoti ežero dvasiai. Tačiau šeima prašymo neįvykdė ir supykęs vadas užtraukė bėdą visai apylinkei. Specialistai vietoje iš pradžių labai greitai rado atsakymą, kas būtent atnešė mirtį į derlingas žemes aplink ežerą. Dauguma išgyvenusiųjų pasakojo apie tokius pačius požymius: ežerui išsiveržus, jiems pradėjo svaigti galva, daugelis nebejautė galūnių, jautėsi apkvaitę ir galop prarasdavo sąmonę. Ir dar jie pasakojo apie aitrią smarvę, panašią į supuvusių kiaušinių arba parako - taip uoslės nervai reaguoja į apsinuodijimą anglies dvideginiu. Vienas Kamerūno geologas tuoj po nelaimės išmatavo, kad Nioso ežero lygis sumažėjo vienu metru. Mokslininkai pradėjo skaičiuoti ir nustatė: 200 m gylio ežero trūkstamo vandens apimtis atitinka apie 1,7 mln. tonų anglies dvideginio svorį. Ežero vanduo buvo prisotintas anglies dvideginio iš vulkaninių uolienų ežero dugne, kuris kaupėsi šimtmečius. Kodėl jis taip ilgai neišsiveržė? Ekspertai tai susiejo su nuolatos aukšta oro temperatūra Nioso ežero apylinkėse. Viršutinis vandens sluoksnis visąlaik buvo šiltas ir tarsi kamštis laikė dujas gilesniuose, vėsesniuose sluoksniuose. Bet kažkas kamštį ištraukė ir mirtį nešančios dujos staigiai išsiveržė į paviršių. Bet kas? Šį klausimą mokslininkai bando išsiaiškinti nuo 1986-ųjų vasaros. Viena specialistų grupė vis dar mano, kad dujas į viršų išstūmė požeminis vulkano išsiveržimas. Tačiau didžioji dalis geologų laikosi nuomonės, kad nuoslanka sujudino šiltesniuosius vandens sluoksnius ir sukėlė grandininę reakciją: gelmių vanduo iškilo, o sumažėjus slėgiui, anglies dvideginis išsilaisvino. Burbuluose jis prasiskynė kelią aukštyn, kartu nešdamas vis daugiau vandens, kol pagaliau ežere pliūptelėjo milžiniškas fontanas, o anglies dvideginis susiformavo į didelį debesį. Nuo tada Nioso ežeras vadinamas „ežeru žudiku“. Vyriausybė iškeldino kaimų gyventojus ir net liepė nugriauti namus, kad niekam nekiltų mintis grįžti. Tačiau derlingų žemių piečiau ežero patrauklumas buvo stipresnis už baimę arba valdžios draudimus: ganyklose vėl pradėta ganyti gyvulius, pakrantėse sėti kukurūzus - nepaisant to, kad jau 2001 m. Nioso ežero dugne vėl susikaupė dvigubai daugiau anglies dvideginio, nei išsiveržė 1986 metais...

Daugiau
08/07/2018

Pamatykite, kaip kinai atlieka G. Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“
Šešioliktus metus užsieniečiai traukia į Lietuvos edukologijos universitetą, kuriame vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šiemet juose mokysis šimtas užsieniečių iš dvidešimt aštuonių pasaulio šalių. Kursų atidaryme dalyviai ne tik susipažino, bet ir skambėjo gruzinų, kinų atliekamos lietuviškos dainos. Net vienuolika kinų, atvykusių iš Pekino užsienio universiteto. Ten nuo praėjusio rudens, kinai pradėjo krimsti lietuvių kalbos bakalauro studijas. Jie būsimi lietuvių kalbos specialistai. Pirmą kartą kinai besilankantys Lietuvoje, lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų atidaryme visus nustebino atlikę Gyčio Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“.   Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė prisimena, jog kitakalbių mokymu susidomėjo visai atsitiktinai. „Prieš šešiolikos metų neišsigandau priimti gyvenimo iššūkio – mokyti užsieniečius lietuvių kalbos. Tą kartą teko mokyti dvylika karių iš Čečėnijos. Tai buvo vyrai, jauni vaikinai tiesiai iš fronto, atkeliavo į Lietuvą, kur intensyviai mokėsi mūsų kalbos. Vėliau jie įstojo į Europos ir Amerikos universitetus“, – pasakoja Vilma Leonavičienė.   Kiekvienais metais tiek kursų organizatorę, tiek dėstytojų ir mentorių komanda vis dar stebina užsieniečių istorijos. „Niekas neįsivaizdavo, jog Pekine bus lietuvių kalbos bakalauro studijos, japonė rašys magistro darbą apie Lietuvos muziejus, kolumbė  pradės mokytis lietuvių kalbos dėl meilės lietuviui, lietuviškų šaknų turintys argentiniečiai, kanadietis išvys savo tėvo, senelių gimtinę. Dauguma šiuos studentus vienija meilė lietuvių kalbai ir Lietuvai “, – teigia Vilma Leonavičienė.   Pamatykite ir išgirskite, kaip kinai atlieka lietuviškai dainą: https://www.youtube.com/watch?v=FkPfERQzbvE&t=5s  

Daugiau
07/27/2018

Įdomūs faktai apie skrydį oro balionu
Skrydis oro balionu, tai ne tik populiari pramoga visame pasaulyje, bet ir itin mylimas užsiėmimas mūsų kraštiečių. Ši pramoga gali atspindėti romantišką pasimatymą, jaukų pasibuvimą, smagią kelionę ar nepakartojamą prisiminimų metą. Taip pat ji yra tokia ilgaamžė pasaulyje, kad apie ją sklando daugybė neįprastų faktų.

Daugiau
07/24/2018

Kas bendro tarp Gvatemalos ir viščiukų?
Tik atvykus į Gvatemalą akį patraukia gatvėmis riedantys spalvingi autobusai. Spalvingi, triukšmingi ir gausiai mirgantys lemputėmis jie tapo neatsiejama Gvatemalos dalimi. Vietiniai juos vadina paprastai – „camioneta“ (liet. sunkvežimiai), tačiau turistai jiems suteikė linksmesnį pavadinimą – „Viščiukų autobusai“ – „Chicken bus“: mat vietiniai gyventojai šiais autobusais mėgdavo gabenti naminius gyvūnus, o ypač naminius paukščius.

Daugiau
07/19/2018

Keliaujame automobiliu: neįprastos kelių eismo taisyklės įvairiose šalyse
Kelių eismo taisyklės daugumoje šalių yra tokios pačios, tik kai kur eismas vyksta kairiąja kelio puse. Bet pasitaiko tam tikrų niuansų.

Daugiau
07/17/2018

Pavojingiausi mūsų planetos kampeliai
Įšokti į Čilės vulkano kraterį, išsisukti nuo buliaus rago Pamplonoje, atsidurti bekraštėse baltose Jakutijos platybėse, paglostyti tigrą Tailando džiunglėse... Kam tik nesiryžta aštrių pojūčių mėgėjai, norėdami išmėginti jėgas! Tie, kas meta iššūkį gamtai, pirmiausia pasitikrina savo tvirtumą, kaip britas keliautojas ir naujo Disscovery Channel projekto pagrindinis herojus Edas Stafordas (Ed Stafford). E.Stafordas lankėsi įvairiose vietose: ten, kur karšta ir kur šalta, kur nėra ko valgyti ir kur nori suvalgyti tave, ten, kur nuo žmonių nepasislėpsi, ir ten, kur aplinkui - nė gyvos dvasios. Supažindiname su penkiomis ekstremaliausiomis planetos vietomis, kuriose galima pasijusti tikru tyrinėtoju.

Daugiau
07/16/2018

Pasaulio čempionate Rusijoje pagerintas ne vienas rekordas
Sekmadienį Rusijoje pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas buvo pažymėtas Prancūzijos rinktinės triumfu. Prancūzai finale Maskvos Lužnikų stadione 4:2 įveikė Kroatus ir antrą kartą tapo planetos čempionais.

Daugiau
07/10/2018

Meilės aferose svarbiausia milijonai
Moterys - gražuolės ir neišvaizdžios, jaunos ir senstelėjusios - visada svajoja mylėti ir būti mylimos. Tai atveria plačias galimybes nenuilstantiems vedybų aferistams, į kurių tinklus, seniau ir mūsų laikais, patenka ir princesės, ir milijonierių dukros.

Daugiau
07/10/2018

Ryškiausios sukčių istorijos
Filmuose bei serialuose nusikaltėliai dažnai romantizuojami. Blogus berniukus vaidina įspūdingos išvaizdos vyrai, kurie, anot kino kūrėjų, pasižymi drąsa, ištikimybe ir geba mylėti taip, kad žiūrovėms linksta keliai. Deja, realybėje jie - užkietėję apgavikai, kurių kasdienybę ženklina ginklai, narkotikai ir išdavystės, vertybių bei moralės normų stoka. Panagrinėkime biografinius filmus, skirtus sukčiams ir nusikaltėliams, kuriems simpatizuoti nederėtų.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu