Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Prezidentas ragina amerikiečius susivienyti

02/08/2019 Aidas
usa 1

Donaldas Trumpas antradienį savo metiniame pranešime paragino amerikiečius susivienyti ir pareiškė norą po dvejų metų susiskaldymo tapti abiejų partijų palaikomu šalies lyderiu.

„Privalome atsisakyti keršto, pasipriešinimo ir susidorojimo politikos ir išnaudoti beribį bendradarbiavimo, kompromisų ir bendros gerovės potencialą“, – Trumpas sakė Kongresui.

„Privalome pasirinkti tarp didybės ir aklavietės, rezultatų ir pasipriešinimo, vizijos ir keršto, didžiulės pažangos ir beprasmio naikinimo“, – kalbėjo prezidentas, kurio kalbą nuolat pertraukdavo respublikonų aplodismentai.

Trumpas gynė savo griežtą poziciją prekybos su Kinija ir kitomis stambiomis partnerėmis klausimu bei pareiškė, kad tęs savo asmeninės diplomatijos su Šiaurės Korėja kelią ir vasario 27–28 dienomis Vietname susitiks su šios uždaros valstybės lyderiu Kim Jong Unu.

Be kita ko, prezidentas džiaugėsi tuo, ką pavadino „karščiausia visame pasaulyje ekonomika“, bei paragino abi partijas pritarti jo planui, kuriuo siekiama per dešimtmetį šalyje panaikinti ŽIV.

Vis dėlto praėjus dvejiems Trumpo prezidentavimo metams Kongresas toli gražu nėra vieningas. Demokratai kontroliuoja Atstovų rūmus, o respublikonai – Senatą, tad prezidentas kiekviename savo žingsnyje susiduria su kliūtimis. Per pastaruosius dvejus metus ir taip susiskaldžiusioje šalyje įsiplieskė aršūs debatai beveik visais politiniais klausimais, ir Trumpo žodžiai apie kompromisus gali likti neišgirsti.

Netrukus Trumpas perėjo prie kalbos apie būtinybę pastatyti pasienyje su Meksika sieną, kuri sustabdytų, jo teigimu, nelegalių imigrantų „puolimą“. Demokratai, tai girdėdami, nerimastingai purtė galvas.

Pasienio tvoros klausimas 

Trumpas ir demokratų vadovaujami Atstovų rūmai nesutaria dėl prezidento reikalavimo skirti lėšų sienai JAV ir Meksikos pasienyje statyti. Trumpo teigimu, pasienyje tvora arba siena reikalinga, kad būtų užkirstas kelias imigrantų iš Centrinės Amerikos „invazijai“. Prezidentas dažnai juos kaltina įvairiais nusikaltimais, įskaitant nužudymus ir išžaginimus. Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir jos bendrapartiečiai demokratai kaltina Trumpą politiniais tikslais kurstant baimę bei atsisako finansuoti sienos statybas.

Šis palyginti nedidelis ginčas dėl finansavimo virto politinės galios išbandymu artėjant 2020-ųjų JAV prezidento rinkimams. Trumpas jaučia, kad negali atsisakyti jo nacionalistinės ideologijos „Amerika – pirmiausia“ simboliu tapusio siekio, o demokratai yra taip pat užsispyrę neleisti jam laimėti šio ginčo. Dėl nesutarimų įpykęs Trumpas išprovokavo dalinį vyriausybės uždarymą, kuris truko penkias savaites, o Pelosi dėl to privertė prezidentą savaitei atidėti savo kalbą „Apie padėtį Sąjungoje“.

Padėtis gali eskaluotis, ir Trumpas grasina atnaujinti vyriausybės uždarymą arba paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad, apėjęs Kongresą, galėtų panaudoti kariuomenės lėšas savo sumanymui atsitverti nuo Meksikos įgyvendinti.

„Pasieksiu, kad ji (siena) būtų pastatyta“, – antradienio vakarą tvirtai pareiškė prezidentas, o šiuos žodžius palydėjo respublikonų džiaugsmingi šūksniai ir demokratų tyla.

Užsienio politikos gairės

Užtat Trumpo pareiškimai apie pasisekimą užsienio politikoje nesulaukė daug paramos net ir jo paties Respublikonų partijoje. Savo kalboje prezidentas pakartojo, kad nori kaip galima greičiau išvesti amerikiečių karius iš ilgai besitęsiančių karų, pavyzdžiui, Sirijoje ir Afganistane.

„Didingos tautos nekariauja nesibaigiančiuose karuose“, – pareiškė Trumpas.

Be to, jis sakė, kad derybose su Afganistano Talibanu pasiekta pažangos, ir išreiškė atsargią viltį, kad derybų keliu bus užbaigtas ilgiausias karas, į kurį buvo įsitraukusi Amerika.

„Mano administracija dalyvauja konstruktyviose derybose su keliomis afganų grupuotėmis, įskaitant Talibaną“, – pareiškė Trumpas savo metiniame pranešime Kongrese.

Prezidentas taip pat užsiminė apie „galimą politinį sprendimą šiam ilgam ir kruvinam konfliktui“. Šie jo žodžiai sulaukė įstatymų leidėjų palaikymo Atstovų rūmų salėje, tačiau planus trauktis iš Sirijos ir Afganistano kritikuoja kai kurie pareigūnai saugumo tarnybose; jie būgštauja, kad žengus tokį žingsnį JAV praras įtaką tarptautinėje arenoje.

Trumpas taip pat informavo Kongresą apie savo ketinimus antrąkart susitikti su Kim Jong Unu, kurį jis bando įtikinti atsisakyti branduolinių ginklų.

„Kaip naujos drąsios diplomatijos dalies ir toliau siekiame istorinės taikos Korėjos pusiasalyje“, – teigė Trumpas.

Jis taip pat didino spaudimą Venesuelos kairiųjų lyderiui Nicolasui Maduro ir pabrėžė, kad „palaikome Venesuelos žmones, tauriai siekiančius laisvės“. Tarp svečių, pakviestų klausytis kalbos Kongrese, buvo Venesuelos opozicijos lyderio Juano Guaido pasiuntinys Vašingtone.

„Chaotiška padėtis“?

Trumpas savo kalbą pradėjo prisimindamas JAV pasisekimus Antrajame pasauliniame kare ir kosmoso tyrinėjimuose. Prezidentas baigė savo pranešimą pareikšdamas, kad „atėjo metas iš naujo pakurstyti Amerikos vaizduotę. Atėjo metas ieškoti aukščiausios viršūnės ir nustatyti savo viziją ryškiausios žvaigždės link“.

Vis dėlto lieka visiškai neaišku, ar Vašingtonas pasirengęs eiti Trumpo siūlomu keliu. Prieš valstybės vadovo metinį pranešimą demokratų senatorių lyderis Chuckas Schumeris išdėstė griežtą Trumpo prezidentavimo apžvalgą. „Trumpo ekonomikos padėtis žlugdo Amerikos viduriniąją klasę, – parašė Schumeris socialiniame tinkle „Twitter“. – Trumpo sveikatos apsaugos sistemos padėtis žlugdo amerikiečių šeimas. Trumpo administracijos padėtis yra chaotiška.“

Pažadai aplenkti Rusiją 

Prezidentas savo kalboje taip pat žadėjo, kad JAV aplenks Rusiją savo raketomis žlugus vienai svarbiai Maskvos ir Vašingtono sutarčiai. Šis Trumpo perspėjimas dar labiau padidino būgštavimus dėl kylančių ginklavimosi varžybų. Rusija savo ruožtu anksčiau antradienį paskelbė apie savo planus per artimiausius dvejus metus sukurti naujų raketų.

Jungtinės Valstijos ne kartą kaltino Rusiją pažeidžiant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį, o praėjusią savaitę amerikiečių prezidentas paskelbė, kad Vašingtonas pradėjo pasitraukimo iš šio pakto procesą, kuris truks šešis mėnesius.

„Vadovaujant mano administracijai, niekada neatsiprašinėsime už tai, kad stipriname Amerikos interesus“, – pareiškė Trumpas Atstovų Rūmų salėje susirinkusiems kongresmenams.

„Galbūt galime susiderėti dėl kito susitarimo, įtraukdami Kiniją ir kitų (šalių). O gal ir negalime – tokiu atveju smarkiai finansiškai ir inovacijomis aplenksime visus kitus“, – pareiškė Trumpas.

Reziumavo svarbiausius įvykius

Šiuo kreipimusi Trumpas reziumavo svarbiausius praėjusių metų įvykius ir nubrėžė artimiausių ateities planų gaires.

„Apie padėtį Sąjungoje“ (State of the Union) vadinamu pranešimu JAV prezidentai kasmet kongresmenams ir visuomenei išdėsto savo prioritetus. Trumpas į tautą kreipėsi po to, kai Demokratų partija per praėjusius vidurio kadencijos rinkimus perėmė Atstovų rūmų kontrolę ir tapo atsvara Trumpo vykdomai politikai.

Pirmuosius dvejus savo kadencijos metus Trumpas galėjo džiaugtis daugumą tiek Senate, tiek Atstovų rūmuose turėjusių respublikonų parama, tačiau lapkritį Atstovų rūmų daugumą iškovojo demokratai. Trumpui ir demokratams nesusitarus dėl sienos su Meksika statybų finansavimo gruodžio pabaigoje JAV patyrė ilgiausią istorijoje dalinį vyriausybės užsidarymą, trukusį 35 dienas. Iki šiol pasiektas tik dalinis susitarimas, kuriuo užtikrintas pilnas vyriausybės finansavimas iki vasario 15 dienos. Neatmetama galimybė, kad JAV vyriausybei vėl gali tekti užsidaryti.

Kalba taip pat skambėjo specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vykdomo tyrimo dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus ir galimos Trumpo rinkimų kampanijos koordinacijos fone. Sausio pabaigoje Federalinių tyrimų biuras (FTB) sulaikė artimą Trumpo bičiulį ir buvusį patarėją Rogerį Stone'ą dėl galimo bendradarbiavimo su „Wikileaks“ dėl slaptos ir demokratų kandidatei Clinton itin nepalankios informacijos nutekinimo. Kaip anksčiau paaiškėjo iš Muellerio tyrimo, į demokratų partijos serverius įsilaužė ir slaptus susirašinėjimus pavogė rusų programišiai.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu