Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Pristatyta patobulinta mokesčių reforma

08/04/2017 Aidas

Ketvirtadienį visuomenei Vyriausybė pristatė savo patobulintą mokesčių sistemą, o 2018-uosius paskelbė kovos su skurdu metais.

Tartasi su visuomene

Vyriausybės teigimu, sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. Plataus masto konsultacijas dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą.

„Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiškai visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius. Tokia ir yra šios Vyriausybės pozicija – ne išsakyti nuomonę, o rasti sprendimą. Tikiu, kad tai pavyko padaryti sėkmingai, o šiandien pristatytas rezultatas – mūsų visų“, – sako premjeras S. Skvernelis.

Konsultacijų metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tiek gyventojai, tiek įvairios organizacijos bei asociacijos pateikė daug konstruktyvių pasiūlymų – kai kurie jų buvo įvertinti ypač gerai ir bus naudingi visai šaliai.

„Man, kaip finansų ministrui, svarbu, kad šalis gyventų pagal galimybes. Šie pasiūlymai tokie ir yra – gerai apgalvoti, pasverti ir turintys pamatuojamą naudą. Suradome būdų, kaip mažinti skurdą, užtikrinti svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, paskatinti imtis verslo, investuoti į technologinį atsinaujinimą ir sukti inovacijų keliu“, – sako V. Šapoka.

NPD prilygins minimaliai mėnesinei algai

Siekdama numatytų tikslų Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio SODROS įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „SODROS“ įmokos.

Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.

Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1 346 eurais.

Dar vienas svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną – atitinkamai daugiau.

Vyriausybė ir toliau siekia suvienodinti žemės ūkio sektoriaus apmokestinimą. Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita gera naujiena tokią veiklą vykdantiems – galimybė į leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.

Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.

Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 proc. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Mažesnis PVM vaistams ir knygoms

Vyriausybė taip pat siūlo keturis kartus mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nekompensuojamiems receptiniams vaistams – nuo dabar taikomo 21 proc. iki 5 proc. Taip pat planuojama, kad šiuo metu galiojantis 9 proc. PVM tarifas knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimui mažės iki 5 proc. Apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai tiekiamam šildymui bei karštam vandeniui nuo Naujųjų metų siūloma taikyti 15 proc. PVM tarifą.

Lietuvoje galioję du lengvatiniai – 5 ir 9 proc. – PVM tarifai bus keičiami į 5 ir 15 proc. „Peržiūrėjome PVM tarifus ir, įvertinę visas alternatyvas, priėmėme kompleksinį sprendimą. Taigi, turime gerų žinių gyventojams, besinaudojantiems viešuoju transportu, perkantiems receptinius vaistus ir skaitantiesiems, ypač regionuose“, – sako finansų ministras V. Šapoka.

Pasak jo, PVM lengvata keleivių vežimui tikimasi gerinti susisiekimą viešuoju transportu, mažinti miestų užterštumą ir spręsti kamščių problemas. Ypač tai aktualu didmiesčių gyventojams: pavyzdžiui, vien Vilniuje viešuoju transportu pasinaudoja šimtai tūkstančių žmonių – per metus suskaičiuojama daugiau nei 192 mln. vnt. kelionių. Tuo metu, svaresnė lengvata knygoms ir periodiniams leidiniams itin aktuali regionų gyventojams, kur spauda yra vienas svarbiausių naujienų kanalų.

Be to, numatyta, kad kompensuojamiems vaistams bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas kitąmet taip pat nesikeis.

PVM tarifas centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui, dėl kurio visuomenėje kilo daug klausimų ir diskusijų, ir toliau išliks vienas mažiausių, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lenkijoje šilumai ir karštam vandeniui taikomi standartiniai tarifai – atitinkamai 20 ir 23 proc.

Trumpai apie tai, kas keisis

Neapmokestinamas pajamų dydis. Siūloma didinti NPD iki 380 eurų ir papildomai įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms – uždirbantys MMA nemokės ir GPM, ir SODROS įmokos. Taip pat siūloma didinti ne tik pagrindinį NPD, bet ir NPD neįgaliesiems: 30–55 % darbingumą turintiems – iki 390 eurų, 0-25 % – iki 450 eurų.

Išmokoms vaikams. Siūloma atsisakius PNPD, kiekvienam vaikui (globotiniui), nepriklausomai nuo pajamų, mokėti 30 eurų išmoką. Prie išmokos vaikui skirti papildomą priedą: 1-2 vaikus turintiems, jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 153 eurai, o 3 ir daugiau vaikų turintiems, nevertinant šeimos pajamų, nuo gimimo iki 2 metų - 28,5 eurų, nuo 2 iki 18 metų - 15,2 eurų.

Verslo liudijimai. Siūloma palikti dabar galiojantį verslo liudijimų veiklos sąrašą Nuo 45 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą, kurią peržengus nebus galima mokėti fiksuoto pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimą. Naikinti „grindis“- minimalų verslo liudijimo dydį savivaldybės galės mažinti.

Žemės ūkio sektorius. Siūloma į bendrą apmokestinimo sistemą įtraukti PVM registracijos ribą - 45 tūkst. eurų - viršijančius žemės ūkio veiklą vykdančius gyventojus; žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, išskyrus kooperatyvus; perėjimui į bendrą sistemą numatyti 2 metų laikotarpį; žemės įsigijimo ir melioracijos išlaidas įtraukti į leidžiamuosius atskaitymus.

Lengvatiniai PVM tarifai. 5 % vietoj 21 % nekompensuojamiems receptiniams vaistams; 5 % vietoj 9 % keleivių vežimo paslaugoms, knygoms, periodiniams leidiniams; naujas 15 % tarifas apgyvendinimo paslaugoms, centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui. Taip pat siūloma palikti 5 % PVM tarifą kompensuojamiems vaistams, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms bei jų remontui.

Laisvoji ekonominė zona. Siūloma keisti LEZ lengvatos modelį – taikyti lengvatą visoms veikloms, užtikrinant sąžiningos mokesčių konkurencijos principus tarptautiniame kontekste. Pavyzdžiui, transporto, logistikos ir kt. veikloms, kurioms iki šiol netaikyta. To nauda būtų investicijų pritraukimas į regionus.

Planuojama, kad artimiausiu metu Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs pakeitimus įtvirtinsiančių teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami Seimui. Jei Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2018-ųjų sausio 1 d.

Finansų ministerijos informacija

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu