Daugiau 
 

Priverstinio perkėlimo mastas pasiekė rekordines aukštumas

06/24/2016 Aidas
UNHCR-1000

2015 metų konfliktai ir persekiojimas lėmė staigų priverstinio perkėlimo masto augimą visame pasaulyje: šiuo metu jo skaičiai ‒ aukščiausi kada nors fiskuoti, rodantys nepaprastas žmonių kančias. Taip teigiama pirmadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ataskaitoje.

UNHCR metinėje ataskaitoje Pasaulinės tendencijos, kurioje pateikiama priverstinio perkėlimo pasaulio mastu apžvalga, remiantis vyriausybių, agentūrų partnerių pateiktais duomenimis ir pačios organizacijos ataskaitomis, teigiama, kad 2015 m. pabaigoje priverstinis perkėlimas paveikė 65,3 mln. žmonių, palyginti su 59,5 mln. vos prieš dvylika mėnesių. Pirmą kartą žmonijos istorijoje peržengta 60 mln. riba.

Iš šių 65,3 mln. žmonių 3,2 mln. išsivysčiusios pramonės valstybėse laukė sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo (didžiausias bendras kada nors UNHCR fiksuotas skaičius), 21,3 mln. buvo po visą pasaulį išsibarstę pabėgėliai (1,8 mln. daugiau nei 2014 m. ir daugiausia nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios), o dar 40,8 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, neišvykdami iš savo šalies (2,6 mln. daugiau, palyginti su 2014 m., ir didžiausias kada nors fiksuotas skaičius).

Jei palygintume šį skaičių su viso pasaulio gyventojais, kurių yra 7,349 milijardo, tai reikštų, kad 1 iš 113 žmonių pasaulyje dabar yra prieglobsčio prašytojas, šalies viduje perkeltas asmuo arba pabėgėlis – tokio rizikos masto precedento UNHCR dar nėra regėjusi. Apskritai priverstinai perkeltų žmonių šiandien yra daugiau nei gyventojų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ar Italijoje.
Nuo XX a. 10-ojo deš. vidurio priverstinio perkėlimo skaičius augo daugumoje regionų, tačiau per pastaruosius penkerius metus jo augimo tempas suintensyvėjo dar labiau. Tam esama trijų priežasčių: pabėgėlių migraciją skatinančios aplinkybės tęsiasi ilgiau (pavyzdžiui, konfliktai Somalyje ir Afganistane jau atitinkamai tęsiasi tris ir keturis dešimtmečius), dažniau kyla dramatiškų naujų situacijų arba vėl įsiplieskia senos (šiandien didžiausi neramumai stebimi Sirijoje, tačiau per penkerius metus jų būta ir Pietų Sudane, Jemene, Burundyje, Ukrainoje, Centrinėje Afrikos Respublikoje bei kt.) ir, trečia, nuo Šaltojo karo laikų randama vis mažiau sprendimų, ką daryti su pabėgėliais ir šalies viduje perkeltais žmonėmis. Vos prieš 10 metų, t. y. 2005 m. pabaigoje, UNHCR duomenimis, kiekvieną minutę vidutiniškai 6 žmonės būdavo priversti palikti savo namus. Šiandien šis skaičius yra 24 žmonės per minutę – beveik dukart greičiau, nei spėja įkvėpti suaugęs žmogus.

„Vis daugiau žmonių bėga nuo karo ir persekiojimo, ir tai jau savaime yra nerimą keliantys dalykai, tačiau daugėja ir pačių pabėgėliams grėsmę keliančių veiksnių skaičius, ‒ sako JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi. – Kiekvienais metais bauginamai daug pabėgėlių ir migrantų žūva jūroje, sausumoje bėgantieji nuo karo atsitrenkia į uždarytas sienas. Kai kuriose šalyse politinis klimatas tampa nepalankus prieglobsčio prašytojams. Šiandien išbandomas tautų noras kartu dirbti ne tik pabėgėlių labui, bet ir bendram žmogiškajam interesui, ir mums kaip niekad reikia, kad nugalėtų vienybės dvasia.“

Pusė pasaulio pabėgėlių - iš 3 šalių

Iš Pasaulinių tendencijų ataskaitoje aptartų valstybių išsiskiria kelios: pabėgėliai iš Sirijos (4,9 mln.), Afganistano (2,7 mln.) ir Somalio (1,1 mln.) bendrai sudaro daugiau nei pusę visų pasaulio pabėgėlių. Kolumbijoje (6,9 mln.), Sirijoje (6,6 mln.) ir Irake (4,4 mln.) buvo daugiausia šalies viduje perkeltų žmonių. Jemene 2015 m. fiksuotas didžiausias naujų šalies viduje perkeltų asmenų skaičius, t. y. 2,5 mln., arba 9 proc. visų šalies gyventojų.

Europa visomis jėgomis bando išspręsti daugiau nei milijono Viduržemio jūra atvykusių pabėgėlių ir migrantų klausimą, prikausčiusį daugelio dėmesį pernai metais, tačiau ataskaitoje matyti, kad didžioji pasaulio pabėgėlių dalis yra visai kitur. 2015 m. 86 proc. pabėgėlių UNHCR žinioje buvo žemų ir vidutinių pajamų šalyse šalia konfliktų židinių. Šis skaičius išauga iki 90 proc. visų pasaulio pabėgėlių, jei įtraukiami ir UNHCR giminingos organizacijos UNRWA žinioje esantys Palestinos pabėgėliai. Pasauliniu mastu daugiausia pabėgėlių priėmusi šalis buvo Turkija ‒ į ją atvyko 2,5 mln. pabėgėlių. Vertinant pagal gyventojų skaičių, iš visų pasaulio valstybių Libanas buvo daugiausia pabėgėlių priėmusi šalis (183 pabėgėliai 1 000 gyventojų). Pagal santykį su ūkio dydžiu daugiausia pabėgėlių priėmusi šalis yra Kongo Demokratinė Respublika (471 pabėgėlis už kiekvieną BVP vienam gyventojui dolerį).

Išsivysčiusios pramonės valstybėse 2015 m. tapo ir rekordiniais metais pagal naujų prieglobsčio prašymų skaičių – jų pateikta du milijonai (be 3,2 mln. metų pabaigoje vis dar nagrinėtų atvejų). Daugiausia prieglobsčio prašymų pateikta Vokietijoje (441 900 prašymų), o tai rodo šalies pasirengimą priimti Viduržemio jūra į Europą bėgančius asmenis. Pagal prieglobsčio prašymų skaičių antra daugiausia tokių prašymų gavusi šalis yra JAV (172 000 prašymų). Daugumą prašymų šioje šalyje pateikė nuo gaujų smurto iš Centrinės Amerikos bėgantys asmenys. Nemažai prieglobsčio prašymų gavo Švedija (156 000 prašymų) ir Rusija (152 500 prašymų).

Beveik pusė pasaulio pabėgėlių - vaikai

Pagal UNHCR surinktus duomenis, 2015 m. vaikai sudarė 51 proc. visų pasaulio pabėgėlių. Nerimą kelia tai, kad daugelis jų buvo atskirti nuo tėvų arba keliavo vieni. Net 98 400 prieglobsčio prašymų pateikė nelydimi arba nuo šeimų atskirti vaikai. Tai didžiausias kada nors UNHCR fiksuotas skaičius ir tragiškas atspindys to, kaip priverstinis perkėlimas visame pasaulyje neproporcingai paveikia jaunų žmonių gyvenimus.

Bendras namus palikti priverstų asmenų skaičius visame pasaulyje buvo didesnis nei bet kada iki šiol, tačiau asmenų, galinčių grįžti į namus arba rasti kokį kitą sprendimą (integruotis į visuomenę pirmoje prieglobstį pasiūliusioje šalyje arba apsigyventi kokioje kitoje šalyje), skaičius buvo nedidelis. 2015 m. į gimtąsias šalis grįžo 201 400 pabėgėlių (daugiausia į Afganistaną, Sudaną ir Somalį). Šis skaičius buvo didesnis nei 2014 m. (126 800), bet vis tiek gerokai mažesnis, palyginti su XX a. 10-ojo deš. pradžios aukštumomis. 2015 m. bent 32 000 pabėgėlių tapo piliečiais, dauguma Kanadoje, šiek tiek mažiau Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir kitur.

Pagal UNHCR surinktus duomenis, 2015 m. vaikai sudarė 51 proc. visų pasaulio pabėgėlių. Nerimą kelia tai, kad daugelis jų buvo atskirti nuo tėvų arba keliavo vieni. Net 98 400 prieglobsčio prašymų pateikė nelydimi arba nuo šeimų atskirti vaikai. Tai didžiausias kada nors UNHCR fiksuotas skaičius ir tragiškas atspindys to, kaip priverstinis perkėlimas visame pasaulyje neproporcingai paveikia jaunų žmonių gyvenimus.

Perkėlimo situacija pagal regionus

Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Karas Sirijoje išlieka pagrindinė priverstinio perkėlimo priežastis pasaulyje. Iki 2015 m. pabaigos jis į tremtį išvijo mažiausiai 4,9 mln. pabėgėlių, 6,5 mln. asmenų buvo priversti persikelti kitur šalies viduje – tai beveik pusė Sirijos gyventojų iki karo. Konfliktas Irake iki metų pabaigos šalies viduje privertė persikelti 4,4 mln. žmonių ir sukūrė beveik ketvirtadalį milijono pabėgėlių. 2015 m. prasidėjęs pilietinis karas Jemene iki gruodžio pabaigos šalies viduje persikelti privertė 2,5 mln. žmonių – tai didžiausią gyventojų šalies viduje perkėlimą lėmęs konfliktas pasaulyje. Pridėjus 5,2 mln. UNRWA globojamų Palestinos pabėgėlių, beveik pusę milijono iš namų bėgti priverstų, bet šalyje likusių Libijos gyventojų ir mažesnius konfliktus, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione buvo daugiausia perkeltų asmenų nei kuriame kitame pasaulio regione (19,9 mln.).

Užsachario Afrika. Po Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos 2015 m. didžiausias perkėlimo mastas buvo Užsachario Afrikoje. Užsitęsęs skaudus konfliktas Pietų Sudane, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Somalyje, naujos ar besitęsiančios masinio perkėlimo apraiškos šalių viduje arba iš tokių šalių kaip Nigerija, Burundis, Sudanas, Kongo Demokratinė Respublika, Mozambikas ir kitos reiškė, kad metų pabaigoje regione buvo 18,4 mln. pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų žmonių. Iš viso Užsachario Afrika priėmė apie 4,4 mln. pabėgėlių – daugiau nei bet kuris kitas regionas. Penkios iš daugiausia pabėgėlių priėmusių dešimt pasaulio šalių buvo Afrikos valstybės, tarp kurių pirmavo Etiopija, tada Kenija, Uganda, Kongo Demokratinė Respublika ir Čadas.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas.
2015 m. vienas iš šešių pasaulio pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų žmonių buvo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pagal bendrą perkėlimo mastą šis regionas buvo trečioje vietoje. Vienas iš šešių UNHCR globoje esančių pabėgėlių buvo iš Afganistano (2,7 mln.), kur buvo beveik 1,2 mln. šalies viduje perkeltų žmonių. Antra pagal tiek pabėgėlių, tiek šalies viduje perkeltų asmenų skaičių valstybė regione buvo Mianmaras (451 800 ir 451 000 atitinkamai). Pakistanas (1,5 mln.) ir Irano Islamo Respublika (979 000) išlieka tarp daugiausia pasaulyje pabėgėlių priimančių valstybių.

Amerika. Vis daugiau žmonių bėgant nuo gaujų ir kitokio smurto Centrinėje Amerikoje lėmė 17 proc. didesnį perkėlimo mastą visame regione. Bendras pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų iš Salvadoro, Gvatemalos ir Hondūro skaičius siekė 109 800, kurių dauguma vyko į Meksiką ir JAV – per trejus metus jų skaičius išaugo penkis kartus. Dėl užsitęsusio konflikto Kolumbija išlieka šalis, kurios viduje perkeltų gyventojų skaičius yra didžiausias visame pasaulyje (6,9 mln.).

Europa.
Padėtis Ukrainoje, Europos kaimynystė su Sirija ir Iraku bei daugiau nei milijono įvairiausių tautybių pabėgėlių ir migrantų atvykimas į Europą Viduržemio jūra nulėmė šalies viduje perkeltų asmenų situaciją 2015 m. Bendrai Europos šalyse atsirado apie 593 000 pabėgėlių – daugiausia iš Ukrainos. Europos šalys priėmė 4,4 mln. pabėgėlių – 2,5 mln. iš jų priėmė Turkija. Pagal Ukrainos vyriausybės pateiktus skaičius, šalyje yra 1,6 mln. šalies viduje perkeltų ukrainiečių. Pasaulinių tendencijų ataskaitoje nurodyta, kad 441 900 prieglobsčio prašymų buvo pateikta Vokietijoje, kurioje pabėgėlių skaičius išaugo 46 proc. nuo 2014 m. iki 316 000.

Renata Kuleš, UNHCR atstovė Lietuvoje

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu