Daugiau 
 

Prof. V. Landsbergio diskusija su niujorkiečiais apie Baltijos šalių ir Rusijos politiką

03/24/2017 Aidas
landsbergis-2-e1490381428236

„Šaltasis karas 2.0: Nerimas Baltijos šalyse“ - pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Nors iš dalies dabartinis Rusijos politinis diskursas primena Sovietų Sąjungos ideologiją, jis yra naujoviškas, hibridinis - adaptuotas XXI-ajam amžiui.

Tokiomis ir panašiomis mintimis apie Rusijos politiką Baltijos šalių atžvilgiu viešoje konferencijoje Bruklino Bibliotekoje dalinosi profesorius Vytautas Landsbergis. Tarp didžiųjų Lietuvos valstybingumo švenčių, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, Niujorką aplankęs pirmasis Nepriklausomos valstybės vadovas laiko skyrė ne tik įvairiems susitikimams su vietos lietuvių bendruomene, bet taip pat ir pokalbiui su platesne Niujorko auditorija, besidominčia Baltijos šalių politine situacija. Kartu su profesoriumi diskusijoje dalyvavo atstovai iš Latvijos ir Estijos: Janis Mazeiks, nepaprastasis ir įgaliotasis Latvijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms, bei Karl Altau, Jungtinio Baltijos Amerikos Nacionalinio Komiteto direktorius iš Vašingtono, DC. Pokalbio tikslas buvo aptarti pastarojo meto agresyvius Rusijos veiksmus, JAV ir NATO pozicija mūsų šalių atžvilgiu, bei kryptį, kurios turėtų laikytis patys tautiečiai abejose Atlanto pusėse.

Prof. V. Landsbergis pradėjo savo kalbą primindamas, jog istorija linkusi kartotis, tad jokiu būdu negalime jos pamiršti. „Rusija niekada nebuvo nustojusi vadovautis imperialistinėmis mintimis“, - komentavo profesorius. Iki šiandien jaučiama Rusijos lyderių pozicija, jog Sovietų Sąjungos žlugimas laikomas didžiule nesėkme. „Žinoma, kalėjimo griūtis yra tragedija jo prižiūrėtojams, bet kaliniams tai reiškia laisvę“, – alegoriškai išsireiškė V. Landsbergis. Taip pat nepabijota ir palyginimo su situacija prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai Vakarų šalys nuolaidžiavo Nacistinės Vokietijos okupacijoms. Profesorius pabrėžė faktą, kad V. Putinas yra autoritarinis lyderis, o dabartinė ekonominė situacija jo valdomoje šalyje yra pastarojo dvidešimtmečio žemumose, todėl tokiame kontekste valdžios veiksmai gali būti neprognozuojami.

Atstovai iš Latvijos ir Estijos taip pat nebuvo linkę prognozuoti tiesioginių militaristinių Rusijos veiksmų, tačiau Niujorko publiką supažindino su jos vykdomo hibridinio karo aspektais. Stiprinama antivakarietiška atmosfera šalies viduje, propaganda orientuota į rusų mažumas kaimyninėse šalyse, netiesioginė įtaką siekiant sukelti politinę sumaištį oponuojančiose šalyse, nacionalistiniai judėjimai Vakarų Europoje ar net prezidento rinkimai JAV – tai yra keletas iš būdų, kaip Kremlius siekia išlaikyti Rusijos įtaką tarptautiniame kontekste. Visi sutiko, jog toks Rusijos elgesys yra pavojingas pirmiausia jai pačiai. Jos lyderiai, bijodami prarasti valdžios monopolį, siekia visais būdais išvengti demokratiškų reformų, todėl stengiasi žeminti Vakarų įvaizdį ir palaikyti imperialistinį mentalitetą, jog Rusija yra stabili, stipri ir ambicinga valstybė. Janio Mazeiks nuomone, revoliucija ir karas Ukrainoje atskleidė nemažą dalį hibridinės „Didžiojo Brolio“ strategijos, su kuria susipažinę, galime daug geriau jai pasipriešinti. Tačiau karinė gynyba yra vienodai svarbi, todėl Mazeiks priminė, kad po įvykių Ukrainoje padidintos NATO pėstininkų pajėgos Baltijos šalyse buvo tvirtos Aljanso politikos ženklas.

Prof. Landsbergis dabartinę situaciją įvardino kaip iššūkį tarptautinės bendruomenėms įsipareigojimams ir vertybėms. Jungtinės Tautos, Europos saugumo organizacija, Europos Taryba ir kitos panašios organizacijos remiasi laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių principais, tačiau stokoja priemonių kaip tuos principus apginti. Profesoriaus teigimu, Krymo aneksavimas yra akivaizdus pavyzdys, kaip buvo paminta tarptautinė teisė, bet Rusija nesusilaukė vieningo pasipriešinimo ir pasmerkimo. Gerb. V. Landsbergis uždavė retorinį klausimą: „Kas paims viršų: tarptautinė teisė ar valdžia kumščiu?“ Jo nuomone, Rusija, būdama pilnateisė tų institucijų narė, tiesiog viešai šaiposi iš demokratinių vertybių, o Vakarų šalys jai nuolaidžiauja, teigdamos, kad labai svarbu nenutraukti diplomatinio dialogo.

Publikos klausimų metu buvo paliesta mažumų problema. Vienas dalyvis gan agresyviai pasisakė apie Latvijos rusų diskriminaciją, tačiau p. Mazeiks, būdamas žmogaus teisių ekspertas, profesionaliai apgynė savo šalies politiką. Jis paaiškino, kad rusų mažumos situacija Latvijoje yra pavyzdinė – vaikams pilnai suteiktos galimybės mokytis gimtąja rusų kalba, tačiau taip pat užtikrinta stipri dvikalbė edukacija, tam, kad vėliau moksleiviai galėtų stoti į valstybinius universitetus ar visavertiškai įsijungti į darbo rinką. Be to, užtikrinta laisvė rusų medijai – veikia keli televizijos kanalai, gausu laikraščių, naujienų puslapių ir kitos spaudos. Tuo tarpu Latvijos atstovas svarstė, kodėl niekada nekalbame apie mažumų teises pačios Rusijos teritorijoje.

Nepamirškime, kad šioje šalyje yra beveik 200 skirtingų etninių grupių– ar joms sudaromos lygios galimybės išlaikyti savo kalbą ir kultūrą, ar valdžia užtikrina, kad nebūtų diskriminacijos viešoje ir privačioje erdvėje? Janis Mazeiks teigė, kad informacijos apie mažumų teises Rusijoje labai mažai. Pabaigdamas liepė nesileisti apgaunamiems propagandos – gyvenimas Baltijos šalyse ir Vakarų Europoje yra nepalyginamai geresnis nei dabartinėje Rusijoje. Būtent todėl yra daug rusų, ieškančių prieglobsčio nuo autoritarinės valdžios kaimyninėse valstybėse, bet labai nedaug, grįžtančių atgal.

Konferencija Viešojoje Bruklino Bibliotekoje buvo puiki galimybė susitikti vietiniams niujorkiečiams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendruomenių. Skirtingi kalbėtojai - sovietmetį pergyvenęs ir laisvę iš okupacijos iškovojęs pirmasis Lietuvos vadovas, naujos kartos diplomatas iš Latvijos, bei JAV užaugęs aktyvus išeivis ir politikos ekspertas iš estų bendruomenės – papildė vienas kitą ir leido klausytojams susidaryti objektyvų požiūrį į šiandienos situaciją. Buvo labai džiugu matyti gausiai susirinkusią auditoriją žmonių, kuriems rūpi mūsų šalių gerovė.

Paruošė Justinas Grigaitis, Ekonomikos ir politinių mokslų studentas Kolumbijos Universitete Vašingtone

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu