Praėjusios savaitės pranešimai, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas Jaunesnysis, tikėdamasis gauti kompromituojančios informacijos apie Hillary Clinton, susitiko su Rusijos teisininke Natalija Veselnitskaja yra dar vienas milžiniškas galvos skausmas Baltiesiems rūmams. Nesvarbu ar Veselnitskaja yra Rusijos „aktyvių priemonių“ dalis, ar paprasčiausia oportunistė, žinojusi kaip susisiekti su Trumpo komanda, iš šios istorijos labiausiai išlošia Kremlius. Tai, kad Vladimiras Putinas yra laikomas kažkokiu geopolitinių apsukrumų didmeistriu, verčia Rusijos prezidentą atrodyti daug stipresniu, nei jis yra iš tikrųjų.
Istorijos faktai dar nėra visiškai aiškūs. Veselnitskaja neigia turėjusi kompromituojančios informacijos ir tvirtina, kad paprasčiausiai norėjo pasisakyti prieš Magnitskio aktą - JAV „juodąjį sąrašą“, į kurį buvo įtraukti valdininkai, susiję su žmogaus teisių pažeidimais (tarp jų ir Veselnitskajos klientai). Tuo metu Trumpo komanda bando pasirodyti kaip naivios nesusipratimo aukos, kurioms netgi nebuvo suteikta žadėtoji kompromituojanti informacija.
Ši istorija įdomi tuo, jog parodo, kaip greitai korporaciniai teisininkai gali būti palaikomi Kremliaus agentais. Vis dėl to, Veselnitskajos ryšiai su Rusijos vyriausybė yra ganėtinai blankūs.
Putinas nėra smulkmeniškas politinės strategijos didmeistris. Jis yra oportunistas. Jis numato platų spektrą įvairių strateginių tikslų, kurie yra skirti skaldyti, atitraukti dėmesį ir demoralizuoti Vakarus. Kai kurios operacijos, tokios kaip demokratų įslaptintų dokumentų nutekinimas, yra aiškiai įvykdytos vyriausybinių agentūrų. Daugumą likusiųjų operacijų atlieka „laisvai samdomi savamoksliai“. Įvairūs politiniai verslininkai yra raginami sukurti projektus, kurie padėtų Putinui pasiekti savo tikslus. Jeigu jiems nepasiseka Kremlius gali neigti dalyvavimą, jeigu jiems pasiseka – šie žmonės bus apdovanoti.
Dauguma tokių savamoksliškų projektų yra netaktiški, kvaili ar nesėkmingi. Jie labai dažnai žlunga, tačiau net ir tokiu būdu atlieka tam tikrą paskirtį. Jie padeda susidaryti nuomonę, jog Rusija yra agresyvi, ambicinga bei viską matanti. Tokios mintys gali sukelti nerimą ar netgi paranoją.
Panašu, jog Putinas susitaikė su mintimi, kad Vakaruose draugų niekada neturės. Stiprybę Putinas mato baimės, nenuspėjamumo ir nepažabojimo iliuzijoje. Dabar, kiekvieną kartą mirus Kremliaus kritikui, įtariama užsakyta žmogžudystė. Kiekvieną kartą kai pasiseka JAV ar Europos klausimu skeptiškai partijai įtariama Rusijos parama. Visi teisininkai ir valdininkai yra laikomi Putino marionetėmis. Kai kurie dėl to mano, kad Putiną būtina pažaboti. Rusiją jie laiko daug stipresne nei ji yra iš tiesų. Kol kas Putinui naudinga, jog Rusija Vakaruose yra laikoma nesukontroliuojamu chuliganu, kuris gali daryti tai, ką nori, kada nori.
Laikui bėgant, tai taps pavojinga pačiai Rusijai, kuri gali tapti atstumtąja.
