Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ragina spręsti smurto šeimose problemą

01/29/2016 Aidas
lt-politics-2-2

Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičiui padidėjus daugiau nei dukart, policija ir nevyriausybinių organizacijų atstovai ragina aktyviau veikti kitas valstybės institucijas išaiškinant smurto atvejus ir teikiant ilgalaikę pagalbą.
Policija pernai sulaukė apie 38 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje - 2014-aisiais, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, tokių pranešimų buvo apie 13 tūkstančių atvejų. 82 proc. nukentėjusių sudarė moterys, 12 proc. - vyrai, 6 proc. - vaikai.
Anot Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Sauliaus Gago, išaugę skaičiai nebūtinai reiškia, kad smurtaujančių šeimoje daugėja, tačiau rodo, jog žmonės linkę dažniau apie tai pranešti.
„Jeigu anksčiau tai buvo privatus šeimos reikalas, nuo įstatymo įsigaliojimo valstybė pakeitė požiūrį ir tai jau nebėra asmeninis reikalas, aš kreipsiuos ar nesikreipsiu - ikiteisminis tyrimas pradedamas ir be aukos pareiškimo. Tai užima tam tikrą laiko tarpą, kol pasiekia kiekvieną asmenį. Mes negalime pasakyti, kad tai staiga išaugo - ta problema buvo, buvo smurtas, bet (...) dabar turime skaičius, kurie parodo tos problemos mastą“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Policijos atstovas.
Jo teigimu, pernai policija gavo beveik 13 tūkst. pakartotinių pranešimų apie smurtą ten, kur jau anksčiau prireikė policijos įsikišimo. Jis pripažino, kad nemažą dalį aukų smurtautojai įtikina susitaikyti dar iki teismo ir smurtas kartojasi. Dalis nukentėjusiųjų nenori eiti iki galo ir dėl to, jog, pavyzdžiui, yra priverstos mokėti baudas už savo smurtaujančius ir niekur nedirbančius sutuoktinius.
Policija su Generaline prokuratūra šiuo metu aiškinasi, kaip būtų galima paspartinti procedūras nuo pranešimo apie smurtą ir teismo proceso, kad smurtautojas „pajustų, jog jam taikoma atsakomybė“ ir nespėtų paveikti aukos.
„Asmuo išlaikomas iki 48 valandų policijoje, paskui taikoma viena iš apsaugos priemonių: nesiartinti, gyventi skyriumi ar kita kardomoji priemonė. Jis grįžta, turi galimybių bendrauti su auka, ir kartais tyrimas baigiasi tuo, kad asmuo susitaiko su nukentėjusiuoju ir mes turime tą patį rezultatą arba praktiškai jo neturime“, - sakė viešosios policijos vadovas.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė įvardija kelias kylančias problemas: anot jos, šiuo metu tik menka dalis patyrusiųjų smurtą žino apie savivaldybėse veikiančius pagalbos centrus, kurie teikia vadinamąją „greitąją pagalbą“ - psichologines, teisines konsultacijas ir trumpalaikę pagalbą telefonu, tuo metu ilgalaikę pagalbą galinčios teikti nevyriausybinės organizacijos, anot jos, nėra finansuojamos valstybės.
„Kai kalbame apie ilgalaikę pagalbą, kur turėtų įsijungti krizių centrai, kurie teiktų apgyvendinimo paslaugas - tokių institucijų respublikoje turime ne tiek ir daug. Informaciją suteikiame, pasakome, kad pagalba egzistuoja, bet pagalbos vietoje labai trūksta ir kaip ir nėra, - sako J.Šeduikienė. - Reikia skatinti, didinti žinomumą tų pačių specializuotų pagalbos centrų. Turime sukurtą instituciją, bet niekas apie ją nežino.“
Ji teigiamai įvertino įstatymų pataisas, kurios daliai aukų leido jaustis saugiau, bet kai kurios moterys esą vėl ir vėl priima prieš jas ranką pakėlusius vyrus.
„Jos manymas yra: aš nenoriu nutraukti santykių, aš noriu, kad manęs nemuštų, aš noriu gyventi su tuo žmogumi, tiesiog noriu nutraukti smurtinius santykius, ir tai yra labai ilgas procesas“, - atkreipė dėmesį organizacijos vadovė.

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė įvardija kelias kylančias problemas: anot jos, šiuo metu tik menka dalis patyrusiųjų smurtą žino apie savivaldybėse veikiančius pagalbos centrus, kurie teikia vadinamąją „greitąją pagalbą“ - psichologines, teisines konsultacijas ir trumpalaikę pagalbą telefonu, tuo metu ilgalaikę pagalbą galinčios teikti nevyriausybinės organizacijos, anot jos, nėra finansuojamos valstybės.

Tuo metu S.Gagas pažymėjo, jog smurtas prieš artimuosius dažniausiai yra susijęs su alkoholio vartojimu, tačiau policija nėra išanalizavusi, ar socialinės rizikos šeimose smurto atvejai yra dažnesni, nei į socialinių darbuotojų akiratį nepatekusių asmenų. Jis taip pat sako, kad ydingas smurtavimo tradicijas, pereinančias iš kartos į kartą, reikėtų spręsti ir ugdymo įstaigose, tačiau dalis mokyklų linkusios patyčių ar smurto atvejus tiesiog nuslėpti. Jis taip pat ragino medikus ne tik suteikti nukentėjusiems pagalbą, bet ir dažniau informuoti apie tai policiją.
Šiuo metu Lietuva mokosi spręsti smurto problemas iš Norvegijos: šios šalies specialistai apmoko Lietuvos instruktorius, kurie savo ruožtu toliau moko policijos pareigūnus.

Nuotraukoje: Jūratė Šeduikienė

#Smurtas

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu