Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/30/2019

Monsinjoro Makricko paskyrimas – pasitikėjimą rodantis ženklas
Nors monsinjoras Rolandas Makrickas patvirtino Šventojo Sosto sekretoriato administracijos direktoriumi tapęs prieš kelias savaites, žinia pirmąsyk viešai pasklido tik šią savaitę. Buvę Lietuvos atstovai Vatikane sako, kad šis paskyrimas – ne sensacingas, tačiau aukšto pasitikėjimo ženklas. O kartu, tikėtina, atspindi ir popiežiaus norą matyti kitokią, internacionalesnę Romos kuriją.

Daugiau
07/26/2019

Tikėjimas pogrindžio metais
1978-ųjų lapkritį susibūrę penki kunigai – Sigitas Tamkevičius, Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Vincentas Vėlavičius ir Juozas Zdebskis – įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, siekusį ginti tikinčiųjų teises, drauge ir Lietuvos žmonių teisę į laisvę. Pateikiame autentiškus jo narių pasakojimus apie sovietinę tikrovę ir joje gyvenančių laisvų žmonių pasiaukojimą Dievui ir tėvynei.

Daugiau
06/28/2019

Lietuva dėkoja už dar vieną palaimintąjį
Šeštadienį Kaišiadorių vyskupijoje, Molėtų rajone, Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, iškilmingas padėkos šv. Mišias už garbingojo Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju aukojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos vyskupai.

Daugiau
06/14/2019

LKRŠ metinis susirinkimas
2019 m. gegužės 31d. įvyko Lietuvių katalikų religinės šalpos metinis susirinkimas ir Direktorių tarybos posėdžiai LKR šalpos patalpose Maspeth NY. Dalyvavo Direktorių tarybos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas, pirmasis viceprezidentas arkivyskupas Gintaras Grušas, antrasis viceprezidentas br. kun. Jonas Puodžiūnas, OFM, LKR šalpos direktoriai: Tadas Gintautas Dabšys, Vytautas Prunskis, Aldona Lingertaitienė, dr. Algirdas Lukoševičius, kun. Nerijus Šmerauskas ir Dana Dabšienė.

Daugiau
03/01/2019

Velykų link: kas yra gavėnia?
Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų dieną (kovo 6 dieną) ir baigiasi Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžia. Tačiau tai daugiau nei 40 dienų. Kiekvienas sekmadienis yra skirtas Kristaus prisikėlimui švęsti, todėl, net jei ir turi specifinį bruožą, violetinę spalvą, jis nėra atgailos ar pasninko laikas. Dėl šios priežasties, siekiant išsaugoti keturiasdešimties dienų laikotarpį, gavėnios pradžia buvo atkelta į Pelenų dieną, trečiadienį, prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį.

Daugiau
01/11/2019

Kaip Bažnyčiai išvengti dar vieno fiasko?
Amerikos vyskupams 2018 m. lapkritį susirinkus imtis veiksmų dėl šiandieninės krizės, kilusios dėl seksualiai aukas išnaudojusių dvasininkų ir savo pareigos tinkamai neatlikusių vyskupų, įsakmiu nurodymu buvo liepta nebalsuoti dėl vietinių sprendimų veiksmų plano priėmimo. Taip Vatikanas dramatiškai sustiprino vasarį vyksiančio susitikimo sprendimų svorį, į kurį popiežius Pranciškus vyskupus sukvietė diskutuoti apie krizę globalioje perspektyvoje. Klausimas, kaip amerikiečių sprendimas imtis veiksmų būtų sutrukdęs Romoje vasarį vyksiančioms diskusijoms – toks buvo keistas Vatikano paaiškinimas dėl draudimo priimti bet kokius sprendimus – lieka atviras. Dabar svarbiausia teisingai apibrėžti klausimus ir problemas, kurias šis susirinkimas spręs. Kadangi yra nemalonių ženklų, rodančių, kad Tie, Kurie Tiesiog Vis Dar To Nesupranta, taip ir liko nesusipratę, norėčiau pažymėti keletą pavojų, kurių vasario susitikime reikėtų išvengti.

Daugiau
12/28/2018

Vilniaus arkivyskupas: Bažnyčiai rūpi visuomenės problemos
Nors Bažnyčia Lietuvoje atskirta nuo politinio gyvenimo, jai rūpi visuomenės gyvenimas ir problemas, tarp jų – mokytojų ir kitų profesijų atstovų nerimas ir dialogo troškimas. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Pasak jo, nors gyventojų šalyje mažėja, naujos bažnyčios statomos ne veltui – aplink jas stengiamasi suburti parapijas, kuriose žmonės pažinotų vieni kitus, veiktų gyva bendruomenė.  

Daugiau
12/07/2018

Kviečiame į prieškalėdines pamaldas
Lietuviškos pamaldos gruodžio mėnesį šiaurinio Ilinojaus lietuviams vyks jau šį sekmadienį gruodžio 9 d. 2 val. p.p. Santa Maria del Popolo parapijos koplyčioje, 116 North Lake Street, Mundelein, IL. 60060.

Daugiau
11/16/2018

5 įkvepiančios šventųjų citatos apie santuoką
„Jiems [sutuoktiniams] patariama per daug nesijaudinti dėl to, kokį savo sutuoktinį jiems reikia ištverti, bet veikiau galvoti, ką sutuoktinis turi ištverti dėl jų. Nes jei kas nors tikrai apgalvos, ką kitiems reikia ištverti dėl jo, jam bus lengviau pakelti kitų trūkumus“, – šv. popiežius Grigalius Didysis

Daugiau
11/16/2018

Kuo svarbus pamaldumas Mergelei Marijai
Vykstant Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidams kviečiame pasidomėti pamaldumu Mergelei Marijai. Šv. Liudvikas de Monforas, kaip teigia seminaristas Linas Braukyla, „nėra pamaldumo Švč. Mergelei steigėjas, bet tiek anksčiau, tiek dabar yra nepakeičiamas siekiant suprasti, kas yra tikrasis pamaldumas Marijai.“

Daugiau
10/26/2018

Naujai pašventinta koplyčia, saugojusi S. Dariaus ir S.Girėno palaikus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Centriniuose rūmuose naujai pašventinta istorinė koplyčia, bene labiausiai žinoma dėl to, jog joje 1934-1937 m. bei 1940-1944 m. buvo pašarvoti ir saugomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Atnaujintoje koplyčioje po keleto metų pertraukos vėl aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Šventinimo metu koplyčiai suteiktas šventojo Roko vardas.

Daugiau
10/05/2018

Vyskupas Paulius Baltakis – žmogus, kurio bijojo net KGB
Rugsėjo 25 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo pristatyta monografija apie užsienio lietuvių vyskupą pranciškoną t. Paulių Baltakį OFM. Apie šį Lietuvai itin daug nusipelniusį, bet visuomenėje mažai žinomą žmogų išsamią studiją parengė VDU Katalikų teologijos fakulteto mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Grickevičius. VDU Didžiojoje auloje vykusiose knygos sutiktuvėse dalyvavo ir pats t. Paulius Baltakis, balandžio pabaigoje iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs gyventi į Lietuvą. Savo dalyvavimu vyskupą emeritą pagerbė dauguma Lietuvos vyskupų, tarp kurių Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir dabartinis arkivyskupas Lionginas Virbalas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Panevėžio ordinaras pranciškonas Linas Vodopjanovas OFM. Į renginį atvyko vyskupo t. Pauliaus Baltakio artimieji, taip pat knygos mecenatas Raimondas Zabieliauskas. Diskusijoje dalyvavo monografijos autorius, šios knygos iniciatorius ir Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis, pokalbį moderavo Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Ilona Strumickienė. Ganytojas, kurio vyskupija – visas pasaulis Prelato Edmundo Putrimo nuomone, knygos pavadinimas „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“ apibendrina pagrindines vyskupo veiklos sritis – tarnauti Bažnyčiai ir Lietuvai. Jono Pauliaus II paskirtas vyskupu ir konsekruotas 1984 m. rugsėjo 14 dieną, vyskupas Paulius Baltakis beveik 20 metų, iki 2003-ųjų, vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai, aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas. Jis rūpinosi 140 lietuvių katalikų parapijų ir misijų (išsibarsčiusių Šiaurės ir Pietų Amerikose, Australijoje, Europoje), beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovada, palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, ypač su broliais pranciškonais, išgarsėjo kaip aktyviausias Lietuvos tikinčiųjų teisių ir laisvių gynėjas bei užtarėjas pasaulio katalikų bendruomenėje.  „Tai buvo vienintelis vyskupas po II pasaulinio karo, oficialiai paskirtas atsakingu už išeivijos lietuvių katalikų sielovadą, – teigė prelatas Edmundas Putrimas. – Jis turėjo vykti per bendruomenes ir parapijas pasaulyje, prisistatyti, kas jis toks, ir vienyti lietuvius katalikus.“ Kovodamas už Lietuvos nepriklausomybę ėjo iki pat JAV prezidento   Pasak knygos autoriaus docento Artūro Grickevičiaus, vyskupas Paulius Baltakis buvo Lietuvos katalikų religinių teisių vėliavnešys Vakaruose. „Per JAV katalikų vyskupų konferenciją, per politikus, įskaitant Baltuosius rūmus, prezidentus Ronaldą Reiganą ir Džordžą Bušą, vyskupas Paulius Baltakis nuolat kėlė Lietuvos katalikų religinių teisių klausimus, – tvirtino A. Grickevičius. – Kiek leidžia spręsti nagrinėti šaltiniai, galima drąsiai teigti, kad be šito indėlio lietuviai čia, savo Tėvynėje, ko gero, nebūtų taip greitai ir santykinai nesunkiai įgiję didesnę religinę laisvę.“   Tačiau t. Pauliaus Baltakio veikla neapsiribojo vien tikinčiųjų teisių gynimu. „Jo veikimas politiniu lygmeniu Lietuvos laisvės byloje dėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo taip pat buvo labai svarbus, vyskupas nevengė akcentuoti politinių klausimų ir reikalui esant kartu su kitais vienašališkai pasisakydavo už Lietuvos nepriklausomybę“, – teigė monografijos autorius.   Žmogus, kurio bijojo net grėsmingasis KGB „Skaitant knygą mane labai nustebino, kad vienas iš pagrindinių šaltinių, kuriuos autorius cituoja, yra KGB (sovietinio saugumo) archyvai, – sakė prelatas Edmundas Putrimas. – Tai rodo, kaip intensyviai dirbo mūsų priešai, kaip toli buvo infiltravęsi jų agentai ir kad jie matė vyskupą Baltakį kaip pavojingą priešą.“ Prelatui antrino ir doc. A. Grickevičius: „Skaitant anuometinio tarybinio saugumo arba kitaip KGB dokumentus akivaizdu, kad toji grėsminga institucija t. Paulių Baltakį traktavo kaip lietuvių klierikalinės emigracijos vedlį, lyderį, kuris yra labai pavojingas tai didžiulei valstybei, gąsdinusiai visą pasaulį savo branduoliniu ginklu ir saugumo struktūromis bei slaptomis operacijomis.“ Pranciškoniško paprastumo ir nuolankumo pavyzdys Pasak Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministro br. Algirdo Malakauskio, vyskupas t. Paulius Baltakis iki šiol yra ne tik maldos, bet ir nuolankumo pavyzdys. „Prieš grįždamas gyventi į Lietuvą, vyskupas Paulius man pasakė, kad bus paklusnus man, kaip provincijolui, ir savo vietiniam gvardijonui. Atlikęs savo kaip vyskupo tarnystę, jis grįžo kukliai gyventi į Kenebunkporto vienuolyną, o dabar Lietuvoje irgi panoro likti tikru pranciškonu. Tai yra didelis pavyzdys visiems mums, jauniesiems broliams.“ „Manyčiau, kad be pranciškoniško pamaldumo, ko gero, jam būtų buvę nelengva, o gal ir sunkiai įmanoma atlikti tuos darbus ir atlaikyti visas įtampas, – svarstė A. Grickevičius. – Juk būdavo ir trukdžių, ir priešiškumų tarp išeivijos grupių dėl veikimo tikslų ir būdų. Galų gale pats KGB ir sekė, ir darydavo spaudimą. Pavyzdžiui, kai vyskupas Paulius norėjo aplankyti Lietuvoje gyvenančią motiną, buvo keliamos netiesioginės sąlygos dėl lojalumo šiai blogio imperijai. Įvertinus visas šias aplinkybes nesunku suprasti, kad tai buvo didelė našta ir kryžius, kurio be pamaldumo, ko gero, būtų buvę neįmanoma panešti.“ „Popiežius Pranciškus viešėdamas Lietuvoje labai ragino jaunimą ir suaugusiuosius nepamiršti savo šaknų, žvelgti į savo praeitį ir semtis iš jos, – priminė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. – Šita knyga yra tas žvelgimas į mūsų praeitį, į tremtinių Vakarų kryptimi pusę, ką jie darė laisvoje išeivijoje savo laiku, kad padėtų Lietuvai, kiek vargo tą darydami. Ten vyskupo Pauliaus Baltakio darbas su Lietuvių katalikų religine šalpa tikrai buvo labai reikšmingas, nes tai buvo tiltas su Lietuvos Bažnyčia ir ypač pogrindine Kronikos leidyba. Man atrodo, kad tai tiesioginis atsiliepimas į popiežiaus Pranciškaus raginimą nepamiršti savo ištakų, semtis iš jų susipažįstant su tėvo Pauliaus Baltakio veikla, matant, kokie lietuviai buvo tais laikais – vyskupas Paulius ir kiti, kurie su juo dirbo Dievui ir Tėvynės labui“, – užbaigė arkivyskupas. Parengė Monika Midverytė OFS

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu