Nesvarbu, kuriais metais respublikonai dalyvavo rinkimuose (2010, 2012, 2014 ar 2016), ar koks buvo jų kandidatas į prezidentus (rimtas, politikos elito remiamas Mittas Romney ar pompastiškas prašalaitis Donaldas Trumpas), viena pastovi tema visada buvo „Obamacare“ atšaukimas.

Partija nepaliko jokių klausimų ar abejonių. Jie nebuvo diplomatiški ir nesiėmė mandagybių. Respublikonai prisiekė, kaip sakė Teksaso senatorius Tedas Cruzas, atšaukti „kiekvieną prakeiktą „Obamacare“ žodį“. Ir ne palaipsniui, ne iš lėto, ne atskirais etapais, o viską iš karto, ir kaip įmanoma greičiau.

Nuo respublikonų choro neatsiliko ir solistas Donaldas Trumpas, kuris praėjusiais metais pareiškė, kad „mes iš karto galėsime atšaukti ir pakeisti „Obamacare“. Privalome tai padaryti. Paprašysiu Kongreso surengti specialųjį svarstymą skubos tvarka, kad tai padarytume. Tai bus didelė garbė man, jums ir visiems šioje šalyje, nes „Obamacare“ privalo būti atšauktas ir mes tai labai labai skubiai padarysime“.

Atstovų rūmams vėl priartėjus prie naujo galimo „Obamacare“ atšaukimo ir pakeitimo nutarimo priėmimo (tam vis dar trūksta respublikonų balsų), verta prisiminti grandiozinius pažadus, kuriuos tiek metų girdėjome. Naujasis Atstovų rūmų nutarimas atšauks „Obamacare“ mokesčius ir įves reikšmingas reformas į „Medicaid“ programą, tačiau pačios „Obamacare“ esmės – taisyklių ir reglamentų – nutarimas nepakeis, tik suteiks galimybę valstijoms oficialiai jų atsisakyti, jei jos atitiks tam tikras sąlygas.

Šis naujas nutarimas gal ir yra žingsnis tinkama kryptimi, nepaisant to, kad tuo metu, kai savo pažadais skynė pergales rinkimuose, patys respublikonai būtų jį paniekinamai išjuokę ir išvadinę kompresu, kai reikia operacijos. Tačiau dabar jiems iš tiesų atėjus į valdžią, viskas atrodo kitaip.

Visų pirma, juos apėmė baimė. Kai tik jie stojo akis į akį su galimybe suformuoti ir priimti tikrą įstatymą, o ne daryti simbolinius gestus, jie prarado didžiąją dalį to entuziazmo, kurį matėme 2016 m. gruodį, kai jie nusiuntė prezidentui Barackui Obamai simbolinį „Obamacare“ atšaukimo įstatymo projektą, kaip savo opozicijos ženklą. (Parama tam įstatymo projektui respublikonų gretose buvo praktiškai vienbalsė: 239-3 Atstovų rūmuose ir 52-2 Senate.)

Antra, partija taip niekada ir nebuvo nusprendusi, kuo gi „Obamacare“ pakeisti. Tuos respublikonus, kurie bent jau bandė rimtai spręsti šį klausimą, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Visiems kitiems tai buvo tik tušti žodžiai, šūkio „atšaukti ir pakeisti“ dalis.

Trečia, labai daug nuosaikiųjų Atstovų rūmų respublikonų nuo pat pradžių nelabai norėjo atšaukti „Obamacare“ – tiesiog jie iki šiol nepasivargino to niekam pasakyti.

Galiausiai, patys žinomiausi „Obamacare“ reglamentai, ypač žmonių, jau turinčių sveikatos problemų, apsauga, yra politiškai labai galingi. Klausimas, ar jų atsisakyti, ir kaip tai padaryti, tapo didžiuliu galvos skausmu Atstovų rūmams, ir net kruopščiai suformuluota „atsisakymo“ nuostata gali būti iškraipoma ir panaudojama prieš juos.

Visa tai reiškia, kad Atstovų rūmų respublikonai jaučia spaudimą priimti neužbaigtą ir laikinųjų saugiklių prikimštą atšaukimo ir pakeitimo įstatymą. Jų pastangas apsunkina ir tai, kad jiems reikia atsižvelgti, kokios nuostatos turi galimybę būti priimtos Senate, kur projektui gali grėsti obstrukcija. Bet kokio sveikatos priežiūros įstatymo priėmimas Atstovų rūmuose yra geras ženklas ir pirmas žingsnis tinkama kryptimi, tačiau reikia nepamiršti, kad Senate požiūris į „Obamacare“ yra toks pats nevienareikšmiškas kaip ir Atstovų rūmuose, tik ten yra dar mažiau vietos paklaidai.

Aišku tik tiek, kad šis procesas nėra tas šlovingas triumfas, kuris mums buvo žadamas rinkimai po rinkimų. Gerai sakoma, kad dalyvavimas rinkimuose yra poezija, o tikras valdymas – proza. Šešerius metus respublikonai vykdė perdėtų pažadų kampaniją, o dabar siūlo tik netobulus kompromisus.

Politikos apžvalgininkas Richas Lowry, bestselerio „Lincoln Unbound“ autorius