Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

R.Kalantos auka - svarbiausių pasaulio protestų žemėlapyje

05/16/2018 Aidas
web 10

Leidinyje „1968: The Fire of Ideas“ menininkas Marcelo Brodsky (Argentina) apžvelgia tuometinius protestus pasaulyje, tarp kurių - ir Romo Kalantos susideginimas Kaune 1972 metų gegužės 14 dieną.

M. Brodsky pasirinko šį įvykį kaip itin svarbų rezistencijos prieš Sovietų Sąjungą istorijoje. Kūrinio įtraukimas svarbus ne tik kultūriškai, bet ir kaip socialinis, politinis bei istorinis faktas. Menininko kūrinys išryškina Lietuvą ir Kauną kaip vieną svarbiausių taškų pasaulio protestų žemėlapyje. 

Kataloge, kurį galima rasti Kauno fotografijos galerijoje, vaizduojamos šeštojo dešimtmečio protestų prieš karą, valdžią, priespaudą fotografijos. 

Įvykių geografija itin plati - Vašingtone vykusi eisena už darbą ir laisvę, inicijuota Martino Liuterio Kingo, taip pat įvykiai Amsterdame, Meksike, Kordoboje, Berlyne, Bogotoje, Tokijuje, kituose miestuose. 

Šių įvykių dokumentacija, fotografijos M. Brodsky tampa atspirties tašku - menininkas papildo protestų fotografijas tapybiniais elementais, tekstu, tokią meninę praktiką pasirinkęs menininkas siekia auditorijai suprantamai perteikti savo kūrybos idėjas ir istoriją. 

Derinant skirtingus raiškos būdus kuriamas santykis tarp praeities įvykių ir šiandienos aktualijų, kuriama paralelė su dabartimi. M. Brodsky siekia parodyti, kaip kūrybingumas, menas gali tapti aktyvizmo, nuomonės išraiška. 

Kaip skelbė ELTA, 1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!„ 

Greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė jau netekusį sąmonės. Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 metų gegužės 15 dieną, 4 valandą ryto. 

R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką pasipriešinimą, kuris Kaune, garsėjusiame lietuviška tautine dvasia, gana stipria Katalikų Bažnyčios įtaka bei neformaliais jaunimo judėjimais, baigėsi nesankcionuotu protestu. 

Sovietų KGB pastangos stabdyti susibūrimus paankstinant R. Kalantos laidotuves tik dar labiau paaštrino padėtį. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje. 

Antisovietinis bruzdėjimas išaugo į atvirą pasipriešinimą. 1972 m. gegužės 18-19 dienomis vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis jie skandavo: „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę hipiams!“. Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja Gegužės 18-oji!„ 

Prieš manifestantus buvo mesti milicijos, desantininkų bei saugumiečių būriai. Riaušėse suimti 402 žmonės, iš jų 351 vyras, 51 moteris, 97 komjaunuoliai, 192 darbininkai, 37 tarnautojai ir kiti. 33 asmenys patraukti administracinėn, 8 - baudžiamojon atsakomybėn. 

Iki galo neatsakyta, kokį atgarsį kraštutinė R. Kalantos protesto forma - savižudybė susideginant - turėjo tarptautiniu mastu. Tačiau jo auką kasmet prisimindavo Amerikos lietuvių bendruomenės, primindamos pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. 

Kauniečiai kiekvienais metais taip pat minėjo gegužės 14-ąją. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius lietuvių bendruomenių susibūrimo vietose. 

2000 metais R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. 1990 m. gruodžio 27 d. buvo išleistas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 2005 m. Romui Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. 

R. Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 dieną Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Alytuje R. Kalanta su tėvais gyveno iki 1963 metų, paskui persikraustė į Kauną, Vilijampolę. 

R. Kalantos charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką“. 

Paskutinis įrašas jo užrašų knygelėje: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. 

1954 metais gimęs M. Brodsky yra konceptualaus meno kūrėjas ir žmogaus teisių gynėjas. Pasitelkdamas fotografiją menininkas siekia perteikti savo požiūrį į istorinius ir dabarties įvykius. 

M. Brodsky darbuose jungiamas tekstas ir fotografijos, naudodamas vaizdinius jis analizuoja atminties tematiką. Menininkas siekia, kad žiūrovai suvoktų ir žinotų apie istorinius įvykius, suformavusius juos ir jų aplinką. 

Menininko kūriniai įtraukti į Buenos Airių Nacionalinio muziejaus, Buenos Airių Modernaus meno muziejaus ekspozicijas, jų galima rasti Tate Modern, Nacionalinės bibliotekos (Paryžius), Arizonos fotografijos centre. Kaune M. Brodsky parodos atidarymas numatomas spalį, festivalio Kaunas mene metu.

 

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu