Romanovų dinastija – viena žinomiausių ir galingiausių šeimų Rusijos istorijoje. Iki šiol mokslininkai ir šios dinastijos palikuonys mėgina suprasti, kodėl šeimą ištiko tokia tragedija? Kodėl jos valdymas nutrūko taip netikėtai? Ar iš tikrųjų Rasputinas kaltas dėl Romanovų žūties?
Romanovų dinastija Rusiją valdė tris šimtmečius. Besąlygiška kova dėl valdžios ir pinigų troškimas – štai kas jiems rūpėjo labiausiai. Dėl pinigų ir valdžios jie galėjo padaryti bet ką: meluoti, regzti intrigas, net žudyti pačius artimiausius žmones.Teigiama, kad Nikolajus II žinojo, kad bus nužudytas 1918 metais ir kad yra paskutinis Rusijos valdovas. Jis gavo šventojo Serafimo Saravskio pranašystes. Caras ne tik besąlygiškai jomis tikėjo, bet ir susitaikė su savo likimu. Nikolajus II save vadino kankiniu, kuris turi išpirkti visas savo šeimos nuodėmes. Įdomus sutapimas: Romanovų dinastijos valdymo laikotarpis prasidėjo Ipatjevskių vienuolyne, tada caru buvo paskelbtas Michailas Romanovas. Praėjus 300 metų caras Nikolajus II, visa jo šeima ir tarnai buvo nužudyti Jekaterinburge Ipatjevo namuose. Šios keistos aplinkybės ramybės neduoda ne tik istorikams, bet ir mistikos mėgėjams.
Rusijos istorikas A.Archipovas paskelbė publikaciją apie liūdnai pagarsėjusio inžinieriaus Ipatjevo namo Jekaterinburge, kur 1918 metų vasarą bolševikų komisarų buvo nužudytas paskutinysis Rusijos imperatorius Nikolajus II su šeima ir artimaisiais, gyventojų istorijas. Tame name bolševikai visiškai sunaikino Romanovų dinastiją. Pasirodo, su šiuo namu siejamos ir kitos nelinksmos istorijos.
Pirmuoju to namo šeimininku buvo kalnų inžinierius Redikovcevas, kuris jį ir pastatė. Labai greitai namas tapo slapta vietinių homoseksualų, daugiausia iš vietinio elito, susibūrimų vieta. Daugelis jų buvo namo savininko Redikovcevo meilužiai, kuriems už paslaugas turtingas kalnų inžinierius dosniai atsilygindavo. Tačiau ylos maiše nepaslėpsi, ir netrukus slapto Redikovcevo gyvenimo užkulisiai iškilo viešumon. Vietos valdžia grupei asmenų, nuolat besilankančių šiame name ir dalyvavusių homoseksualų orgijose, iškėlė baudžiamąją bylą ir netrukus jie buvo ištremti į Sibiro užkampius. Pats inžinierius nesulaukė teismo pabaigos ir mirė savo lovoje nuo širdies smūgio. Po Redikovcevo mirties buvo paskelbtos namo pardavimo varžytinės. Aišku, niekas nesiveržė įsigyti tokios blogos reputacijos pastato, bet vis dėlto jį nupirko vietos aukso kasyklos savininkas ir pirklys Nikolajus Šaravjevas. Deja, ir šis asmuo pagarsėjo dideliais skandalais ir finansinėmis aferomis. Jis spekuliavo tariamais aukso sklypais, kuriuose to aukso nebuvo nė kvapo, ir subūrė viešnamių tinklą. Be to, visame Jekaterinburge jis garsėjo didžiulėmis masinėmis girtuoklystėmis ir orgijomis, dėl ko vienose iš jų ir mirė.
Po to ilgai niekas nenorėjo įsigyti blogos šlovės namo. Jau pernelyg bloga aura jį supo. Jekaterinburge netgi kilo visuomeninis judėjimas, reikalavęs valdžią sulyginti su žeme tą „prakeiktą vietą“. Dar ir šiandien išlikusiose visokių to meto „aiškiaregių“ pranašystėse rašoma, kad šio namo laukia ateityje dar baisesni dalykai, nei buvo iki tol.
Vis dėlto namą 1908 m. nusipirko iš Maskvos atvykęs inžinierius Nikolajus Ipatjevas. Talentingas ir energingas inžinierius rekonstravo namą, įvedė elektrą, telefoną, vandentiekį, įrengė puikų vonios kambarį su dujine kolonėle. Taigi, viskas buvo įrengta pagal to meto pažangiausias technologijas. Tačiau nelaimės neaplenkė ir naujojo šeimininko: jis buvo apkaltintas finansinėmis machinacijomis statant Transsibiro geležinkelio magistralę (kaip vėliau paaiškėjo – nepagrįstai). Bet jau iškėlus bylą N.Ipatjevui įvyko bolševikų perversmas.
Į Rusijos ir pasaulio istoriją Ipatjevo namas įėjo tais baisiaisiais 1918 metais, kai bolševikų komisarai ėmė siautėti Jekaterinburge. Vieną 1918 metų balandžio naktį į namą įsiveržė komisarai ir įsakė nedelsiant per 24 valandas išsikraustyti. Netrukus čia buvo atgabentas imperatorius Nikolajus II su šeima. Namas skubiai buvo aptvertas aukšta tvora ir kruopščiai saugomas dieną ir naktį. Ant aplinkinių namų stogų buvo įrengti kulkosvaidžių lizdai. Ir štai naktį iš 1918 m. birželio 16-osios į 17-ąją Romanovų šeima kartu su ištikimaisiais tarnais buvo nuvesti į namo rūsį ir sušaudyti. Inžinierius N.Ipatjevas su šeima dar spėjo pasprukti į užsienį.
Iki šiol yra įvairiausių spekuliacijų dėl šio namo. Dėl vieno galima ir sutikti. Tai, kad vadinamasis Ipatjevo namas Jekaterinburge, kuris buvo susprogdintas, kai B. Jelcinas dar buvo Sverdlovko srities pirmasis SSKP sekretorius, buvo tikrai nelaiminga vieta...
