Santuoka, net jeigu ji vėliau iširo, yra siejama su kur kas mažesne senatvinės demencijos rizika lyginant su tais žmonėmis, kurie visą gyvenimą liko nesusituokę, rodo nauja ankstesnių tyrimų analizė.
Mokslininkai atskleidė, kad tie žmonės, kurie per savo gyvenimą nebuvo nė karto susituokę, turėjo 42 proc. aukštesnę riziką antroje gyvenimo pusėje susirgti demencija, lyginant su tais, kurie buvo susituokę. Įdomu tai, kad net ir skyrybos nesumažino šio teigiamo santuokos poveikio – išsiskyrę žmonės neturėjo didesnės rizikos susirgti demencija nei tie asmenys, kurie išliko susisaistę santuokos saitais.
„Mūsų išvados, padarytos įvertinus didelės apimties tyrimus, atliktus įvairiose šalyse ir įvairiais laikotarpiais, yra kol kas tvirčiausias mūsų turimas įrodymas, kad susituokusiems žmonėms rečiau diagnozuojama demencija. Mes tuo galime būti ganėtinai užtikrinti, turint omenyje tai, kad išanalizavome beveik milijoną žmonių“, - sako vyriausiasis tyrimo autorius, dr. Andrew Sommerladas iš Londono universitetinio koledžo.
„Tai, dėl ko negalime būti tikri vertinant šį tyrimą, yra paaiškinimas, kodėl taip yra“, - pridūrė jis.
Dr. Sommerladas ir jo komanda išanalizavo 15 ankstesnių tyrimų, publikuotų iki 2016 m. pabaigos, kurių autoriai siekė išsiaiškinti potencialų vedybinio statuso vaidmenį demencijos išsivystymui. Į naująją analizę buvo įtraukta daugiau nei 812 000 tuose tyrimuose dalyvavusių žmonių, iš kurių pusė buvo 65 metų amžiaus arba vyresni. Tyrimai buvo atlikti Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, bei Azijoje.
Nors didžioji dalis duomenų buvo gauta iš vieno tyrimo, atlikto Švedijoje, kiti tyrimai taip pat patvirtino jo rezultatus, pažymi autoriai savo analizėje, publikuotoje moksliname žurnale „Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry“.
„Yra milžiniškas kiekis literatūros, rodančios, kad santuoka yra naudinga sveikatai daugybe skirtingų būdų, – sako su tyrimu nesusijusi Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos Nju Heivene, Konektikute tyrėja Joan Monin. – Sutuoktiniai paprastai dalijasi specifiniu elgesiu, turinčiu įtakos jų sveikatai, įskaitant fizinę veiklą, mitybą, bei pagalbą kovoje su priklausomybėmis.“
Tačiau našliai turėjo 20 proc. aukštesnę demencijos išsivystymo riziką palyginus su susituokusiais asmenimis, pažymi dr. Sommerladas. Jis iškelia hipotezę, kad tai galima paaiškinti netekties laikotarpiu patirtu stresu bei ilgalaikiu jo poveikiu.
Aiškindamas skirtumo tarp susituokusių ir išsiskyrusių žmonių trūkumą, jis tai aiškina tuo, kad daugybė išsiskyrusių žmonių ir toliau palaiko ryšius vienas su kitu, ypač tais atvejais, kai juos sieja vaikai ir kiti šeimos nariai.
Socialinė izoliacija yra vienas iš devynių demencijos rizikos faktorių, kuriuos liepos mėnesį identifikavo Demencijos, jos prevencijos, intervencijos ir priežiūros komisija. Visame pasaulyje nuo demencijos kenčia beveik 47 mln. žmonių. Šis sutrikimas paveikia smegenų funkcijas, įskaitant atmintį, mąstymo procesus ir elgesį, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Alzheimerio liga yra pati dažniausia senatvinės demencijos priežastis.
Dr. Sommerladas pabrėžia, kad iš jo komandos atliktos analizės negalima daryti jokių išvadų apie galimus priežastingumo ryšius, nes ne visais atvejais buvo žinomi tikslūs ankstesnių tyrimų metodai. Kitas dalykas, apribojantis naująją analizę, yra tas, kad tyrėjai įtraukė tyrimus, kuriems trūko informacijos apie našlių ir išsiskyrusių tiriamųjų laiką gyvenant be partnerio, o taip pat apie santuokų kokybę.
„Santuokos institucija šiuo metu patiria staigius pasikeitimus, įtraukus į ją tos pačios lyties asmenų vedybas ir tokias santuokos alternatyvas kaip kohabitacija, – sako tyrimo bendraautorius dr. Christopheris Chenas iš Singapūro nacionalinio universiteto Yong Loo Lin medicinos mokyklos. – Visuomenės galimai laukia dideli pokyčiai, todėl mes turime suprasti, kad šios išvados greitai gali nebebūti tokios neginčijamos.“
