Kasmet, vos prasidėjus vasaros sezonui, medikai skuba priminti, kaip svarbu vengti saulės, nes jos spinduliai - dažniausia piktybinių odos ligų priežastis. Atrodytų, informacijos yra pakankamai, tačiau statistika kelia nerimą - sergančiųjų melanoma bei kitais piktybiniais odos navikais sparčiai daugėja.

Pavojingiausia ir daugiausiai žalos mūsų odai daranti ultravioletinė spinduliuotė yra ne tik dažniausia odos nudegimų, ankstyvo jos senėjimo, raukšlių susidarymo, bet ir melanomos bei kitų odos piktybinių navikų vystymosi priežastis. Ultravioletiniai spinduliai gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir neigiamai paveikti odos ląsteles. Nors nudegus saulėje viršutinis sluoksnis nusilupa, tačiau gilesniame sluoksnyje nudegimo padariniai lieka.

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, gydytoja dermatologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, prieš 20-30 metų dar nežinojome, kad saulės spinduliai yra tokie dideli kancerogenai. Dabar jau klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ultravioletiniai spinduliai žalingai veikia odą - 90 proc. atvejų odos vėžį ir melanomą sukelia būtent jie. Kitaip sakant, kuo ilgiau būname saulėje, tuo stipriau nudegame ir tuo didesnė rizika susirgti odos vėžiu.

Gydytoja akcentuoja: ką beveiktum, kur bebūtum, odą nuo saulės būtina saugoti - ne tik paplūdimyje, bet ir sportuojant lauke, dirbant, pramogaujant gamtoje. Oda nieko „nepamiršta“ - ultravioletinių saulės spindulių žalingas poveikis sumuojasi ir po 10, 20 ar 30 metų pasekmės gali būti labai skaudžios. Net mažos ultravioletinių spindulių dozės kaupiasi ir neigiamai veikia odą, tad suaugusiam žmogui rimtų problemų gali pridaryti nudegimai, patirti dar vaikystėje.

„Nepaisant to, kad informacijos apie saugų elgesį saulėje yra daug, „žinoti“ ir „daryti“ yra du skirtingi dalykai. Žmonės žino, bet nesielgia taip, kaip reikėtų, - teigia M.Bylaitė-Bučinskienė. - Kitas dalykas - oda yra ir vidaus organų veiklos, organizmo endokrininės ir nervų sistemos atspindys. Poilsio trūkumas, didelis šiuolaikinio gyvenimo tempas, nervinė įtampa, stresai taip pat skatina melanomos atsiradimą“.

Specialistei didelį nerimą kelia, kad vis dažniau tenka gydyti pacientus, kurių vėžinių odos pakitimų priežastis būtent nervinė įtampa. Tai tik patvirtina, kad Lietuvoje neigiamas „nervinis fonas“ didėja - ekonominis ir politinis nestabilumas, nežinia ir neužtikrintumas dėl ateities, perspektyvų nebuvimas duoda savo skausmingus rezultatus. Ir odos vėžio atvejų ne tik kad daugėja - liga diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.

„Norint išlikti sveikam šiuolaikiniame pasaulyje, svarbu ne tik sveikai maitintis, sportuoti ar saugotis saulės - labai svarbu didelį dėmesį skirti savo gyvenimo kokybei. Vidinė ramybė ir psichinė, dvasinė, fizinė pusiausvyra - tai ypač svarbu organizmo imunitetui“, - teigia M.Bylaitė-Bučinskienė.

Taip pat svarbu, kad žmonės žinotų, jog odos vėžys gali būti sėkmingai gydomas, jei aptinkamas anksti, tad odą būtina reguliariai tikrintis, o pastebėjus įtartinus pakitimus - kreiptis į medikus.